Koks būna vanduo?
Atsukime čiaupą – bėga vanduo. Jis yra skystas. Kai vanduo sušąla, jis tampa ledu. Ledas yra kietas. Jei lėkštelėje paliksime truputį vandens, jis per dieną ar dvi dings – išgaruos.
Jeigu lėkštelę padėsime prieš saulę ar kaip nors kitaip pašildysime, jis dar greičiau išgaruos. Vanduo niekur nedingo, tik tapo garais ir išsisklaidė ore, kuris mus supa. Tai dujinis vanduo.
- Prie kokios vandens būsenos (skystos, kietos, dujinės) priskirsite sniegą, šerkšną?
- Gal pastebėjote, kad kartais po lietaus žemė garuoja. Kodėl taip atsitinka?
- Pagalvokite, kurios būsenos (kietos, skystos, dujinės) vanduo yra lengviausias, o kurios sunkiausias.
- Ledo gabalėlį įdėkite į stiklinę su vandeniu. Ką pastebite?
- Paimkite du vienodus ledo kubelius. Juos sudėkite į lėkšteles. Vieną lėkštelę su ledu laikykite ant stalo, kitą padėkite ant palangės (jeigu saulėta diena) arba pakiškite po staline lempa. Per kiek laiko ledukai ištirps?
- Įsižiūrėkite į nuotraukas. Kokios vandens būsenos čia užfiksuotos?
- Užvirę vandens, įpilkite jo į puodelį ir uždenkite lėkštele. Po kelių minučių lėkštelę nukelkite. Ką ant jos pastebite? Kodėl taip atsitiko?
- Šlapia nosinė išdžiūvo... Pateikite daugiau pavyzdžių, kai vieną vandens būvį keičia kitas.
Ar susimąstėte, kaip atsiranda upė? Jeigu upė prasideda kalnuose, ją dažnai sudaro tirpstančio ledo, kuris dengia kalnų viršūnes, vanduo. Kur nėra kalnų, upės prasideda pelkėse, išteka iš ežerų. Tokia nedidelė upelė vis platėja, į ją įsilieja kiti upeliai. Plačioje ir gilioje upėje gali plaukioti net laivai. Galiausiai upė įteka į jūrą. Jūros vanduo nuolat garuoja. Smulkiausi vandens lašeliai kyla į viršų. Jie sudaro debesis. Vėjas debesis gena į sausumą. Ten vanduo lietaus ar sniego pavidalu vėl krinta ant žemės. Ją drėkina, papildo ežerus ir upes.
- Pateikite keletą argumentų, kad šios upės skiriasi.