Šioje temoje MES:
- aptarsime Šaltojo karo karinių konfliktų priežastis;
- įvertinsime SSRS ir JAV vaidmenį aprašytuose kariniuose konfliktuose;
- pasiaiškinsime, kodėl aptariami kariniai konfliktai nesukėlė Trečiojo pasaulinio karo.
Korėjos karas (1950–1953 m.)
AKTUALU! Kaip pasaulio politiniame žemėlapyje atsirado Šiáurės Korėja ir Pietų Korėja?
Japònijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą ir kapituliavus, jos buvusios kolonijos Korėjos šiaurinę dalį užėmė SSRS, o pietinę – JAV kariuomenė. 1948 m. pabaigoje Korėja buvo padalyta į dvi valstybes (34.1 pav.). Šiaurėje valdžioje įsitvirtino komunistai ir 1948 m. ši šalis buvo paskelbta Korėjos Liáudies Demokrãtine Respùblika (KLDR). Pietuose buvo sukurta Korėjos Respùblika – jos vyriausybę rėmė JAV.
Remdamiesi žemėlapiais, padarykite dvi išvadas apie Korėjos karą.
1950 m. birželį KLDR kariuomenė įsiveržė į Pietų Korėją ir sparčiai žygiavo į priekį. Pietų Korėją parėmė Jungtinės Tautos (JT), nes SSRS, JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė, turinti teisę vetuoti bet kurį siūlymą, boikotavo JT. SSRS protestavo prieš nutarimą į JT nepriimti Kinijos Liáudies Respùblikos, todėl kurį laiką nedalyvavo JT veikloje.
Gavusios JT Saugumo Tarybos pritarimą, JAV, siekdamos išstumti komunistus iš Šiáurės Korėjos, pasiuntė savo kariuomenę gelbėti padėties (oficialiai kare kovėsi JT kariuomenė, kurią daugiausia sudarė JAV pajėgos). Šiáurės Korėją kare rėmė SSRS ir komunistinė Kinija. Kovos vyko permainingai ir nė vienai pusei nepavyko pasiekti pergalės. 1953 m. liepos mėnesį pasirašytos paliaubos, jose įtvirtinta, kad Korėja liks padalyta į dvi valstybes pagal buvusią fronto liniją, ėjusią šiauriau 38-osios lygiagretės.
Korėjos karas buvo didžiausias karinis konfliktas po neseniai pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo. Jame žuvo apie 40 tūkst. JT karių (daugumą sudarė JAV kariai), apie 500 tūkst. Kinijos karių, žuvo ar dingo be žinios daugiau kaip 2 mln. korėjiečių.
Šis karas parodė, kad JAV jau pirmaisiais Šaltojo karo metais buvo pasiruošusios karinėmis priemonėmis sustabdyti komunizmo plitimą. Tačiau komunistų įsitvirtinimas Šiáurės Korėjoje liudijo, kad nėra paprasta nugalėti komunizmo grėsmę. Po karo Šiaurės Korėja liko totalitarinė valstybė, joje iki šiol išlikusi komunistinė santvarka.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Korėjos padėtį pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
- Kodėl JAV pasiuntė savo karius į Korėją?
Karibų krizė (1962 m.)
AKTUALU! Kodėl Karibų krizė laikoma karščiausiu Šaltojo karo konfliktu?
Kùboje nuo 1953 m. vyko ginkluotas pasipriešinimas proamerikietiškam Fulchensijaus Batistos (Fulgencio Batista) režimui. 1959 m. sausį sukilėliai nuvertė F. Batistos diktatūrą, valdžią Kuboje perėmė revoliucionierius Fidelis Kastras (Fidel Castro) ir jo partizanai. Naujoji Kùbos vyriausybė kitų metų gegužę atkūrė diplomatinius santykius su Soviẽtų Sąjunga ir, gaudama ekonominę jos paramą, šalį ėmė pertvarkyti pagal sovietų santvarkos modelį. Kurdama komunizmą, Kubos valdžia nusavino daug privataus turtingų amerikiečių turto. JAV Kùbai pradėjo taikyti ekonominę blokadą, nes siekė įvykdyti valstybės perversmą, ne kartą planavo pasikėsinimus į Kubos politinius vadovus. Dėl šios priežasties F. Kastras kreipėsi į Mãskvą paramos. SSRS suteikė Kubai finansinę bei diplomatinę pagalbą ir nusprendė pasinaudoti susidariusia padėtimi.
1962 m. vasarą Kuboje slapta buvo dislokuota maždaug 40 tūkst. sovietų karių, pradėta įrengti raketų paleidimo aikšteles ir montuoti vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais, kurios per 12 minučių galėjo pasiekti Vãšingtoną (34.2 pav.).
1962 m. spalį JAV prezidentui Džonui Ficdžeraldui Kenedžiui (John Fitzgerald Kennedy, 1917–1963) buvo pateikti aiškūs žvalgybiniai įrodymai (34.3 pav.) – nuotraukos, kuriose nufotografuota Kuboje sovietų pradėta branduolinių vidutinio nuotolio raketų aikštelių statybvietė. 1962 m. spalio 22 d. Dž. F. Kenedis per televiziją savo šalies gyventojams paskelbė, kad Kuboje įrengtos kelios balistinių raketų paleidimo aikštelės, jos, būdamos JAV pašonėje, kelia grėsmę daugeliui Vakarų miestų. JAV karo ekspertai siūlė pradėti oro ataką ir įsiveržti į Kùbą. Tačiau prezidentas ir jo patarėjai pasirinko blokadą: JAV ginkluotosioms pajėgoms įsakyta blokuoti Kubos salą iš jūros ir oro, kol visa SSRS dislokuota puolamoji ginkluotė bus išmontuota ir iš ten išgabenta kontroliuojant JT stebėtojams.
Buvo sustiprinta JAV ginkluotųjų pajėgų kovinė parengtis, jos pradėtos ruošti galimam įsiveržimui. Vis dėlto spalio 24–29 d. per slaptas derybas galingųjų valstybių vadovai Dž. F. Kenedis (34.4 pav.) ir N. Chruščiovas (1 šaltinis) konfliktą išsprendė taikiai. Spalio 28 d. N. Chruščiovas, gavęs amerikiečių pažadą nepradėti invazijos į Kubą, sutiko išgabenti raketas. Po mėnesio Kubos blokada buvo nutraukta. Tiesioginė branduolinio konflikto grėsmė, kilusi per Kubos krizę, paskatino abi galingąsias valstybes ieškoti naujų tarptautinio bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo būdų.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Kubos ir SSRS santykius iki Karibų krizės.
- Kieno iniciatyva pavyko išspręsti Karibų krizę?
Vietnamo karas (1965–1973 m.)
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl JAV veiksmai Vietnãmo kare sulaukė prieštaringų vertinimų?
Nuo XIX a. vidurio Vietnãmą valdė Prancūzijà, o Antrojo pasaulinio karo metais jį okupavo Japònija. Tuo metu Vietnamo komunistai, vadovaujami Ho Ši Mino (Ho Chi Minh), ėmė siekti nepriklausomybės. Jie nugalėjo Japònijos kariuomenę, o paskui stojo į kovą su Prancūzijà, mėginančia sugrįžti į Vietnamą. Prasidėjo karas. JAV, bijodamos, kad komunizmas gali išplisti po visą Vietnamą, kare rėmė Prancūziją ir antikomunistines jėgas, bet Prancūzija vis dėlto buvo priversta palikti Vietnamą. 1954 m. Ženevos konferencijoje Vietnãmas liko padalytas į dvi dalis, šiaurinėje dalyje įsitvirtino komunistai.
Prancūzams pasitraukus, komunistinių jėgų ekspansiją iš šiaurės padalytame Vietnamè ėmėsi stabdyti JAV, palaikydamos nekomunistinę Pietų Vietnãmo vyriausybę. JAV ėmė teikti ne tik ekonominę, bet ir karinę paramą. Šiáurės Vietnãmas rėmė (ir karinėmis priemonėmis) Pietų Vietnamè kilusį partizaninį karą tarp vietos komunistinių ir nekomunistinių jėgų. Šiáurės Vietnãmo parama Pietų Vietnamo komunistams sukėlė karą tarp komunistinio Šiaurės Vietnamo ir JAV.
1964 m. rugpjūtį Tonkino įlankoje įvyko JAV surengtas JAV ir Šiaurės Vietnamo laivų susidūrimas. Po jo JAV valdžia priėmė Tonkino rezoliuciją, kuri suteikė teisę JAV prireikus panaudoti karinę jėgą Piẽtryčių Ãzijoje. Nuo 1965 m. JAV ėmė tiesiogiai siųsti savo karines pajėgas į Vietnamą (34.5, 34.6 pav.). Amerikiečių karių savanorių ir prievolininkų čia nuolat daugėjo: nuo 185 tūkst. 1965 m. pabaigoje iki 540 tūkst. 1968 metais. Beveik dešimtmetį amerikiečių ir Pietų Vietnamo kariuomenė neįstengė nugalėti džiunglėse veikiančių, SSRS ir komunistinės Kinijos remiamų partizanų. Karas buvo apėmęs ir gretimas valstybes – Kambòdžą ir Laòsą, per jų šiaurinius pasienio rajonus Šiáurės Vietnãmui buvo teikiama karinė parama.
Remdamiesi žemėlapiais, padarykite dvi išvadas apie Vietnamo karą.
Po daug aukų pareikalavusių nesėkmingų kovų (kare žuvo 58 tūkst., sužeista per 300 tūkst. amerikiečių) 1973 m. JAV, patyrusios didelį savo piliečių spaudimą (34.7 pav.), pasirašė susitarimą nutraukti karo veiksmus ir iš Vietnamo pasitraukė. Pralaimėjimas Vietnamo kare sudavė smūgį JAV kaip supervalstybės kariniam įvaizdžiui. Prie to prisidėjo daugybė civilių aukų, cheminio ginklo, dėl kurio buvo užteršta daug teritorijos, panaudojimas, didelė žala šalies miestams, ekonomikai.
1975 m. komunistinė Šiaurė nugalėjo Pietų Vietnãmą ir paskelbė suvienytą Vietnãmo Socialistinę Respùbliką. Visa šalies teritorija buvo valdoma komunistų. Komunistinės jėgos taip pat įsigalėjo Kambòdžoje ir Laosè.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Vietnamo padėtį iki JAV kariuomenės įsiveržimo į šią valstybę.
- Kodėl, pasibaigus Vietnamo karui, komunizmas išplito ir kaimyninėse valstybėse?
Afganistano karas (1979–1989 m.
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl SSRS veiksmai Afganistãno kare sulaukė prieštaringų vertinimų?
1978 m. balandžio mėn. komunistinė Afganistano liaudies demokratinė partija ir kariuomenė nuvertė prezidentą Muchamedą Daudą (Muhammad Daud). Balandžio 30 d. oficialiai paskelbta Afganistãno Demokrãtinė Respùblika, ją pirmoji pripažino SSRS. Naujoji valdžia pradėjo radikalias valdymo reformas: nepaisydama sudėtingų vietos sąlygų, ėmė sparčiau industrializuoti Afganistãną, pasaulietino jo visuomenę (pvz., įvestas privalomas vaikų švietimas), žiauriomis priemonėmis persekiojo opoziciją, atvirai niekino religiją, diegė kitus komunistinės santvarkos bruožus.
Kilus dideliam visuomenės pasipiktinimui ir 1979 m. kovą Herato provincijoje prasidėjus atviram sukilimui, valdžia pasiuntė karinius dalinius jo malšinti. Padėčiai tapus kritiškai, Soviẽtų Sąjungos vadovybė, paprašyta Afganistano komunistinės valdžios, po ilgų diskusijų priėmė sprendimą siųsti savo kariuomenę į Afganistaną (34.8 pav.). Taip pat nutarta nušalinti stabilumo šalyje nesugebantį užtikrinti ministrą pirmininką Hafizulą Aminą (Hafizulla Amin), o į jo vietą paskirti Babraką Karmalį (Babrak Karmal).
Remdamiesi žemėlapiu, padarykite dvi išvadas apie Afganistano karą.
1979 m. gruodžio pabaigoje SSRS kariuomenė įsiveržė į Afganistaną. Oficialiai buvo paskelbta, kad SSRS karinės pajėgos pradėjo karinę intervenciją. Specialioji oro desanto divizija, palaužusi afganistaniečių kariuomenės pasipriešinimą, užėmė sostinę Kabùlą ir prezidento rūmuose apsiautė H. Aminą kartu su ministrais. Po poros dienų SSRS specialiųjų pajėgų padalinys užėmė H. Amino rūmus. Šturmuojant pastatą, H. Aminas buvo nukautas, o Afganistano prezidentu paskelbtas jo pavaduotojas B. Karmalis.
Permainos valdžioje ir SSRS kariuomenės įvedimas nenuslopino prieš valdžią nukreipto ginkluoto pasipriešinimo, priešingai, jį dar labiau sustiprino. Vietos gyventojai (aktyvumu ypač išsiskyrė mudžahèdai, 34.9 pav.) rengė pasalas sovietų karinėms kolonoms su kroviniais, naikino karinę techniką, žudė B. Karmalio valdžią palaikančius vietos gyventojus ir SSRS karius.
Per karą afganistaniečiams didelę paramą suteikė kaimyninės valstybės Pakistãnas, Irãnas – iš jų į Afganistaną buvo siunčiami kariai ir ginkluotė. Per visą karą JAV valdžia įvairiais būdais (daugiausia karine technika) rėmė mudžahedus. Jiems paramą teikė ir arabų valstybės, Didžióji Britãnija, Kinija. Taigi antisovietinės pajėgos nuolat pasipildydavo. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios dešimtmetį trukusiame kare Soviẽtų Sąjungai, kurioje karas sulaukė prieštaringų vertinimų, nepavyko pasiekti pergalės.
SSRS karinių pajėgų padėtį sunkino mudžahedų taikoma partizaninio karo taktika, Afganistano specifiškumas: šalyje nuo seno itin svarbios vietos genčių tradicijos ir islamo religija. 1989 m. SSRS kariuomenė buvo priversta pasitraukti iš Afganistano (SSRS remiama Afganistano prosovietinė vyriausybė valdžioje išsilaikė iki 1992 m. pradžios).
Remiantis įvairiais duomenimis, Sovietų Sąjungos kariuomenė Afganistano kare neteko apie 14 tūkst. žmonių. Kare žuvo apie 1,5 mln. afganistaniečių, apie 6 mln. buvo priversti palikti tėvynę ir tapo pabėgėliais. Afganistano karo metais Lietuvà priklausė SSRS, todėl Lietuvõs jaunuoliai turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje kaip šauktiniai kariai (2 šaltinis). Beveik 5 tūkst. jų buvo išsiųsti į Afganistaną, iš jų apie 100 žuvo, tiek pat tapo neįgalūs. Afganistano karas, valstybei tapęs didele ekonomine ir karine našta, pagreitino SSRS žlugimą.
Klausimai ir užduotys
- Kaip Afganistanè į valdžią atėjo komunistai?
- Nurodykite Afganistano karo padarinius.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite Korėjos karo padarinius.
- Paaiškinkite, kodėl kilo Kubos (Karibų) krizė.
- Kodėl JAV įvedė savo kariuomenę į Vietnamą?
- Kuriame Šaltojo karo kariniame konflikte dalyvavo daugiausia lietuvių?
TYRINĖKITE!
- Remdamiesi internetu, palyginkite du pasirinktus Šaltojo karo karinius konfliktus, nurodykite jų panašumus ir skirtumus. Gautus rezultatus aptarkite su klasės draugais.
- Naudodamiesi internetu, pasidomėkite, kaip įamžintas lietuvių dalyvavimas Afganistano kare. Rastą informaciją aptarkite su klasės draugais. Pamąstykite, kodėl lietuvių dalyvavimas Afganistano kare SSRS kariuomenėje sulaukė prieštaringų vertinimų.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš 1962 m. spalio 26 d. Nikitos Chruščiovo laiško JAV prezidentui Džonui Ficdžeraldui Kenedžiui
Gerbiamas pone Prezidente: gavau jūsų spalio 25 d. laišką. Iš jo susidariau įspūdį, kad suprantate susiklosčiusią situaciją ir turite (šiokį tokį) atsakomybės jausmą. Vertinu tai… Manau, suprasite mane teisingai, jei jums tikrai rūpi pasaulio gerovė. Visiems reikia taikos… Karas yra mūsų priešas ir didžiulė visų tautų nelaimė… <…> Sovietų vyriausybės ir sovietinių žmonių vardu užtikrinu jus, kad jūsų išvados dėl puolamųjų ginklų Kuboje yra nepagrįstos… Klystate, jei manote, kad bet kuri Kuboje esanti mūsų priemonė yra puolamoji. Tačiau dabar nesiginčykime. Akivaizdu, kad negalėsiu jūsų tuo įtikinti… Bet, pone Prezidente, ar tikrai rimtai manote, kad Kubà gali užpulti JAV ar kad netgi mes kartu su Kubà galime pulti iš Kubos teritorijos? Ar tikrai taip galvojate? <…> Mes to nesuprantame… Jei jums tikrai rūpi taika ir jūsų žmonių gerovė, o tai yra jūsų, kaip Prezidento, atsakomybė, tai ir aš, kaip Ministrų Tarybos pirmininkas, rūpinuosi savo žmonėmis. <…> Jei JAV Prezidentas ir vyriausybė patikintų, kad pačios JAV nedalyvaus puolime prieš Kubą ir sulaikys kitus nuo tokio pobūdžio veiksmų, jei atšauksite savo laivyną, tai iškart viskas pasikeistų… Taip pat kitaip atrodytų ne tik ginkluotės, kurią vadinate puolamąja, bet ir visos kitos ginkluotės sunaikinimo klausimas…
Todėl parodykime valstybininkams deramą išmintį. Aš siūlau: mes savo ruožtu pareikšime, kad mūsų laivai, plaukiantys į Kubą, neplukdys jokios ginkluotės. Jūs pareikšite, kad Jungtinės Valstijos nepuls Kubos savo ginkluotosiomis pajėgomis ir nepalaikys jokių pajėgų, kurios gali ketinti įvykdyti invaziją į Kubą. Tada būtinybės mūsų kariniams specialistams būti Kuboje nebeliks…
Simon Sebag Montefiore, Užrašyta istorija: laiškai, pakeitę pasaulį, iš anglų kalbos vertė Audronė Gendvilienė, Vilnius: Tyto alba, 2021, p. 283–284.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kodėl N. Chruščiovas parašė šį laišką?
- Kokie tarptautinėje politikoje vykdomi SSRS veiksmai paminėti laiške?
- Kaip laiške vertinamos JAV? Atsakymą pagrįskite šaltinio citatomis.
- Apibūdinkite N. Chruščiovo ir Dž. F. Kenedžio santykius aptariamuoju laikotarpiu.
- Pasidomėkite, ar į laišką sureagavo adresatas.
- Kurioms laiške išsakytoms mintims pritariate, o kurioms – ne? Atsakymą argumentuokite.
2 šaltinis
Iš Vidmanto Dirmeičio, žuvusio Afganistano kare, mamos Aldonos Dirmeitienės atsiminimų
Armijoje iš pradžių Vidmantas tarnavo Turkmėnistanè, mokėsi seržantų mokykloje, o po dešimties mėnesių jį išsiuntė į Afganistaną. Kai sužinojau, kad jį išsiuntė į Afganistaną, lyg peiliu man kas širdį pervėrė. Jaučiau, kad ateis nelaimė.
<…>
Afganistane Vidmantas saugojo Džalalabado aviacijos bazę. Labai dažnai rašė laiškus, kas dvi savaites sulaukdavome naujienų. Saugant tuos lėktuvus penkis Vidmanto skyriaus karius nušovė. Kulka, perėjusi kiaurai neperšaunamą liemenę, sunkiai sužeidė ir Vidmantą, tačiau jis dar tris dienas buvo gyvas. Jei būtų sužeidę kokį karininką, gal būtų skraidinę į Kabùlo ligoninę.
<…>
Kai Vidmanto palaikus parvežė į namus, jo kūnas buvo jau pradėjęs irti. Mums leido pašarvoti namuose <…>. Keliems kareiviukams nešant cinkuotą karstą į namus, tas baisus nešulys tarpdury išslydo iš rankų, vos sugraibė, tačiau neišmetė. <…>
Po to, kai Vidmantas žuvo, aš kiekvieną pavasarį susirgdavau rože, siaubingai ištindavo ir skaudėdavo koją. Vėliau man gydytojai pasakė, kad ligos priežastis nervinė, ją atseit sukėlė sūnaus žuvimas.
Afganistano kariai: atsiminimai po trisdešimties metų. 1979–1989 (sud. Mindaugas Milinis), t. 1, Vilnius: Knygius, 2010, p. 242–244.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kaip lietuvis jaunuolis Vidmantas atsidūrė SSRS kariuomenėje?
- Kodėl ne iš karto Vidmantas buvo išsiųstas į Afganistaną?
- Apibūdinkite šaltinio autorės reakciją sužinojus, kad jos sūnus bus išsiųstas į Afganistaną. Kuo tai galima paaiškinti?
- Pakomentuokite Vidmanto žūties aplinkybes.
- Pasidomėkite, kodėl Afganistane žuvęs jaunuolis buvo parvežtas cinkuotame karste.
- Padarykite išvadą apie Afganistano kare kariavusių jaunuolių ir jų artimųjų padėtį aptariamuoju laikotarpiu.
Sąvokos
Mudžahèdai – Afganistano kare dalyvavę partizanai, kariavę su prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"