Sąvoka | Sąvokos apibūdinimas |
Akùstika | Akustika – mokslas apie garsą. |
Gar̃so bangà | Pakaitomis einančios terpės sutankėjimų ir praretėjimų sritys sudaro garso bangą. |
Gar̃sas | Garsas yra terpėje slenkantis slėgio svyravimas. |
Gar̃so bangõs dãžnis | Garso bangos dažnis išreiškiamas terpės dalelių svyravimų skaičiumi per laiko vienetą. Jis žymimas simboliu |
Hèrcas | Dalelės svyravimų dažnis lygus 1 Hz, jei per vieną sekundę įvyksta vienas dalelės svyravimas: |
Gar̃so tònas | Garso toną lemia garso bangos dažnis. |
Gar̃sio matãvimo vienetai | Garsio matavimo vienetas vadinamas belu (žymimas B). Praktikoje vartojamas dešimtį kartų mažesnis vienetas – decibelas [dB]. |
Gar̃so greitis ir térpė | Garso greitis priklauso nuo terpės, kuria sklinda. Greičiausiai garsas sklinda kietaisiais kūnais, lėčiau – skysčiais, lėčiausiai – dujomis (oru). |
Svyrãvimų amplitùdė | Didžiausias atstumas, kuriuo svyruojantis kūnas nutolsta nuo pusiausvyros padėties, vadinamas svyravimo amplitude (Am). |
Svyrãvimo stipris | Garso stiprį lemia svyruojančio kūno virpesių amplitudė. |
Gar̃so greitis ir óro temperatūrà | Kylant oro temperatūrai, garso greitis didėja. |
Áidas | Aidas – nuo kūnų paviršių atsispindėjęs garsas. |
Gar̃so bangõs il̃gis | Garso bangos ilgis yra trumpiausias atstumas tarp dviejų oro dalelių sutankėjimų arba slėgio padidėjimo sričių: |
Bangų̃ difrãkcija | Garso bangų užlinkimas, nukrypimas nuo tiesaus kelio, kliūčių aplenkimas vadinamas bangų difrakcija. |
Dòplerio efèktas | Garso bangos dažnio ir ilgio kitimas, kai klausytojas ir garso šaltinis juda vienas kito atžvilgiu, vadinamas Doplerio efektu. |
Infragar̃sas | Infragarsu vadinamos žemojo dažnio (mažesnio nei 20 Hz) garso bangos. |
Ultragar̃sas | Ultragarsu vadinamos aukštojo dažnio (didesnio nei 20 000 Hz) garso bangos. |
Echolokãcija | Nuotolio iki objekto ir (arba) jo judėjimo greičio nustatymas ultragarsu. |
Echoskòpija | Vidaus organų tyrimo metodas, pagrįstas ultragarso bangų atspindžiu. |