Ne tik žmogus turi vardą

Daugiau

Anė, Merilė ir Gražė

Kas dar gali turėti vardą? Perskaitykite kūrinio ištrauką vaidmenimis.

Liusė Mod Montgomeri

ANĖ, MERILĖ IR GRAŽĖ

– Sakykite, kaip vadinate tą pelargoniją ant palangės?

– Tai obuolinė pelargonija.

– Ai, aš ne apie rūšį klausiu. Aš norėjau sužinoti, kokį vardą jūs pati jai sugalvojote? Ar jūs nesugalvojote jai jokio vardo? Gal aš tada galiu sugalvoti? Gal... gal... tuoj pasakysiu... gal tiktų – Gražė! Ar aš galiu, kol čia būsiu, vadinti ją Graže? Oi, leiskit man ją taip vadinti!..

– O Viešpatie, man visai tas pats. Bet kam, po galais, pelargonijai vardas?

– Oi, aš mėgstu, kad kiekvienas daiktas būtų su vardu, netgi pelargonijos. Jos tada panašesnės į žmones. Ką žinai, o gal pelargonijoms labai skaudu, kad jas vadina pelargonijomis, ir viskas? Juk jums nepatiktų, jei jus vadintų tik moterimi, ir viskas.

Kokį vardą Anė sugalvojo augalui?
Kodėl, jos manymu, vardas svarbu?
Kaip manote, kodėl Anė į savo globėją Merilę kreipiasi žodžiu jūs?

Su kuo kalbasi Anė šioje ištraukoje?

– Čia Bario tvenkinys, – pasakė Matijus.

– Oi, man nepatinka toks pavadinimas. Aš jį pavadinsiu... Tuoj, sugalvosiu... Spindinčio Vandens ežeras! Taip, toks pavadinimas tikrai tinka. Žinau tai iš virpulio. Kai tik pataikau sugalvoti kokį pavadinimą, kuris nepaprastai tinka, iškart mane perbėga virpulys. Bet kodėl tą tvenkinį vadina Bario tvenkiniu?

– Aišku, todėl, kad prie jo, štai aname name, gyvena ponas Baris. Jo sodybvietė vadinasi Šlaitasodis. Jeigu ne tas aukštas krūmas už sodybos, jau iš čia galėtum matyti Žaliastogius.

Ištraukos iš knygos „Anė iš Žaliastogių“