Šioje temoje MES:
- apibūdinsime Paulavõs respublikos unikalumą;
- išnagrinėsime Antano Tyzenhauzo vykdytas ūkio reformas;
- sužinosime, su kokiais sunkumais susidūrė Lietuvos dvarai panaikinus ATR.
1. Paulavos respublika ir Antano Tyzenhauzo ekonomijos
AKTUALU! Kodėl Povilo Ksavero Bžostovskio (Paweł Ksawery Brzostowski) įsteigta Paulavos respublika laikoma fenomenù visoje ATR? Kuo ir kodėl Paulavos respublika skyrėsi nuo Antano Tyzenhauzo ekonomijų valdymo?
Lietuvoje plintant Apšvietos idėjoms, XVIII a. antroje pusėje dabartinės Merkinės kaime, Šal̃čininkų rajono savivaldybėje, įsteigta Paulavos (Pãvlovo) respublika. Pavadinimas kilęs nuo jos įkūrėjo vardo. Taip buvo vadinama 1769–1795 m. Merkinės dvare (9.3 pav.) veikusi vietos valstiečių savivaldos bendruomenė, kurią sudarė 34 valstiečių ūkiai su 140 valãkų žemės plotu. Dvaras buvo sujungtas su Turgẽlių klebonijos palivárku. Paulavos respubliką įkūrė LDK valstybės veikėjas, Turgelių kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis (9.1 pav., 1 šaltinis).
Pasidomėkite, kokią funkciją šiais laikais atlieka Merkinės dvaras.
Grįžęs iš studijų Itãlijoje, jis savo dvare pradėjo taikyti pažangias švietėjų idėjas. Valstiečiams buvo suteikta asmens laisvė, lãžas pakeistas činšu. Valstiečiai savo ūkiuose galėjo laisvai tvarkytis, prekiauti savo gaminiais, be atlygio naudotis mišku. Valstiečiai buvo verčiami veisti sodus, savo ūkiuose taikyti pažangias to meto naujoves. Rūpintasi respublikos gyventojų gerove – įsteigta vaistinė su medicinos darbuotoju, įvestas privalomas valstiečių vaikų pradinis ir profesinis mokymas. ATR gyvavimo pabaigoje Paulavos respubliką sudarė daugiau kaip 90 valstiečių ūkių su maždaug 800 gyventojų.
1791 m. Ketverių metų seimas patvirtino respublikos nuostatus, pagal kuriuos Paulavos respublika buvo valdoma prezidento ir valstiečių seimo. Prezidento pareigas ėjo pats dvaro savininkas P. K. Bžostovskis. Seimas buvo sudarytas iš aukštųjų ir žemųjų rūmų. Dalį atstovų į pirmuosius rūmus skyrė prezidentas, kita dalis pareigūnų buvo renkami. Žemieji rūmai – valstiečių susirinkimas, vėliau pakeistas komisija, kurią sudarė aštuoni išrinkti valstiečių atstovai.
P. K. Bžostovskio įkurta respublika turėjo savo vėliavą, herbą, antspaudą, pinigus, ginkluotą valstiečių miliciją. Paulavos respublika, priešingai nei ATR, XVIII a. pab. klestėjo ir gyvavo iki 1795 m. įvykdyto III ATR padalijimo. P. K. Bžostovskio įkurtos Paulavos respublikos pavyzdys rodo, kad ATR buvo sumanių žmonių, bandančių savo dvare įgyvendinti pažangiausias to meto švietėjų idėjas.
Paulavos respublika buvo išimtis ATR. Kitaip baigėsi Lietuvos didiko Antano Tyzenhauzo (9.2 pav.) mėginimas iš pagrindų pakeisti valdymą savo ekonòmijose. 1765 m. ATR karalius S. A. Poniatovskis A. Tyzenhauzą paskyrė LDK rūmų iždininku, Gardino seniūnu ir LDK valstybinių (karališkųjų) ekonomijų valdytoju. A. Tyzenhauzas savo ekonomijose diegė daug naujovių: melioravo laukus, užsienyje įsigijo naujos technikos, augino olandiškas gyvulių veisles. Gardino ekonomijoje įsteigta didelė tekstilės manufaktūra, taip pat popieriaus ir kitos manufaktūros, Kadetų mokykla, A. Tyzenhauzo dvare – baleto mokykla, Karališkoji medicinos mokykla su botanikos sodu ir kitomis profesinėmis mokyklomis.
Siekiant didesnių pajamų, ekonomijose nuspręsta didesnėmis prievolėmis apkrauti valstiečius: įsteigta daugiau palivarkų, valstiečiams palikta po ketvirtį valako, vietoj činšo valstiečiai privalėjo dvi dienas per savaitę eiti lažą; valstiečiai buvo verčiami dirbti manufaktūrose, atlikti kitus fizinius darbus (pvz., tiesti kelius). Negalintys sumokėti mokesčių valstiečiai buvo plakami rykštėmis, netekdavo savo gyvulių. 1769 m. tai lėmė sukilimą – jame dalyvavo daugiau nei 500 valstiečių. Sukilėliai reikalavo pakeisti Šiaulių ekonomijos valdžią, panaikinti palivarkus, lažą, atsisakyti taikomos prievartos, grąžinti ankstesnius mokesčius. Sukilimas buvo numalšintas, o jo dalyviai žiauriai nubausti.
A. Tyzenhauzo ekonomijų valdymas baigėsi nesėkme. Apkaltinęs savo valdytoją valstybės lėšų švaistymu ir mokesčių nesumokėjimu, ATR karalius iš A. Tyzenhauzo atėmė ekonomijas ir uždarė manufaktūras. Po įvykusio teismo A. Tyzenhauzas neteko privilegijų, dvarų, Seimo nario teisių ir mirė skurde.
Klausimai ir užduotys
- Kokias teises turėjo valstiečiai Paulavos respublikoje?
- Kodėl A. Tyzenhauzo valdomoje Šiaulių ekonomijoje kilo valstiečių sukilimas?
- Palyginkite P. K. Bžostovskio ir A. Tyzenhauzo ūkio reformas. Kurios davė didesnę naudą? Atsakymą argumentuokite.
2. Dvarų padėtis Lietuvoje po III ATR padalijimo
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl XIX a. didžiojoje dalyje Lietuvos dvarų pasikeitė šeimininkai? Kaip šie pokyčiai pakeitė dvarų padėtį?
Didelių politinių sukrėtimų akivaizdoje XVIII– XIX a. Lietuvos dvarai išgyveno permainų laikotarpį. Viena vertus, ATR bajorijos viešpatavimo laikais dvarų vaidmuo buvo didelis. Įtakingų Lietuvos didikų giminių – pirmiausia Chodkevičių, Oginskių, Radvilų, Pacų, Sapiegų, Tiškevičių – ir turtingų bajorų dvarai buvo kultūros centrai (9.4, 9.5 pav.). Dvaruose kauptos meno kūrinių kolekcijos, bibliotekos, vykdavo menininkų (muzikantų, aktorių) vaidinimai, veikė ginklų arsenalai, spaustuvės.
Pasidomėkite, kaip ir kodėl pasikeitė paveiksluose matomų dvarų reikšmė XIX amžiuje. Kokia šių dvarų paskirtis?
XVII a. dvaruose įsivyravo lenkų kalba, kai kuriuose – lenkų ir vokiečių kalbos. Tik dalis dvarų ATR paskutiniuoju gyvavimo laikotarpiu buvo išlaikę ryšį su lietuvybe. Dauguma bajorų dvarų buvo virtę lenkų kalbos ir kultūros centrais. Geresnė padėtis išliko Žemaitijoje, ten XIX a. dalis dvarų tapo lietuvių tautinio judėjimo rėmimo centrais. Kai kuriuose dvaruose buvo steigiamos slaptos lietuviškos mokyklos ar tiesiog muzikos mokyklos.
Nuo XIX a. daug dėmesio imta skirti bajorų išsilavinimui. Kultūrinis dvarų vaidmuo išaugo 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą. Dalis bajorų savo kultūrinę veiklą perkėlė į dvarus. Prasidėjus kapitalizmui, atsirado didesnis domėjimasis žemės ūkio pažanga, dvaruose pradėtos steigti pirmosios manufaktūros, pramonės įmonės. Dėl dvarų įtakos Lietuvoje plito Vakarų pasiekimai žemės ūkio, kultūros ir kitose srityse.
Antra vertus, po 1795 m. ATR panaikinimo sumažėjus bajorų įtakai valstybėje, dvarų vaidmuo ėmė keistis. Pirmiausia jie valdžiai privalėjo pateikti bajorystę įrodančius dokumentus. Didelių pokyčių įvyko numalšinus 1830–1831 m. sukilimą. Rusijos valdžia atėmė bažnyčių ir vienuolynų dvarus. Dvarų taip pat neteko sukilime dalyvavę dvarininkai, kurie ir inicijavo ginkluotą pasipriešinimą caro valdžiai.
1861 m. panaikinus baudžiavą, pasikeitė dvaro vaizdas. Nuo XVI a. Lietuvojè didelį dvarą sudarė pagrindinė dvarininko sodyba, keli palivarkai ir dvaro savininkui priklausantys valstiečių kaimai ar net miesteliai. Nelikus baudžiavos kaimai buvo atskirti nuo dvaro, jį tuo metu sudarė dvarininko sodyba su tam tikro dydžio žemės plotu.
Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą, jo dalyviai bajorai priverstinai neteko savo dvarų. Rusijos valdžia valstybinius ir iš bajorų konfiskuotus dvarus siekė perduoti iš Rùsijos į Lietuvą atkeltiems valdininkams – kolonistams ar kitiems naujiems šeimininkams (2 šaltinis). Rusijos valdininkams perduoti dvarai buvo pavadinti majoratais. Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą dvarų vaidmuo sumažėjo. Po sukilimo dvarus išsaugoję dvarininkai siekė, kad jie neatitektų rusams, norėjo apsaugoti savo lenkišką kultūrą nuo intensyvaus rusinimo, o XIX a. pabaigoje – apsisaugoti nuo atsiradusio lietuvių tautinio atgimimo. Nemaža dalis dvarininkų siekė atkurti ATR ir priešiškai sutiko lietuvių tautinių veikėjų skelbiamą Lietuvõs be Lénkijos atkūrimo projektą.
Klausimai ir užduotys
- Kaip pasikeitė Lietuvos dvarų padėtis XIX amžiuje?
- Padiskutuokite, kodėl XIX a. Lietuvoje bajorai ėmė didesnį dėmesį skirti savo išsilavinimui.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuo Paulavos respublika buvo unikali visoje ATR?
- Nurodykite Apšvietos idėjas, kurias įgyvendino Paulavos respublika.
- Kodėl Paulavos respublikos ir A. Tyzenhauzo įgyvendinti projektai pasiekė skirtingus tikslus?
- Kuo XIX a. buvo panaši Rokiškio dvaro ir Oginskių giminės dvaro Plungėje padėtis?
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite artimoje aplinkoje (mieste, miestelyje ar rajone) esančiais dvarais ir jų istorija. Remdamiesi papildoma literatūra, palyginkite artimoje aplinkoje esančio dvaro ir pasirinkto Lietuvos dvaro padėtį XIX amžiuje. Kaip ir kodėl pasikeitė aptariamų dvarų padėtis nuo XIX a. iki šių dienų?
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš 1769 m. kovo 10 d. Paulavos respublikos nuostatų pratarmės
Kadangi Dievas taip patvarkė, kad jūs, Paulavos žmonės, tapote patikėti mano valdžiai, tai pirmas mano rūpestis yra taip ramiai kartą visiems laikams patvarkyti ir tuos patvarkymus, skirtus jūsų laimei, nuolat išlaikyti todėl, kad netvarka ne tik viską painioja ir gadina, bet ir liaudžiai kenkdama nelaimingą ją daro, priešinasi jos ramybei, nepritekliuje, tinginystėje ir paskutiniame storžieviškume laiko. Radau šią netvarką, mačiau daugelio jūsų skurdą, pastebėjau per didelį prastumą, negalėjau savęs įtikinti, kad galėčiau ilgiau pakęsti šią nelaimingą krikščioniškos liaudies būklę, liaudies, mano valdžiai patikėtos, liaudies, mano mylimos. <...> Gali būti, kad ne visi jūs gerai suprasite, ko mano nuostatai siekia, bet aš jums pasakysiu: kad būtumėte saugūs dėl savo turto, kad būtumėte išlaisvinti nuo naujų mokesčių baimės, kad gyventumėte, kaip žmonės turi gyventi, pagal įstatymus <...>.
Jeigu dėsite daug pastangų, ir mane paskatinsite labiau stengtis padaryti jus laimingus. Gali ir taip būti, kad ne vienas iš jūsų nustebs dėl mano elgesio su jumis, kuris skiriasi nuo įprasto elgesio su paprastais žmonėmis; jei taip yra, tuo labiau dėkingi man turėtumėte būti. Dėkingumo ženklu tebūnie savanoriškas, atkaklus ir kruopštus parašytų taisyklių, sutvirtintų antspaudu ir mano rankos parašu, vykdymas šiuo būdu.
Pagal Aurelijos Arlauskienės, Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, Lucijos Jurgelevič knygą „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“, Vilnius: VšĮ „Projektų vykdymo sprendimai“, 2014, p. 211–213.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks yra šio dokumento sukūrimo tikslas? Įvardykite jo autorių.
- Kaip šaltinyje vertinama Paulavos žmonių padėtis šaltinio sukūrimo metu?
- Kaip pasikeitė Paulavos žmonių padėtis praėjus keleriems metams, kai buvo sukurtas šaltinis?
- Kokias vertybes iškelia šaltinio autorius?
- Kokias pareigas Paulavos respublikoje ėjo šaltinio autorius?
- Ar tiesa, kad šaltinyje atsispindi Apšvietos epochai būdingos idėjos? Įrodykite.
2 ŠALTINIS
Istorikė Tamara Bairašauskaitė apie Rusijos valdžios veiksmus Lietuvoje XIX a. antroje pusėje
Po 1863–1864 m. sukilimo Rùsijos imperijos politikoje Šiaurės vakarų krašte ypatingą vaidmenį atliko žemėvaldos veiksnys. Privati žemės nuosavybė buvo reguliuojama politinėmis represinėmis priemonėmis mažiausiai paisant ekonominių tikslų. Represijų ir spaudimo žemėvaldos srityje objektas pirmiausia buvo krašto smulkieji, vidutiniai ir stambieji bajorai žemvaldžiai. <...> Per visą XIX a. antrąją pusę – XX a. pr. imperija stengėsi išstumti bajorus žemvaldžius iš dvarų, keisdama taktiką, metodus ir instrumentus.
Pirmasis šios kovos dėl žemės etapas truko 1863–1873 metais. <...> „Lenkų kilmės“ bajorus žemvaldžius turėjo ne tiek pakeisti, kiek atsverti „naujieji dvarininkai“, pageidautina rusų kilmės ir stačiatikiai, bet jais galėjo būti ir protestantai. <...> Kilmingų bajorų žemvaldžių luominę struktūrą turėjęs griauti „naujųjų dvarininkų“ socialinis modelis: jais galėjo tapti įvairios kilmės į kraštą atsikėlę stambieji ir smulkieji valdininkai <...>, pirkliai ir miestiečiai, atitinkantys tautinius ir politinio patikimumo kriterijus.
Pagal Tamaros Bairašauskaitės straipsnį „Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.)“, Lituanistica, 2012, p. 116.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks šaltinyje aprašytų Rusijos veiksmų tikslas?
- Kuo Rusijos valdžiai neįtiko bajorai žemvaldžiai?
- Kodėl Rusijos valdžia ypatingą dėmesį skyrė „lenkų kilmės“ dvarininkams?
- Kaip paaiškinsite šaltinyje minimą sąvoką Šiaurės vakarų kraštas?
- Kas sudarė šaltinyje minimus „naujuosius dvarininkus“?
- Kokią išvadą galite padaryti apie Lietuvos dvarų padėtį XIX a. antroje pusėje?
Sąvokos
Činšas – piniginis mokestis senjorui (žemvaldžiui).
Ekonòmija – XVI a. antros pusės – XVIII a. LDK valstybinė žemės valda, kurios pajamos ėjo Lenkijos karaliui. Tai buvo jam atlyginimas už einamas Lietuvos valdovo (turėjo ir LDK titulą) pareigas, taip pat lėšos jo dvarui išlaikyti.
Fenomènas – retas, neįprastas, išskirtinis reiškinys ar žmogus.
Lãžas – priverstinis baudžiauninko darbas pono ūkyje.
Palivárkas – feodalinių laikų dvaro padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais, dirbamomis ir kitomis žemėmis.
Valãkas – žemės plotas, kurio dydis 21,38 hektaro.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"