Pasaka apie raides

1. Perskaitykite apie Berniuko Milo pažintį su nepaprastu ir labai naudingu gyvūnu.

Nortonas Džasteris

RAŠYBOS BITĖ

Pakėlęs galvą Milas pamatė ant furgono stogo tupinčią milžinišką, bent dukart už jį patį didesnę bitę.

− Aš esu Rašybos Bitė, − prisistatė Rašybos Bitė.

Milas, ne itin mėgstantis ir normalaus dydžio bičių, ėmė lėtai trauktis atatupstas.

− Aš galiu bet kokį žodį pasakyti paraidžiui – p-a-r-a-i-d-ž-i-u-i, − pasigyrė ji tikrindama, kaip veikia jos sparnai. − Tik duokit užduotį!

− Ar galite paraidžiuoti „sudieu“? – pralemeno Milas, vis dar traukdamasis atgal.

Bitė grakščiai pakilo į orą ir tingiai apsuko ratą Milui virš galvos.

− Leiskite jus patikinti – p-a-t-i-k-i-n-t-i, kad mano ketinimai taikūs – t-a-i-k-ū-s. – Vėl nutūpusi ant furgono stogo, ji pasivėdavo sparnu ir sušvabždėjo: − Nagi, sugalvokite patį sunkiausią žodį, ir aš jį paraidžiuosiu. Greičiau, greičiau! – ir ėmė nekantriai striksėti.

„Ji atrodo gana draugiška“, – pagalvojo Milas ir ėmėsi ieškoti labai sunkaus žodžio. – Paraidžiuokite „rūgštynė“, − galiausiai pasiūlė jis, nes mokykloje jam dar nė karto nebuvo pasisekę taisyklingai parašyti šio žodžio.