Kaip aš viską žinojau
- Ar lengva klausytis? Kodėl?
Vytautas Misevičius
KAIP AŠ VISKĄ ŽINOJAU
Kai aš mažas buvau, turėjau, kad žinotumėte, tokį įprotį visada viską žinoti.
Visutėlaičiai viską!
Faktas!!!
Būdavo taip. Kas tik pradeda ką pasakoti, aš tuojau šaukiu:
– Žinau! Žinau!
Mama barasi, aiškina man:
– Negražu, Danuk!
Aš jai sakau:
– Žinau, mamyte, žinau!
– Ką tu žinai? – nustebusi klausia mama.
– Žinau, kad negražu, kad aš žinau...
Ir tada juokiasi visi.
Ko juokiasi visi – aš irgi žinau: juokinga jiems...
Juokinga, kad aš viską žinau!!!
Ištrauka iš knygos „Danuko Dunduliuko nuotykiai“ Viršelio dailininkė Inga Marčiukaitytė-Ereminienėkad
kada
Z z Ž ž
Zita!
Žinau, žinau!
- Ko Danukas nemokėjo?
- Kodėl reikia mokėti klausytis?
- Perskaitykite vieni kitiems tekstą raiškiai.
Faktas – tikras, nepramanytas dalykas.
Ar mokame klausytis?
- Įsižiūrėkite į piešinį. Kaip manote, kurie mokiniai atidžiai klausosi Ievos pasakojimo?
klau|sy|to|jas
pa|šne|ko|vas
- Kaip jūs suprantate, kad draugas atidžiai jūsų klausosi?
- Kaip jaučiatės pastebėję, kad jūsų nesiklauso?
- Kaip jūs parodote draugui, kad jo atidžiai klausotės?
- Aptarkite, kaip turi elgtis atidus klausytojas.
Atidus klausytojas:
- Nekalba, kai kalba kiti.
- Žiūri į pašnekovą.
- Stengiasi išgirsti kiekvieną žodį.
- Stengiasi suprasti.
Užduotis
- Atidžiai klausytis Jūratės pristatymo.
- Šalia sėdinčiam draugui pasakoti, ką vakar veikė.
- Nekalbėti ir žiūrėti į pašnekovą.
- Kelti triukšmą su rašikliu.