Viskas juda, viskas keičiasi

Praėjusiais metais aptarėme, kaip apie tariamą savo ašį sukasi Žemė ir dėl to dieną keičia naktis. Prisimenate, lyginome Žemę su žaisliniu vilkeliu. Žemė apsisuka aplink savo ašį per 24 valandas. Šis apsisukimo laikas vadinamas para. Kai pas mus rytas, Amerikoje dar naktis, nes ši Žemės rutulio dalis dar neapšviesta Saulės.

Žemė sukasi dar ir aplink Saulę. Ji apskrieja Saulę per metus, tai yra 365 paras. Apžiūrėkite gaublį. Žemė truputį pasvirusi, todėl pusę metų arčiau į Saulę palinkusi viena jos dalis, o kitą pusę metų – kita. Dėl šios priežasties vienoje Žemės rutulio pusėje yra šilčiau – tai vadiname vasara, o kitoje – šalčiau, tai žiema. Vasarą labiau į Saulę palinkusi Žemės pusė būna ilgiau apšviesta, todėl vasarą ilgesnės dienos, o žiemą ilgesnės naktys.

Pasidarykite saulės laikrodį:

Ant saulės apšviestos palangės pastatykite tuščią apverstą gėlių vazonėlį.
Į jo dugno skylę įstatykite ilgą lazdelę. Saulei keliaujant dangaus skliautu lazdelės šešėlis slinks vazono pakraščiu.
Kas valandą pažymėkite šešėlio vietą.

Įsižiūrėkite į iliustracijas. Papasakokite apie čia vaizduojamą metų, paros laiką. Kuo jis panašus, kuo skiriasi?

Arčiausiai Žemės esantis dangaus kūnas yra Mėnulis. Tai Žemės palydovas. Saulė – arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, skleidžianti šviesą ir šilumą. Mėnulis nešviečia. Jis kaip ir Žemė atspindi Saulės šviesą.

Kai Mėnulis užstoja Žemei Saulę, įvyksta Saulės užtemimas. Tai ne itin dažnai pasitaikantis reiškinys. Saulės užtemimą stebime pro aprūkytą stiklą.

Daugiau