Parkeris
- Ką jūs galėtumėte papasakoti apie savo parkerį?
Kęstutis Kasparavičius
PARKERIS
Mano parkeris labai anksti išmoko rašyti. Daug anksčiau negu skaityti ir kalbėti. Jis visas buvo juodas, su žalio marmuro spalvos dangteliu ir ypač didžiavosi savo blizgančia auksine plunksna. Rašė jis išties puikiai, be to, jo rašysena laikui bėgant vis gražėjo. Netrukus parkeriui nusibodo rašyti paprastas raides. Raštas darėsi vis įmantresnis, su pagražinimais ir įspūdingais užraitymais. Parkeriui ėmė atrodyti, kad popieriaus lapas – tai ledo aikštelė, o jis pats – nuostabus čiuožėjas. Mintyse jis jau girdėjo sužavėtų žiūrovų džiūgavimą, audringus plojimus ir šūksnius „bravo“.
Kai kartą aš norėjau parašyti laišką, parkeris tiek įsismagino, tiek priraitė, kad pasidarė neįmanoma perskaityti. Tada aš užsukau žaliąjį parkerio dangtelį, įdėjau į dailų odinį futliarą ir paslėpiau kuo giliau į rašomojo stalo stalčių.
– Geriau jau rašysiu laišką paprasta rašomąja mašinėle, – nusprendžiau aš.
Iš knygos „Kvailos istorijos“Iliustravo autorius
parkeris
anksčiau
džiūgavo
didžiavosi
raidžių
- Kas jums buvo netikėta?
- Koks buvo parkeris?
- Kodėl tokio puikaus parkerio teko atsisakyti?
- Kuo jūs mėgstate rašyti?
- Ar jūsų raštą įmanoma perskaityti?
Kaip mums sekasi rašyti?
- Pasitikrinkite, kaip jums sekasi rašyti!
- Kuriuos teiginius galėtumėte pasakyti apie save? „Skriskite“ aukštyn!
- Kaip norėtumėte mokėti rašyti? Užbaikite ant viršutinio laiptelio parašytą sakinį.
- Kaip patartumėte vieni kitiems mokytis rašyti?
- Aptarkite, kokių sunkumų jums kyla rašant ir kaip juos galite įveikti. Kokią pagalbą gali suteikti vadovėlis, draugas, mokytojas?
- Kaip manote, ką papasakotų jūsų parkeris?