Šioje temoje JŪS
- Sužinosite, kuo ypatingos senovės graikų vazos ir jų puošyba.
- Susipažinsite su graikų skulptūros bruožais ir išskirtiniais pavyzdžiais.
- Išsiaiškinsite, kas būdinga senovės graikų architektūrai ir svarbiausiems jos statiniams.
Kas sukūrė vazos piešinį?
Šiame vadovėlyje matėte daug senovės graikų vazų tapybos pavyzdžių. Išties graikų keramika įspūdinga – nuo paskirties priklausomi įvairiausi pavidalai ir puošyba užburia kūrybiškumu. Be to, tai puikus istorijos šaltinis, leidžiantis geriau pažinti senovės Graikijos kasdienį gyvenimą, religiją ar net ekonomiką (67 pav.). Keramika buvo atskira ūkio šaka, kuri davė daug pajamų ir garsino miestą, ypač Atėnus ir Korintą. Atėnuose net buvo atskira miesto dalis Kerameikas, jame masiškai gaminti įvairūs indai. Gaminta daug ne tik paprastų, vienodo pavidalo ir paskirties nepuoštų indų, naudojamų kasdienėje buityje, bet ir ypatingų, išpieštų, kurių puošyba niekada nebuvo visiškai tokia pati. Jie buvo tikri dailės kūriniai.
Keramikos menas senovės Graikijoje buvo ypač gerbiamas. Ant indo net buvo užrašomi puodžiaus, kuris jį nulipdė, ir dailininko, kuris jį išpuošė, vardai (68 pav.). Jei palygintume su senovės Egipto ir Mesopotamijos daile, pamatytume didžiulį skirtumą: iš ten mus pasiekė nedaug dailininkų ar architektų vardų – jų nėra iškaltų ar užrašytų ant statulų, reljefų ar šventyklų sienų. O štai senovės Graikijoje žinoti dailininkų, skulptorių ir architektų vardus buvo savaime suprantamas dalykas! Tai rodo visai kitokį – mūsų laikams artimą – kūrybos ir asmens suvokimą.
Klausimai ir užduotys
- Kuo ypatinga buvo Atėnų miesto dalis Kerameikas?
- Paaiškinkite, kaip iki mūsų laikų išlikusios senovės graikų vazos padeda pažinti šios civilizacijos gyvenimą.
- Nurodykite dvi priežastis, kodėl senovės graikai ant indo užrašydavo puodžiaus ir dailininko vardus.
Skulptūra
Senovės Graikija išaugino ir puikių skulptorių, kurie gebėjo tobulai apdirbti akmenį kurdami tiek statulas, tiek ir reljefus. Pirmoje I tūkstm. pr. Kr. pusėje graikai to meno mokėsi iš Artimųjų Rytų, ypač iš senovės Egipto, meistrų. Ankstyviausios graikiškos statulos išties panašios į egiptietiškas, bet labai greitai graikų skulptoriai atrado savo stilių. Vietoj sukaustytų, įsitempusių, žiūrinčių tik į priekį žmonių atvaizdų pradėjo kurti tikroviškus, tarsi gyvus, judančius, plevenančiais drabužiais. Ir daug gražesnius? Graikams grožis buvo labai svarbus. Jie turėjo aiškų proporcijų – daikto dalių santykio – ir darnos supratimą, kuris artimas ir mūsų laikų žmonėms.
Didžioji dauguma statulų vaizduoja tobulus, be trūkumų kūnus, dažniausiai jaunų vyrų ar dievų. Akmeninės skulptūros senovės Graikijoje buvo daromos iš marmuro. Dievų ir žmonių atvaizdai buvo kuriami ir iš kitų medžiagų, ypač dažnai iš bronzos. Tačiau jų išliko labai mažai (69 pav.), nes vėlesniais laikais buvo išlydomos. Gerai, kad patys graikai darė jų kopijas iš akmens. Ypač daug jų vėliau nukopijavo ir romėnai. Jų dėka graikų statulos mums gerai pažįstamos, turime daug pavyzdžių, saugomų įvairiuose pasaulio muziejuose. Statulos puošė senovės Graikijos viešąsias vietas, daug jų buvo šventyklose ir prie jų, ir miestų aikštėse, ir namų kiemuose. Kapinėse stovėjo kapų stelos, puoštos reljefais (žr. 43 pav., p. 38, ir 51 pav., p. 41). Statulos buvo statomos dievams, nusipelniusiems piliečiams, taip pat sporto žaidynių nugalėtojams. Dabar marmurinės statulos yra baltos ar pilkos, bet anksčiau jos buvo ryškiai spalvotos. Drabužiai, veidas, papuošalai – viskas turėjo atrodyti kaip gyvenime!
Garsių senovės graikų skulptorių vardai mums gerai žinomi ir iki šiol svarbūs meno pasaulyje. Ne visų žinomų skulptūrų originalai išliko, dažnai jas pažįstame tik iš romėnų laikais sukurtų kopijų. Vienas iš tokių skulptorių – Mironas, gyvenęs V a. pr. Kristų. Jis garsiojo disko metiko skulptūros autorius (žr. 64 pav., p. 50). Šios įspūdingos statulos originalas buvo išlietas iš bronzos. Kitas žymus skulptorius buvo Feidijas (arba Fidijas), labiausiai pagarsėjęs didingomis dievų skulptūromis. Jo sukurta Dzeuso statula Olimpijoje buvo 17 m aukščio, ji – vienas iš Septynių senovės pasaulio stebuklų. Feidijas taip pat sukūrė 12 m aukščio deivės Atėnės skulptūrą, kuri stovėjo pagrindinėje Atėnų šventykloje. Abi šios statulos išnyko, bet iš senovės keliautojų aprašymų ir mažesnių jų kopijų galime susidaryti vaizdą, kaip jos atrodė (71 pav.). Abi jos buvo ne iškaltos iš akmens, bet padarytos ypatingu būdu – medinis karkasas buvo padengtas dramblio kaulu ir auksu. Taip pat panaudotas stiklas ir sidabras. Taigi šios skulptūros buvo ne tik įspūdingo grožio, bet ir labai brangios. Senovės rašytojai teigė, kad Atėnės statulai Partenone buvo panaudota daugiau kaip 1 100 kg aukso!
70 pav. Jaunuolio statula (VI a. pr. Kr. pradžia) (kairėje) labai panaši į egiptietiškas, o romėnų sukurta dievo Hermio bronzinės statulos (apie 400 m. pr. Kr.) kopija (dešinėje) pasižymi visais klasikinės graikų skulptūros bruožais.
Klausimai ir užduotys
- Palyginkite abi statulas ir nurodykite jų panašumus ir skirtumus.
- Kokias jaunuolio ir dievo savybes norėjo pavaizduoti šių statulų autoriai?
- Kaip manote, kuri iš šių statulų artimesnė mūsų laikų dailei? Atsakymą pagrįskite.
II a. po Kr. gyvenęs graikų rašytojas Pausanijas sukūrė didžiulį veikalą Graikijos aprašymas ir jame pateikė savo ilgų kelionių įspūdžius ir daug naudingų žinių. Tai tarsi išsamus vadovas po to meto Graikiją. Jis aplankė ir Atėnų akropolį:
„Įeinant į [Atėnų] šventovę, vadinamą Partenonu, visa, kas pavaizduota ant frontono, siejasi su Atėnės gimimu, o iš užpakalinės pusės matyti Poseidono ginčas su Atėne dėl šios žemės. Deivės statula yra iš dramblio kaulo ir aukso. Šalmo viduryje – Sfingės atvaizdas <...>, o iš abiejų šalmo pusių padaryti grifonai. <...> Atėnės statula yra stačia, su chitonu, siekiančiu pėdas; ant krūtinės pritaisyta Medūzos galva iš dramblio kaulo; ji laiko maždaug keturių uolekčių Nikę, o kitoje rankoje – ietį. Prie jos kojų guli skydas, o prie ieties – gyvatė <...>. Ant statulos pagrindo išskaptuotas Pandoros gimimas.“
Pausanijas, Graikijos aprašymas, iš senosios graikų k. vertė V. Ališauskas, kn. Dailės istorijos šaltiniai: nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Antologija, sud. G. Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 459–460.Klausimai ir užduotys
- Palyginkite šaltinyje aprašomą statulą Atėnuose su statulos Našvilyje nuotrauka. Kaip manote, ar ji atitinka Pausanijo aprašymą?
- Kurioms statulos dalims galėjo būti panaudotas dramblio kaulas? Kodėl?
- Kaip manote, ką galvojo ir jautė Pausanijas, aplankęs Atėnų akropolį?
Klausimai ir užduotys
- Kuo skyrėsi graikų ir egiptiečių skulptūros?
- Nurodykite dvi priežastis, kodėl buvo kuriamos žymių asmenų ir dievų skulptūros.
- Išvardykite vietas, kuriose dažniausiai buvo statomos skulptūros.
- Išvardykite kelis garsiausius graikų skulptorius ir jų kūrinius.
Architektūra
Kaip skulptūros, taip ir architektūros graikai pirmiausia mokėsi iš Artimųjų Rytų pavyzdžių, bet greitai atrado savo stilių ir statė savitus pastatus. Graikijos architektūra – tai visų pirma ne kapai ir ne rūmai. Geriausiai ji atsiskleidžia šventyklose. Pirmosios šventyklos buvo statomos iš medžio ar nedegtų molio plytų, bet VI a. pr. Kr. pradėtos statyti akmeninės. Tam, žinoma, įtaką padarė Artimieji Rytai, bet graikų šventyklos buvo visai kitokios. Jos buvo statomos stačiakampės ir ant laiptuoto pagrindo (72 pav.). Pagrindinė jų detalė – kolonos, eilėmis juosiančios vieną arba dvi vidines patalpas, kuriose taip pat buvo kolonų, tik mažesnių. Šioje belangėje patalpoje arba vienoje iš jų stovėjo dievo arba deivės statula. Kolonos nebuvo visur vienodos ir laikui bėgant jų stilius keitėsi (73 pav.), tačiau jos žavėjo ir tebežavi lengvumu ir grakštumu. Panašių kolonų tikrai rasite ir savo mieste!
- 1
- 2
- 3
- 1
- 2
- 3
- 4
- 5
- 6
Senovės graikų architektūra ypač sužydėjo V a. pr. Kr. Atėnuose. Jau žinote, kad Periklis siekė atstatyti Akropolio šventyklas, sudegintas 480 m. pr. Kristų. Nauji statiniai turėjo atspindėti ne tik atėniečių dėkingumą deivei globėjai, bet ir Atėnų galybę. Ne visi buvo patenkinti, kad tam išleidžiamos milžiniškos lėšos! Vis dėlto akropolį papuošė įspūdingi statiniai (74 pav.). Didžiausia šventykla Partenonas, pastatytas deivei Atėnei (75 pav.), buvo tikras architektūros stebuklas, jo plotis – apie 30 m, ilgis – apie 70 metrų. Šis didžiulis pastatas iš marmuro su įspūdingomis kolonomis pastatytas truputį kreivai – kolonos pasvirusios į vidų, sienos truputį išlenktos, bet tai nepaprastai gabūs architektai padarė tyčia. Būtent dėl to šventyklą matome visiškai tiesią, o jos dalių santykį tobulą! Partenono viršų tarp stogo ir kolonų puošė statulos ir reljefai, vaizduojantys dievus ir religines šventes Atėnuose. Akropolyje buvo ir keletas mažesnių, bet taip pat įspūdingų šventyklų, kaip antai Erechtėjonas, papuoštas garsiomis moters pavidalo atramomis (žr. p. 7). Daug šimtmečių graikų architektūra, ypač šventyklų, buvo pavyzdys ne tik romėnų, bet vėliau ir Europos architektams. Šiandien graikiškos architektūros detalių galima rasti įvairiuose pasaulio miestuose.
Graikų istorikas Plutarchas apie 100 m. po Kr. rašė apie Periklį ir jo nuveiktus darbus, taip pat apie jo vykdytas didžiules statybas Atėnuose:
„Bet kas didžiausią Atėnams teikė pasitenkinimą, kas juos puošė ir nepaprastai žavėjo kitų šalių žmones, kas pagaliau yra vienintelis liudytojas, kad garsas apie Graikijos galią ir senovės turtus ne išmislas, – tai didingos jų šventovės. Bet dėl šitų darbų labiau negu dėl politinės Periklio veiklos priešai jį smerkė ir šmeižė liaudies susirinkimuose. „Liaudžiai ne garbė, – šaukė jie, – o gėda, kad Periklis bendrą Graikijos iždą iš Delo perkėlė į Atėnus. <...> Graikai supranta, kad visa Graikija baisiausiai skriaudžiama ir atvirai engiama, ir mato, kad iš jų per prievartą paimtais pinigais, skirtais karui, mes auksuojame ir puošiame miestą lyg dabišę moterį, karstome jį brangiais akmenimis, statome dievų statulas ir šventoves už tūkstančius talentų.“
Periklis liaudžiai atsakė, kad atėniečiai neprivalo savo sąjungininkams duoti gaunamų pinigų apyskaitos, nes jie gina juos ir sulaiko barbarus nuo Graikijos, o sąjungininkai nieko neteikia <...>, tiktai pinigus duoda <...>. Bet jei valstybė yra pakankamai aprūpinta viskuo, kas būtinai reikalinga karui, ji gerai daro, naudodama savo turtus tokiems darbams, kurie pabaigti suteiks miestui amžiną šlovę <...>.“
Plutarchas, Rinktinės biografijos, iš senosios graikų k. vertė A. Kašinskaitė, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962, p. 15–16.Klausimai ir užduotys
- Kuo šiame tekste kaltinamas Periklis?
- Kaip Periklis pateisino savo statybų planus ir didžiules išlaidas?
- Ar pateisintumėte Periklio vykdytas statybas ir joms skirtas didžiules lėšas? Atsakymą pagrįskite.
Klausimai ir užduotys
- Kuri statinių grupė geriausiai atspindi graikų architektūrą? Kodėl?
- Kolonos buvo pagrindinė šventyklų architektūros dalis. Bėgant metams jų stiliai kito. Išvardykite juos ir remdamiesi iliustracija (73 pav., p. 56) paaiškinkite, kuo jie skyrėsi.
- Kokia buvo Partenono paskirtis? Kodėl šis statinys vadinamas architektūros šedevru?
- Paveikslėliuose matome, kaip Partenonas atrodė anksčiau, tik pastatytas, ir kaip atrodo šiandien. Pasikeitęs ir apgriuvęs, juk prabėgo daugybė amžių ir prasiautė ne vienas karas, bet vis dar stovi! Kaip manote, kodėl?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kuo ypatingos buvo senovės graikų vazos. Kodėl graikai joms skyrė didžiulį dėmesį ir laikė itin reikšmingomis?
- Kodėl graikų skulptorių darbai specialistų ir menu besidominčių asmenų labai vertinami?
- Kurios vadovėlyje pateiktos graikų skulptūros atvaizdas jums padarė didžiausią įspūdį? Paaiškinkite, kodėl.
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris senovės graikų architektūros bruožus. Kuris iš jų, jūsų nuomone, geriausiai atspindi būtent graikų architektūrą? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
TYRINĖKITE!
Ar esate buvę Graikijoje? Gal per savo atostogas ten fotografavote vis dar stovinčias skulptūras ir senosios architektūros statinius? Jei taip, surenkite nuotraukų parodą ir pristatykite ją klasės draugams. Prisiminkite ir papasakokite, kurioje Graikijos vietoje buvote ir ką jūsų nufotografuotos skulptūros vaizduoja ar kokia buvo jūsų nuotraukose įamžintų statinių paskirtis.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Tikriausiai supratote, jog nemažai dalykų senovės graikai perėmė iš Artimųjų Rytų kaimynų. Meną taip pat, tačiau jį keitė, tobulino, pritaikė sau. Kaip manote, ar tai daryti buvo dora? O gal protinga remtis kitų darbais siekiant sukurti naujų ir ypatingesnių? Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"