Gyventi draugiškai, būti reikalingiems
Ar kaimynai visuomet gyvena draugiškai? Būna, kad jie susipyksta, o galiausiai susimuša. Panašiai atsitinka ir tarp gretimų valstybių. Kai tarp jų kilęs konfliktas sprendžiamas jėga, kyla karas. Per jį žūsta ne tik kareiviai, bet ir taikūs gyventojai – suaugusieji ir vaikai. Senovėje net ir menki nesutarimai tarp valstybių virsdavo žiauriais karais, būdavo deginami kaimai ir miestai, grobiamos žemės, turtas.
Žmonija jau seniai žinojo, kad kylančius nesutarimus geriau spręsti taikiu pokalbiu, kuris vadinamas derybomis. Bet tik po pastarojo didelio, daug aukų pareikalavusio karo, vadinamo Antruoju pasauliniu, pasaulio valstybės susitarė bendrai saugoti taiką. Valstybių vadovai susėdo prie didelio apskrito stalo ir ėmė tartis, kartu spręsti iškylančius nesutarimus. Šis didelis apskritas stalas – tai organizacija, vadinama Jungtinėmis Tautomis. Lietuva irgi turi savo vietą prie šito stalo.
Galima paklausti: jei jau valstybės išmoko nesutarimus spręsti prie derybų stalo, kam joms reikalinga kariuomenė? Atsakymas paprastas – jeigu esi stiprus, priešas bijos tave užpulti. Taigi, mūsų kariuomenė reikalinga taikai ir mūsų laisvei saugoti.
Dalį Lietuvos kariuomenės sudaro savanoriai. Tai vyrai ir moterys, nebūtinai jaunuoliai, kurie savo noru mokosi karo mokslų, dalyvauja pratybose, bet kartu dirba savo įprastą darbą.
Savanoriai gelbsti ne tik kariuomenėje. Jų pagalba svarbi renginiuose, padedant senyvo amžiaus žmonėms, maisto rinkimo akcijose, globojant gyvūnus ir pan. Taigi savanoriai atlieka visuomenei naudingą darbą, negaudami už tai atlygio. Gruodžio 5 dieną minima Tarptautinė savanorių diena, kurią paskelbė Jungtinės Tautos.
- Kokį savanorišką darbą esate atlikę šeimoje? Klasėje?
- Kaip jautėtės jį atlikę?
- Pagalvokite, kur klasėje, mokykloje reikia jūsų pagalbos (galite paklausti mokytojo, mokyklos direktoriaus).
- Pabūkite savanoriais ir atlikite savo klasei, mokyklai naudingą darbą.
- Gal ir jūsų tėveliai jums padėtų, įsilietų į savanorių gretas?