Kam reikalingi veiksmo žodžiai?

Lietuvių pasaka

LAPĖ

Kartą viena lapė tykojo žąsų. Betykojančią ją užpuolė šunys. Gelbėdamasi lapė pasileido per miškus ir laukus. Vos gyva spėjo įpulti į savo urvą. Atsikvėpusi, laižydama kojas, paklausė:

– Kojelės mano mielosios, ką jūs darėte, kai mane užpuolė tie nevidonai šunys?

Kojos atsakė:

– Mes bėgom kiek galėjome, kol parbėgome į urvą.

Lapė atsakė:

– Gerai darėte, labai jums už tai dėkoju. Na, o jūs, akelės mano, ką jūs darėte?

– Mes žiūrėjome, ar dar toli urvas, ar arti šunys, ir saugojom, kad už medžio neužkliūtum.

– Pagirtos esate, – tarė lapė, – labai gerai darėte. O jūs, auselės, ką jūs darėte?

Šios atsakė:

– Mes atidžiai klausėmės, ar dar girdėti šunų balsai, ar neišgirsime medžiotojų rago, kur link reikia bėgti.

– Pagirtinai darėte, labai jums dėkoju.

Dabar klausia lapė:

– Na, o tu, uodegėle, ką gi tu darei?

Atsakė jai uodega:

– O ką man reikėjo daryti. Vilkausi iš paskos, kliuvau už medžių ir šakų, kliudžiau tau bėgti.

– Ak tu šitaip, – supyko lapė. – Tai še tau už tai.

Tardama tuos žodžius, iškišo uodegą šunims. Šunys čiupo už uodegos, ištraukė lapę ir sudraskė.