Šioje temoje MES
- Aptarsime pirmųjų LDK mokyklų veiklą.
- Apibūdinsime mokymosi sąlygas nuo pirmųjų mokyklų iki XX a. pradžios.
- Įvertinsime lietuviškos mokyklos reikšmę XIX a. – XX a. pradžioje.
Ką sutiktume pirmosiose mokyklose?
Kiekvienas mokinys turi nuomonę apie mokyklą. Tai nestebina, nes joje praleidžia labai daug laiko. Ir tikrai ne visi ir ne visada džiaugiasi eidami į mokyklą. Kita vertus, be mokyklų sunku įsivaizduoti šiandienos pasaulio kasdienybę. Bet jei manote, kad mokykla – velnio išradimas, turime jus pataisyti: pirmųjų mokyklų kūrimasis lietuviškose žemėse susijęs su tikinčiųjų (katalikų) noru bendrai mokyti ir ruošti gyvenimui savo bendruomenių narius.
Besiformuojant didesniems miestams, plečiantis bajorų luomui, krašte atsiradus Bažnyčiai, sudėtingėjo ir valstybės valdymas – jam reikėjo vis daugiau pagalbininkų. Būtent tokiems pagalbininkams rengti Lietuvojè duris atvėrė pirmosios katalikiškos mokyklos. Mūsų šalyje mokyklos pradėtos steigti po Lietuvõs krikšto 1387 metais ir buvo nukreiptos visų pirma į katalikišką švietimą, katalikiškų vertybių ugdymą, todėl jose mokytojavo kunigai.
Tai, ką dabar perskaitysite, išties gali nustebinti. Pirmosiose mokyklose Lietuvoje (o ir kitur to meto Euròpoje) mokėsi tik berniukai. Kodėl? Europoje ilgai manyta, kad švietimas reikalingas tik vyrams, kurie eis svarbias pareigas valstybėje. Iš karto norite klausti: o kodėl nemanyta, kad ir moterys gali norėti eiti svarbias pareigas? Daugybę metų iš viso nemąstyta apie moterų norus ir galimybes – mergaitės buvo ruošiamos būti namų šeimininkėmis ir motinomis, tai buvo laikoma jų svarbiausiu darbu bei pareiga, o tam mokytis mokykloje nereikėjo (17.1 pav.).
Grįžkime į pirmųjų lietuviškų mokyklų klases, kuriose iš pradžių sėdėjo keli, o vėliau – ir keliolika jaunuolių. Visi jie į mokyklas patekdavo ne privalomąja tvarka. Tik turtingesnių ir įtakingesnių tėvų sūnūs turėjo tokią galimybę, o vargingiausiai gyvenantys dirbo nuo mažų dienų. Šiose mokyklose vaikai mokėsi lenkiškai ir šiek tiek lietuviškai, o jei buvo tikri pirmūnai – ir lotyniškai! Tokiose mokyklose buvo mokoma nedaug dalykų, svarbiausia – praktikoje reikalingos skaitymo, rašymo ir skaičiavimo žinios bei įgūdžiai.
Pirmosios lietuviškos mokyklos dažniausiai įsikurdavo patalpose prie bažnyčių (17.2 pav.) – joms tekdavo vienas kambarys. Tad iš pradžių nebuvo specialiai mokyklai skirto pastato, kaip įsivaizduojame šiandien, – tiesiog bendra mokymosi vietos erdvė. Nereikėtų manyti, kad iki tokių mokyklų steigimo vaikai visiškai nesimokė rašyti ar skaičiuoti, – už šių įgūdžių lavinimą buvo atsakingi tėvai.
Kilmingieji ir turtingesnieji savo vaikus mokydavo namie, samdydavo jiems mokytojus. Iš kur tai žinome? Dar iki atsirandant lietuviškų mokyklų tinklui į Euròpos universitetus stodavo asmenys iš šių kraštų, o be specialaus pasirengimo jie tikrai nebūtų galėję to daryti.
Namų švietimas ilgą laiką išliko ypač svarbus mergaitėms: didikai, siekdami ištekinti dukras už turtingų ir garbingų asmenų, joms samdė namų mokytojus, mokančius kalbų, skaičiavimo, literatūros. Viena iš tokių didikių, išmokslinta namie, o vėliau netgi tapusi Lénkijos ir Lietuvos karaliene, – Barbora Radvilaitė. Ji Žygimantą Augustą sužavėjo ne tik grožiu, bet ir protu (17.3 pav.).
XV amžių galime laikyti pirmųjų mokyklų Lietuvoje kūrimosi laikotarpiu, nes anuomet įsteigta parapinių (prie bažnyčių) ir vienuolynų (prie vienuolynų) mokyklų. Ilgą laiką istorikai manė, kad pirmoji žinoma mokykla Lietuvoje įsteigta XIV a. pabaigoje prie Vilniaus katedros (17.4 pav.), tačiau naujausi kruopštūs istoriniai tyrimai įrodė, kad pirmu ir neabejotinu rašytiniu katedrinės mokyklos paminėjimu kol kas reikia laikyti karaliaus Kazimiero Jogailaičio 1452 m. aktą, kuriuo skirta lėšų Vilniaus katedrai ir jos mokyklos vadovo algai. Tad matote, kad net istorikai visą gyvenimą mokosi!
Nors ir nežinia, ar buvo pirmoji, tačiau aišku, kad minėtoji Vilniaus katedros mokykla garsėjo ir chorinio dainavimo mokymu, tad klasėse moksleiviai ne tik skaičiuodavo, bet ir uždainuodavo. XVI a. ši mokykla išsiplėtė iki trijų klasių, joje dėl Renesanso epochos (atsigręžimo į Antikos kultūrą) įtakos atsirado ir sudėtingesnis retorikos (viešojo kalbėjimo) dalykas, greta krikščioniškų religinių tekstų imti skaityti ir nekrikščioniški – Antikos kūrėjų darbai.
Klausimai ir užduotys
- Įvardykite Lietuvos istorijos įvykį, po kurio mūsų šalyje atsirado pirmosios mokyklos.
- Šiais laikais į mokyklą turi eiti visi jūsų bendraamžiai, o atsiradus pirmosioms mokykloms situacija buvo kitokia. Kokios dvi vaikų grupės galėjo lankyti pirmąsias mokyklas? Paaiškinkite, kodėl.
- Kokių dalykų pirmosiose mokyklose mokėsi mokiniai?
- Prie kokių įstaigų buvo steigiamos pirmosios mokyklos Lietuvoje? Paaiškinkite, kodėl.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kokiais argumentais remdamiesi anksčiau istorikai teigė, kad pirmoji mokykla Lietuvoje buvo įkurta 1397 metais.
Renesansas ir reformacija – antroji pirmųjų mokyklų banga Lietuvoje
XVI a. Renesanso epochoje plėtėsi lietuviškų mokyklų tinklas, greta Senųjų ir Naujųjų Trãkų mokyklų, Varnių katedros mokyklos bei Kaũno parapinės mokyklos atsirado mokyklų ir mažesnėse parapijose: Tauragėjè, Jõniškyje, Žiežmãriuose ir Eišiškėse. Tuo metu į lietuviškas mokyklas eidavo jau kiek paūgėję berniukai. Norinčiųjų savo vaikus leisti į mokslus daugėjo, todėl prie mokyklų Bažnyčios nurodymu buvo statomi ir pirmieji mokinių bendrabučiai, juose gyveno į mokslus išsiųsti jaunuoliai.
Pagausėjus mokinių ir mokomųjų dalykų vieno mokytojo – kunigo – nebeužteko, todėl pradėta samdyti konkrečių dalykų mokytojus. Taip radosi krašte nauja mokytojo specialybė. Mokytojai, kaip ir mokiniai, ilgą laiką buvo tik vyrai, tad mokyklos šalia bažnyčių ir vienuolynų buvo išskirtinai vyriška erdvė (17.5 pav.).
Kadangi mokyklos turėjo ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti vertybes, dar vieną mokyklų pagausėjimo Lietuvoje bangą sukėlė prasidėjusi reformacija. Nuo katalikų atsiskyrę protestantai suformavo savo vertybių ir religijos mokymo tinklą. Šios idėjos XVI a. pasiekė ir Lietuvą, tad greta katalikiškų kūrėsi ir protestantiškos mokyklos. Katalikai, nenorėdami prarasti tvirtų pozicijų ugdydami krašto jaunuolius, į Lietuvą pasikvietė jėzuitų ordino atstovus, mat šie tarp visos Europos katalikų garsėjo švietimo veikla. Būtent jėzuitai ir buvo tie, kurie ne tik stipriai palaikė krašto jaunuolių katalikišką ugdymą, bet ir pakėlė krašto švietimą į aukštesnį lygmenį – nuo mokyklų iki universiteto.
Kalbant apie katalikiškas mokyklas, reikia nepamiršti, kad ir kitų Lietuvos religinių bendruomenių berniukai nesėdėjo dyki. Jie taip pat nuo mažens buvo leidžiami į religinio ruošimo mokyklas, kur mokėsi tikėjimo pagrindų, skaičiuoti, skaityti. Šias mokyklas išlaikė pačios bendruomenės, valstybė nesikišo į jų vidinį valdymą. Pavyzdžiui, jau kiek vėliau susikūrusiose Lietuvos žydų bendruomenėse veikė berniukų religinės mokyklos – chederiai, kur melamèdai (mokytojai) dirbo su vaikais nuo trejų metų. Tokia institucija veikė ir kaip savotiškas darželis, nes tėvai galėjo dirbti, o vaikus visai dienai palikdavo melamedų priežiūrai (17.6 pav.).
Klausimai ir užduotys
- Kaip Renesanso epochoje keitėsi mokyklų tinklas Lietuvoje? Kaip manote, kas tai lėmė?
- Kas turėjo teisę tapti mokytoju? Kodėl?
- Paaiškinkite, kaip reformacija paveikė mokyklų situaciją Lietuvoje.
- Kaip buvo vadinamos religinės žydų berniukų mokyklos?
Slaptosios mokyklos Rusijos imperijoje – pirmosios lietuvių valstiečių mokyklos
XIX a., kai Lietuvos kraštas po ATR padalijimų atiteko Rùsijos imperijai, valdžia nuolat siekė stiprinti rusų kalbos, kultūros bei stačiatikybės plėtrą ir įtaką krašto žmonėms. Mokyklos buvo suprantamos kaip puiki vieta nuo mažens ugdyti vaikus pagal rusišką dvasią. Pradžioje lietuviškos mokyklos dar galėjo veikti, bet reikalauta, kad vaikai mokytųsi rusų kalbos. Reikalai suprastėjo po 1863–1864 m. sukilimo, per kurį buvę ATR piliečiai bandė pasipriešinti kraštą perėmusiai Rusijos imperijai. Sukilimas buvo numalšintas ir įvesti nauji reikalavimai mokykloms bei kitoms krašto institucijoms. Nuo tada spauda leista tik kirilika, o lotyniškoji spauda uždrausta (1864–1904 m.). Lietuviai galėjo rašyti lietuvių kalba tik kirilika – toks raštas vadintas graždánka.
Parapinės ar vienuolynų mokyklos buvo pradėtos keisti imperijos valdomomis valstybinėmis mokyklomis, kuriose paprastai mokytojais dirbo ne lietuviai, nes ir pamokos vyko rusų kalba. Mokslas šiose mokyklose buvo brangus malonumas – jas išgalėjo lankyti tik turtingų dvarininkų ar valdininkų bei miestiečių vaikai (A šaltinis).
A šaltinis. Lietuvos kariuomenės generolo Vinco Grigaliūno-Glovackio prisiminimai apie mokslus pradžios mokykloje XIX amžiuje
Mokyklose, aišku, viskas buvo dėstoma vien tik rusų kalba. Jų užduotis buvo ne tiek apšviesti, kiek rusinti. Tikybą didesnėse vietovėse dėstė popas, o mažesnėse, kaip Jiẽznas, pats mokytojas. <...> Prie rusiškų mokyklų buvę bendrabučiai atokiau gyvenančių ūkininkų vaikams. Bendrabučiai buvo mokytojo, mokyklos sargo ir virėjos prižiūrimi. <...> Ūkininkai pristatydavo maistą. Pristatydavo jo gana gausiai. Liūto dalis tų maisto produktų atitekdavo ponui mokytojui. <...>
Nors ji pati [mama] ir buvo bemokslė, bet suprato, kad aš turiu mokslui gerų gabumų. Buvo ambicinga, tai norėjo, kad bent jos sūnus gyvenime ko nors geresnio pasiektų. Taigi, nors buvau dar tik šešerių metų, įrašė mane į Jiẽzno pradžios mokyklą. Mes neturėjome ūkio, tai pyliavos produktais ponui mokytojui duoti negalėjome. Mamytė garsėjo kaip labai gera skalbėja: skalbė visų įgulos ponų karininkų baltinius. Vietoj pyliavos mamytė apsiėmė plauti pono mokytojo baltinius. <...> Šiai pyliavai mamytė kiekvieną mėnesį turėdavo skirti bent savaitę laiko. Iš tokio darbo ji dažnai ateidavo sužalotomis, nutrintomis rankomis. Rodydama jas, man sakydavo: „Vinceli, tu tik mokykis: matai, kokios kruvinos nuo darbo mano rankos. Vis tai mokytojo baltinius skalbiant. Mokykis, mokykis!“
Vincas Grigaliūnas-Glovackis, Generolo atminimai, I dalis: Carų imperijoje, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2017, p. 28–30.
Klausimai ir užduotys
- Kurioje mokykloje – valstybinėje ar slaptojoje – mokėsi atsiminimų autorius? Kodėl taip manote?
- Kas mokykloje dėstė šių prisiminimų autoriui?
- Kodėl prie mokyklų veikė bendrabučiai?
- Kodėl ūkininkai mokyklai turėdavo pristatyti maisto produktų?
- Kokią išeitį rado atsiminimų autoriaus mama, kad jį išleistų mokytis?
- Paaiškinkite, kodėl mama ragino sūnų mokytis.
Šiuo laikotarpiu lietuvių kultūros veikėjų dėka (vien kiek nuveikė Motiejus Valančius!) jau daugelis lietuvių valstiečių per kalbą ir išskirtinę kultūrą suprato save kaip lietuvius. Šie lietuviai valstiečiai nebuvo sužavėti idėjos leisti savo vaikus į rusiškas mokyklas, tad pradėjo slaptą pasipriešinimą Rusijos imperijai. Jie kūrė slaptąsias mokyklas – daugiau tokių niekur pasaulyje nebūta! Šios mokyklos veikė žmonių trobose, švaresnėse tvartų kertėse, o mokytojais dirbo pačių valstiečių už simbolinį mokestį samdomi vadinamieji darãktoriai (17.7, 17.8 pav.).
Daraktoriais tapdavo tiek iš kaimų kilę išsilavinę inteligentai, tiek lietuviai dvariškiai ar miestiečiai. Vienu metu daraktore dirbo ir rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (17.9 pav.), ji 1920–1922 m. buvo ir Lietuvos Steigiamojo Seimo narė. Šiose slaptosiose mokyklose visų dalykų (lietuvių kalbos, matematikos, gamtos mokslų pradmenų, krašto istorijos) buvo mokoma uždrausta lietuvių kalba ir net iš lietuviškų vadovėlių bei knygų! Už šias gėrybes vaikai ir daraktoriai buvo dėkingi knygnešiams – uždraustos lietuviškos spaudos kontrabandininkams. Jie į Rusijos imperijai priklausančią Lietuvos dalį knygas pernešdavo iš kaimyninės Rytų Prūsijos, kurioje veikė visas lietuviškų knygų spausdinimo tinklas.
Nors buvo bandoma susekti tokias slaptąsias mokyklas ir nubausti visus jų pagalbininkus (daraktorius, knygnešius), tai nenumalšino žmonių noro savo vaikus mokyti lietuvių kalba! Net galima drąsiai teigti, kad šios slaptosios mokyklos buvo pirmosios mokyklos nepasiturintiems lietuvių valstiečių vaikams.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl XIX a. buvo rusinami Lietuvos gyventojai?
- Kaip vadinamas raštas, kuriuo turėjo rašyti jūsų bendraamžiai 1870 m. lankydami oficialią mokyklą Rusijos okupuotoje Lietuvoje?
- Pasakykite du motyvus, kodėl buvo steigiamos slaptosios lietuviškos mokyklos.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Ne mažiau kaip trimis bruožais apibūdinkite pirmąsias mokyklas LDK.
- Palyginkite pirmąsias LDK ir šių dienų mokyklas. Pasakykite ne mažiau kaip du panašumus ir tris skirtumus. Kuris skirtumas, jūsų nuomone, yra ryškiausias? Argumentuokite.
- Kokia buvo slaptųjų lietuviškų mokyklų reikšmė lietuviams XIX a. – XX a. pradžioje?
TYRINĖKITE!
Pagalvokite, kaip galėjo atrodyti pirmosios mokyklos LDK. Remdamiesi istorijos šaltiniais ir internete rastais pavyzdžiais, nupieškite pirmąją mokyklą Lietuvoje iš išorės ir iš vidaus.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Nuo pirmųjų mokyklų įsteigimo LDK iki XX a. pradžios tik nedidelė vaikų dalis galėjo jose mokytis. Šiais laikais yra visiškai kitaip ir, nors kartais nemėgstate mokyklos, pasvarstykite, kokią naudą jaunam žmogui ji teikia. Savo atsakymą argumentuokite. Jei pavyks, surenkite klasės debatus šia tema.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"