Šioje temoje MES:
- nurodysime Holokausto Euròpoje priežastis;
- nustatysime Euròpos valstybes, kuriose daugiausia sunaikinta vietos žydų;
- išsiaiškinsime, kodėl keliose Vokietijos okupuotose valstybėse pavyko išvengti vietos žydų tragedijos.
Visuotinis žydų naikinimas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta dauguma Europos žydų (24.1 pav., 24.1 lentelę)?
Antisemitizmas buvo nacių ideologijos dalis (apie žydų persekiojimus Vokietijoje iki 1939 m. žr. 12 vadovėlio temą „Totalitarizmas nacistinėje Vokietijoje“), todėl užkariautose Rytų Europos valstybėse Vokietijà pradėjo visuotinai persekioti ir naikinti žydus. Holokáustas (hebrajiškai – Šoã („katastrofa, sunaikinimas“) – masinis žydų tautos naikinimas (24.1 pav., 24.1 lentelė) nebuvo vykdomas centralizuotai. Vokietijos valdžia neįsteigė jokios specialios organizacijos, kuri būtų atsakinga už žydų reikalus. Nebuvo skiriama lėšų žydams naikinti. Antižydiška veikla užsiėmė ir valstybės aparatas, ir kariuomenė, ir verslo struktūros, ir partija.
24.1 lentelė. Holokaustas Europoje
Šalis | Žydų skaičius 1939 m. rugsėjo mėn. | Žuvo žydų | |
skaičius | proc. | ||
1. Lénkija | 3 300 000 | 2 800 000 | 85,0 |
2. Okupuota SSRS teritorija | 2 100 000 | 1 500 000 | 71,4 |
3. Rumùnija | 850 000 | 425 000 | 50,0 |
4. Veñgrija | 404 000 | 200 000 | 49,5 |
5. Čekoslovãkija | 315 000 | 260 000 | 82,5 |
6. Prancūzijà | 300 000 | 90 000 | 30,0 |
7. Vokietijà | 210 000 | 170 000 | 81,0 |
8. Lietuvà | 150 000 | 135 000 | 90,0 |
9. Olándija | 150 000 | 90 000 | 60,0 |
10. Lãtvija | 95 000 | 85 000 | 89,5 |
11. Belgija | 90 000 | 40 000 | 44,4 |
12. Graikija | 75 000 | 60 000 | 80,0 |
13. Jugoslãvija | 75 000 | 55 000 | 73,3 |
14. Áustrija | 60 000 | 40 000 | 66,6 |
15. Itãlija | 57 000 | 15 000 | 26,3 |
16. Bulgãrija | 50 000 | 7 000 | 14,0 |
17. Dãnija, Èstija, Liùksemburgas, Norvègija | 20 000 | 6 000 | 30,0 |
Iš viso | 8 301 000 | 5 978 000 | 72,0 |
Iš pateiktų duomenų padarykite dvi išvadas apie Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą Holokaustą.
Kaip nurodo žymus Holokausto tyrėjas Raulis Hilbergas (Raul Hilberg, 1926–2007), žydų naikinimas rėmėsi trimis išankstinėmis sąlygomis. Pirma, nė vienai žydų grupei nebuvo taikoma jokių išimčių, nė vienam žydui neturėjo būti sudaroma galimybių pasprukti. Todėl visokeriopai stengtasi atskirti žydus nuo nežydų ir suvaryti juos į getus (24.2 pav.), derėtis su palydovinėmis valstybėmis, kad šios išduotų žydų bendruomenes didžiajam sąjungininkui, nuolat tvarkyti koncentracijos stovyklose (24.3 pav.) uždarytų žydų apskaitą, nenuilstamai ieškoti žydų pabėgėlių.
Antra, per daugelį metų susiklostę žydų ir nežydų tarpusavio santykiai turėjo būti nutraukiami padarant kuo mažiau žalos pavieniams vokiečiams ir visam Vokietijos ūkiui. Vadinasi, reikėjo atsargiai spręsti tokias problemas, kaip mišrios santuokos ir mišraus kraujo vaikai, verslo įmonės, kurių indėlininkai bei valdytojai buvo ir žydai, ir nežydai, skoliniai įsipareigojimai ir paskolų sutartys tarp skirtingų tautybių žmonių.
Trečia, žudyta turėjo būti taip, kad žudynių vykdytojai nepradėtų priešintis įsakymams žudyti, aukos nesukeltų sąmyšio, o nežydiškoji gyventojų dalis neimtų protestuoti. Todėl žydų šaudymo operacijoms Rytų Europoje būdavo samdoma gana daug tenykščių kolaborantų ir „tobulinama“ trėmimų sistema: žydai buvo pervežami aklinai užkaltais traukiniais iš Vakarų Europos sričių į nuošalias stovyklas su įrengtomis dujų kameromis okupuotos Lénkijos teritorijoje.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Vokietijai pavyko rasti talkininkų, t. y. kolaborantų, kurie padėjo vykdyti Holokaustą?
- Apibūdinkite masinio žydų naikinimo Europoje Antrojo pasaulinio karo metais ypatumus.
Europos valstybių reakcija į žydų tragediją Antrojo pasaulinio karo metais
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl kai kuriose Europos valstybėse Antrojo pasaulinio karo metais nevykdytas Holokaustas?
Nacistinėje Vokietijoje antisemitizmas buvo valstybinė politika. Vokietijai vieną po kitos okupuojant Europos valstybes, jose valstybės lygiu pradėta įgyventi antisemitinė politika. Vakarų Europoje žydai naikinti palaipsniui, keliais etapais. Iš pradžių žydams buvo taikomi įvairūs apribojimai (draudimai), pvz., apribotos žmogaus pilietinės teisės, vėliau jie būdavo uždaromi į getùs, dar vėliau vykdavo fizinis žydų naikinimas. Kiekvienas etapas užtrukdavo vienus dvejus metus. Galutinis žydų sunaikinimo procesas būdavo ilgesnis. Tarkim, nacistinėje Vokietijoje jis truko dešimt metų, Lénkijoje – trejus metus. Vakarų Europos žydai dažniausiai būdavo žudomi už savo valstybės ribų – Vokietijos ar okupuotos Lenkijos teritorijoje įsteigtose koncentracijos stovyklose (24.4 pav., 1 šaltinis).
Vokietija siekė, kad jos sąjungininkės Italija, Bulgarija, Rumunija, Veñgrija ir dvi Vokietijos palydovinės valstybės – Slovãkija ir Kroãtija – aktyviai prisidėtų naikinant žydus. Tačiau ne visos minėtų valstybių vyriausybės stengėsi uoliai laikytis Vokietijos vykdomos politikos. Pavyzdžiui, Italija padarė išimtį pasikrikštijusių žydų vaikams, Bulgarija pasigailėjo visų atsivertusiųjų, jeigu jie buvo susituokę su bulgarais. Slovãkijoje kai kurie buvę įmonių savininkai žydai, vadovaujami slovakų statytinių, ir toliau eidavo savo senųjų įmonių administratorių pareigas, o Rumùnijoje kelios žydų bendrovės ir toliau vykdė veiklą. Rumunijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje nekvalifikuoti ir nedirbantys žydai būdavo suvaromi į koncentracijos stovyklose telkiamus darbo būrius ir siunčiami įvairiems darbams už stovyklos ribų. Dviejose valstybėse – Suomijoje (ji buvo Vokietijos sąjungininkė prieš Soviẽtų Sąjungą) ir Dãnijoje (2 šaltinis), kuri karo pradžioje buvo okupuota vermachto, žydų padėtis išliko nepakitusi.
Žydų naikinimas itin sustiprėjo po garsiosios 1942 m. sausio mėn. Berlýne vykusios Vanzės konferencijos, kurioje nutarta galutinai išspręsti žydų klausimą – Vokietijos valdžia nutarė sunaikinti visus žydus. Jiems žudyti visų pirma buvo pasitelktos vokiečių ypatingosios grùpės (vok. Einsatzgruppen) ir nemažai naciams talkininkaujančių vietos gyventojų. Jie į žudynes įsitraukė siekdami užgrobti pasmerktųjų turtą, įsiteikti vokiečių valdžiai ar padaryti karjerą vokiečių valdomose valdžios institucijose. Atsirado tokių, kurie žydus tapatino su komunistais ir laikė jų rėmėjais. Dauguma žydų, taip pat vaikai ir moterys, buvo naikinami užkariautų valstybių teritorijose, pirmiausia Lenkijoje (24.5 pav.). Pasmerktiesiems įsakydavo nusirengti, išrikiuodavo ant duobės krašto ir sušaudydavo. Dauguma žydų nužudyti dujų kamerose, jų kūnai sudeginti Aušvico II ir kitų koncentracijos stovyklų krematoriumuose (24.6, 24.7 pav.).
Báltijos šalyse gyvenantiems žydams baisiausios dienos prasidėjo 1941 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje, kai į šias šalis įsiveržė vokiečių kariuomenė ir SS daliniai. Specialiosios SS ir policijos komandos nedelsdamos pradėjo įgyvendinti A. Hitlerio planą sunaikinti visus vietos žydus. Todėl jau 1941 m. vasarą buvo nužudyta 30–35 tūkst. vietinių žydų, maždaug tiek pat jų sunaikinta lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Tų metų pabaigoje Lãtvijoje ir Estijoje tebuvo likę vos 4 904 žydai, dauguma jų vėliau žuvo Lãtvijos ir Vokietijos koncentracijos stovyklose.
Holokaustas palietė ir žydus, dalyvavusius 1918–1920 m. Latvijos išsivadavimo kovose. Kaip ir kituose nacių okupuotuose kraštuose, tragiškuose įvykiuose dalyvavo ir pavieniai latvių kolaborantų būriai. Atsirado ir tokių, kurie gelbėjo pasmerktuosius. Pasak įvairių duomenų, latviai išgelbėjo apie 300 žydų.
Estija taip pat neišvengė Holokausto, iš visų trijų Baltijos šalių daugiausia žydų buvo nužudyta Vokietijos okupuotoje Lietuvoje (apie tai bus kalbama vadovėlio II dalyje). Dauguma žydų buvo sunaikinta netoli savo namų. Lietuvoje taip pat buvo naikinami žydai, atvežti iš kitų Europos valstybių: Vokietijos, Áustrijos, Prancūzijos, Čekoslovãkijos.
Įvairiais duomenimis, prieš Antrąjį pasaulinį karą Europoje gyveno apie 8 mln. žydų. Per Holokaustą (24.8 pav.) buvo sunaikinta apie 6 mln. Europos žydų. Nuo visiško sunaikinimo žydus išgelbėjo tai, kad dauguma nacių okupuotų valstybių vyriausybių nedalyvavo žydų žudynėse. Jiems išlikti taip pat padėjo tūkstančiai žydų gelbėtojų – pasáulio teisuõlių.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Vakarų Europos žydų padėtį Antrojo pasaulinio karo metais.
- Nurodykite pagrindines Europoje vykdyto Holokausto priežastis.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, raskite informacijos apie keletą garsių pasaulio teisuolių. Pasidomėkite, kaip jiems pavyko išgelbėti žydus nuo Holokausto ir kodėl jie tai darė.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuriose Europos valstybėse Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinta daugiausia žydų?
- Kuriose Europos valstybėse Antrojo pasaulinio karo metais išvengta Holokausto?
- Kaip 1942 m. sausio mėn. Berlyne įvykusi Vanzės konferencija susijusi su žydais?
- Apibūdinkite žydų padėtį Antrojo pasaulinio karo metais Estijoje ir Latvijoje.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, palyginkite žydų padėtį Antrojo pasaulinio karo metais dviejose nacistinės Vokietijos okupuotose valstybėse. Kodėl žydų padėtis jūsų aptariamose valstybėse buvo panaši arba skyrėsi? Šia tema padiskutuokite su klasės draugais.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš Timočio Snaiderio knygos „Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino“
Aušvicas yra labiausiai pagarsėjusi žudynių vieta kruvinose žemėse. Šiandien Aušvicas yra holokausto sinonimas, o holokaustas – šimtmečio blogio sinonimas. Tačiau žmonės, įtraukti į Aušvico darbininkų sąrašą, turėjo galimybę išgyventi: jo pavadinimą žinome iš išgyvenusiųjų parašytų atsiminimų ir romanų. Kur kas daugiau žydų, daugiausia gyvenusių Lenkijoje, buvo nunuodyti dujomis kituose Vokietijos mirties fabrikuose, kuriuose neišgyveno beveik niekas ir kurių pavadinimai prisimenami kur kas rečiau: Treblinkoje, Chelmne, Sobibore, Belžece. Dar daugiau žydų, Lenkijos, Soviẽtų Sąjungos ar Baltijos šalių gyventojų, buvo sušaudyta prie duobių ir griovių. Dauguma tų žydų žuvo netoli savo gyvenamųjų vietų okupuotoje Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Soviẽtų Ukrainoje ir Soviẽtų Baltarùsijoje. Vokiečiai žydus iš kitų vietovių veždavo žudyti į kruvinas žemes. Žydus traukiniais į Aušvicą atgabendavo iš Veñgrijos, Čekoslovãkijos, Prancūzijos, Olándijos, Graikijos, Belgijos, Jugoslãvijos, Itãlijos ir Norvègijos. Vokietijos žydai buvo deportuojami į kruvinų žemių miestus – Lodzę, Kaũną, Minską ir Váršuvą, kur jie paskui būdavo šaudomi arba nuodijami dujomis. Žmonės, gyvenę šiose gatvėse, <…> buvo deportuoti į Aušvicą, Sobiborą, Treblinką ar Rỹgą – visi į kruvinas žemes.
Timothy Snyder, „Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino“, Vilnius, 2011, p. 6.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kaip šaltinio autorius vertina Aušvicą?
- Nurodykite šaltinyje minimus žydų naikinimo būdus.
- Kuriose dabartinėse Europos valstybėse per Holokaustą sunaikinta daugiausia žydų?
- Kokios Holokausto ypatybės minimos šaltinyje?
- Kodėl aptariamuoju laikotarpiu daugiausia žydų sunaikinta Rytų, o ne Vakarų Europoje?
2 šaltinis
Apie Danijos žydų padėtį Antrojo pasaulinio karo metais
Žudynėse vokiečiams padėjo daugybė vyrų ir moterų iš įvairiausių Europos šalių. Lenkijoje padėjėjais tapo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir kaliniai rusai ir ukrainiečiai <…>; lietuviai, vengrai, rumunai, kroatai, prancūzai ir kitų Europos šalių piliečiai taip pat dalyvavo žydų suėmimuose, trėmimuose ir žudynėse. Pavyzdžiui, Vengrijoje nacių valymai prasidėjo tik 1944 m., tačiau vengrai to ėmėsi taip entuziastingai, kad, pasak Echamanno, viskas vyko „kaip svajonėse“. Per mažiau nei du mėnesius iš šalies gyvuliniais vagonais buvo išgabenta ir Aušvico dujų kamerose myriop pasmerkta 434 351 žydas.
Tačiau ne visur nacionalsocialistų idėjos buvo tokios paveikios. Sąjungininkai italai, bulgarai ir suomiai savais būdais vengė bendradarbiauti žydų klausimu. Iš okupuotų valstybių Danija atrodė esanti pavyzdinis didžiojo Reicho protektoratas, kol 1943 m. rudenį Hitleris įsakė išvežti 7 800 Danijos žydų į koncentracijos stovyklas. Danai ryžtingai pasipriešino ir sėkmingai išgelbėjo daugiau nei 7 200 žydų, žvejybiniu laivu išplukdę juos į Švèdiją. Likusius pavyko apsaugoti taip, kad karo metais žuvo mažiau nei du procentai visų Danijos žydų.
<…> Danijos žydai puikiai integravosi visuomenėje, todėl ir vokiečių pastangos juos marginalizuoti buvo nesėkmingos. <…> danai suvokė, kad žydų persekiojimas tėra tik ledkalnio viršūnė, ir visai demokratinei visuomenei iškilo pavojus. Be to, kaip nedidelė tauta, danai sugebėjo atjausti žydus ir suprasti jų padėtį.
Joonas Pörsti, „Propagandos kerai. Šimtas nuomonės kontroliavimo metų“, Vilnius, 2020, p. 53–54.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Apibūdinkite Danijos valdžios, visuomenės požiūrį į jų valstybėje gyvenančius žydus.
- Kodėl atskirose Europoje valstybėse skyrėsi požiūris į žydus?
- Kuo Holokausto kontekste Antrojo pasaulinio karo metais išsiskyrė Danija?
- Kodėl daugumai Danijos žydų pavyko išvengti Holokausto?
- Išskirkite šaltinyje minimas Danijos visuomenės stipriąsias savybes.
Sąvokos
Gètas – pasirinkta ar priverstinai paskirta miesto dalis tautinėms ar religinėms mažumoms gyventi; per Antrąjį pasaulinį karą uždara žydų teritorija, paskirta A. Hitlerio funkcionierių.
Holokáustas – masinis žydų naikinimas Antrojo pasaulinio karo metais.
Ypatingoji grùpė (vok. Einsatzgruppen) – nacistinės Vokietijos operatyvinė grupė, sukurta tam tikroms užduotims, įskaitant žydų žudymą, vykdyti.
Pasáulio teisuõlis – žydų gelbėtojas Antrojo pasaulinio karo metais.