Priesaginiai daiktavardžiai

Jau žinome, kad daugiausia naujų žodžių pasidarome su įvairiomis priesagomis. Šis darybos būdas būdingiausias daiktavardžiui, mat jo priesagų yra net šeši šimtai.

Tiesa, ne visus priesaginius vedinius vartojame kasdien ir ne visos priesagos vienodo produktyvumo. Pavyzdžiui, mažybinių daiktavardžių su priesagomis -elis, -ėlis vartojame daug ir kasdien, o priesagos -užė (dukružė), -okšnis (upokšnis) ar -ulis (žmogulis) gerokai retesnės.

21.1. Nurašykite pateiktus daiktavardžius ir sutartiniu ženklu pažymėkite priesagas.

Gegutė, šeimininkas, grybiena, saldainis, drąsuolis, gręžinys, virtuvė, žymeklis.

Daiktavardžiai daromi iš kitų daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių. Nors visų priesagų išvardyti neįmanoma, dažniausias apžvelgti pravartu. Tikslinga jas panagrinėti grupėmis.

21.2. Su suolo draugu pasirinkite kurios nors grupės priesagas ir sugalvokite kuo daugiau priesaginių daiktavardžių. Perskaitykite juos klasės draugams.

21.3. Raskite iš būdvardžių padarytus priesaginius daiktavardžius ir juos išrašykite. Sutartiniu ženklu pažymėkite priesagas.

1. Kas to genelio margumas! 2. Artėjo perkūnija – visus poilsiautojus apėmė snaudulys. 3. Gudruolis ežiukas pirmas pasiekė miško šaltinį. 4. Aukštuomenės ponios rinkosi gerti tradicinės arbatos. 5. Net plėšrūnas vilkas nustebęs apžiūrinėjo miško naujoką. 6. Patekėjo mėnulis, jaunatis jau sviro į priešpilnį.

21.4. Parašykite po sakinį su pasirinktais kiekvienos grupės priesaginiais daiktavardžiais. Daiktavardžių priesagas pažymėkite sutartiniu ženklu.

21.5. Pasakykite, iš kokios kalbos dalies ir su kokia priesaga padaryti paryškinti žodžiai.

1. Rudenį prasideda darganos, dažniau lankosi šalti ir ilgi lietūs. 2. Nauja šluota visada geriau šluoja. 3. Plėšrūnams ir žiemą nesunku rasti maisto. 4. Rudas žvėriūkštis išniro iš vištidės ir dingo tujose. 5. Žiemą ant ežero bus įrengta čiuožykla. 6. Šiąnakt patekės didžiausia per visus dešimt metų pilnatis.

21.6. Mikas sugalvojo į vieną daiktą sudėti kryžiažodį ir dėlionę. Išspręskite jo galvosūkį, kuriame kiekviena priesaga pavartota vieną kartą. Tik nepamirškite: kai kada priebalsiai taip suminkštėja, kad nuo to minkštumo pakeičia reikšmę, pavyzdžiui, rėtis – rėčiai.

Mes viln__, bet turim sod__, ją saugo šuni__ Svaj__ . Ten nuo kloj__ per ram__ piev__ galima nueiti prie smagiai čiurlenančio up__ . Sykį beeinant Svaj__ kad šoks į pačią verd__ – ir ištraukė kažkokią kriv__ su virš__ parištu skamb__ . Tai bent rad__! Tas up__ išteka iš klamp__, kurią čion__ vadina tyr__ . Kas landžiojo po tą makali__ skalambydamas? „Tai Varšk__ žini__ spang__ sirpino, ne kitaip, – spėjo gudr__ Kvarkas. – Reikia sugrąžinti burt__ brū__, antraip uog__ taip ir liks apkibę baltais kar__ . Toks skan__ pražus, ojoi!“