Skaitydami keliaujame po Lietuvą

Neringa ir Naglis

Kokios jums žinomos vietovės minimos padavimo ištraukoje?

Mažosios Lietuvos padavimas

NERINGA IR NAGLIS

Baltijos jūros pakrantėje gyveno žvejas su žmona. Daug metų jie pragyveno, bet vaikų nesusilaukė. O kai gimė jiems pagaliau dukra, tai buvo ko pažiūrėti ir pasididžiuoti. Mergaitė buvo nepaprastai didelė, sveika ir graži, o meili kaip saulė, kuri kas rytas žaidžia jūros bangose. Žvejai praminė ją Neringa.

Geros širdies buvo Neringa. Bevažiuodamas žmogus įklimpsta smiltyse, tai Neringai vienas žaismas ištraukti jį su gyvuliais ir vežimu ir įstatyti į geresnį kelią. Pagaus audra laivą, bangos varo jį į krantą. Žiūrėk, tuoj išmes ir sudaužys. Neringa kaip niekur nieko įbrenda į dūkstančią jūrą ir, paėmusi laivą už inkaro, išvelka jį į sausumą.

T t – D d

tada

Baltija

dukra

didelė

dūksta

Mažoji Lietuva

Neringa

Naglis

Kokia buvo Neringa?
Iš ko atpažinote, kad pasakojama apie Lietuvą?

Padavimas – pramanytas pasakojimas apie vietovės atsiradimą.

Kas šiame kūrinyje tikra, o kas – pramanyta? Raskite paminėtas vietoves lankstinuke ar Lietuvos žemėlapyje.

Anais laikais tos žemės juostos, kuri dabar vadinama Neringa, nebuvo. Ilga ir smarki audra užtvindydavo žmonių dirvas, pievas ir daržus.

Tai ir sugalvojo sudūmojo Neringa išpilti jūroje pylimą, kad atitvertų Nemuną nuo Baltijos. Tada jau slibinas su savo vandenimis nebepasieks žmonių sodybų!

Žmonės kasė, žėrė smėlį, rinko ir iš žemės vertė akmenis. Nulygino kalnus, nurinko ir išvartė akmenis per šimtą varstų aplinkui. O Neringa tuos akmenis mėtė į dugną ir ant viršaus pylė smėlį. Ji nešiojo smėlį prijuoste. O į tą prijuostę tilpo visa kopa.

Ištrauka iš knygos „Neringa ir Naglis“ Dailininkė Domicelė Tarabildienė