Šioje temoje JŪS
- Sužinosite, kodėl Atėnai vadinami svarbiausiu graikų poliu.
- Susipažinsite su Atėnų polio demokratinio valdymo savitumais.
- Įvertinsite graikų ir persų karų reikšmę senovės Graikijos istorijai.
Svarbiausias graikų polis
Senovės Graikijoje buvo apie septynis šimtus polių. Dauguma jų buvo maži, turėjo apie 1 000 gyventojų ar net mažiau. V a. pr. Kr. didžiausiame polyje Atėnuose gyveno apie 250 000 žmonių, Graikijos mastu tai buvo išties daug, nors beveik kelis kartus mažiau nei Babilone tuo metu! Atėnai buvo svarbiausias Atikos, vieno iš Graikijos regionų, miestas (24 pav.). Kalvotos žemės aplink miestą nebuvo derlingos, tad nuo seniausių laikų čia buvo svarbi prekyba su užsienio šalimis ir jūreivystė. V a. pr. Kr. Atėnai buvo ypač svarbūs, darė įtaką kitų polių valdymui primesdami jiems savo valdžią. Kaip Atėnams pavyko tapti tokiu svarbiu poliu?
Padėjo patogi geografinė padėtis ir gerai įrengtas uostas Pirėjas (25 pav.). Kelią, jungiantį uostą su Atėnų miestu, juosė aukštos sienos, vadinamosios ilgosios sienos. Uostas buvo didelis, dvi jo dalys buvo skirtos karo laivams, o trečia – prekiniams. Šis uostas buvo labai svarbus prekybai. Pirklių mokami muitai pildė Atėnų iždą, o sidabro kasyklos netoliese teikė Atėnams ir svarbios žaliavos, ir lėšų. VI a. Atėnuose pradėtos kalti sidabrinės monetos (26 pav.) buvo vertinamos visoje Graikijoje. Atėnai taip pat garsėjo amatininkų gaminiais: keraminiais indais, geležiniais įrankiais ir ginklais, marmuro – šviesios uolienos – dirbiniais. Sienomis apjuostų Atėnų viduryje stūksojo daugiau kaip šimto metrų aukščio kalva – Atėnų akropolis. Jame tarp įvairių pastatų stovėjo ir kelios šventyklos, iš jų svarbiausia buvo Partenonas – šio polio globėjos deivės Atėnės Partenės šventykla.
Klausimai ir užduotys
- Atėnai, palyginti su Babilonu, buvo nedidelis miestas. Kodėl gyventojų skaičiumi jis negalėjo prilygti senajam Mesopotamijos miestui?
- Kaip buvo vadinama įtvirtinta kalva Atėnų viduryje? Kuo ji buvo ypatinga?
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du veiksnius, lėmusius Atėnų polio iškilimą.
TYRINĖKITE!
Atėnų uostas buvo Pirėjas. Pasidomėkite, ar jis išliko iki šių laikų. Ar uostas vis dar svarbus Atėnų gyvenime?
Demokratijos link
Būtent Atėnai pasuko stipriausios demokratijos keliu. Kelis šimtus metų vykdytos reformos leido pasiekti šį tikslą, todėl Atėnus dažnai vadiname demokratijos tėvyne. Istorijos pradžioje juos valdė iš kilmingų šeimų kilę karaliai. Vėliau karalius pakeitė iš aristokratų renkami valdininkai. Tačiau ir jie, augant žmonių skaičiui, netinkamai tvarkė visuomenės reikalus. Todėl VI a. pr. Kr. Atėnuose, kaip ir kituose Graikijos poliuose, vyko svarbūs visuomenės pokyčiai ir kovos dėl valdžios. Turtingųjų ir kilmingųjų turtai augo, neturtingi žemdirbiai, susidūrę su sunkumais, kad išgyventų, įsiskolindavo ir dažnai, nepajėgdami grąžinti skolos, tapdavo vergais. Tai kėlė visuomenės nepasitenkinimą.
Pačioje šio amžiaus pradžioje iš kilmingos, bet nuskurdusios šeimos kilęs Solonas (27 pav.) turėjo tapti turtingųjų ir vargšų taikytoju. Ateityje jis graikų bus vadinamas demokratijos įkūrėju, nors tuo metu ne demokratija buvo svarbiausia. Jis išleido įvairių įstatymų, kurie turėjo nuraminti neturtinguosius, pavyzdžiui, panaikino visas to meto piliečių skolas, uždraudė vergiją už įsiskolinimą. Jo įvykdytos reformos, nors ir suteikė daugiau galių neturtingiems piliečiams, visų bėdų nepanaikino. Ore sklandė tironijos idėjos. Po Solono Atėnus apie penkiasdešimt metų valdė tironas Peisistratas ir vėliau du jo sūnūs, taip pat tironai.
VI a. pr. Kr. pabaigoje Atėnuose reformų ėmėsi Kleistenis. Jis siekė, kad svarbiausius polio reikalus spręstų visi piliečiai. Kleistenis Atėnų polį, patį miestą ir apylinkes, suskirstė į mažesnius teritorinius vienetus, o visi juose gyvenantys žmonės, nesvarbu, ar kilmingi ir turtingi, ar ne, galėjo dalyvauti valdyme, rinkti savo atstovus. Tai buvo didžiulis žingsnis link tikros demokratijos – visi Atėnų piliečiai gavo vienodas politines teises. Nuo V a. pr. Kr. piliečiais bus 18 metų sulaukę ir vyresni atėniečiai vyrai, kilmingi ir nekilmingi, kurių abu tėvai atėniečiai. Tik piliečiai galėjo turėti nuosavybės – žemės ar namus.
Visi piliečiai galėjo dalyvauti visuotiniuose piliečių, Tautos, susirinkimuose, šaukiamuose kelis kartus per mėnesį (28 pav.). Juose buvo sprendžiami ir aptariami įvairiausi reikalai: įstatymai, valstybės išlaidos, karo ir taikos klausimai. Balsuojama buvo pakeliant ranką arba slaptai, kaip antai baltus ar juodus akmenukus metant į tam skirtą indą, urną. Tautos susirinkimas rinkdavo aukščiausius valdininkus, teisėjus ir dešimt stratègų – sausumos kariuomenės ir karinio jūrų laivyno vadų.
Atėnų demokratijoje Tautos susirinkimas buvo aukščiausioji valdžia. Jo nutarimus vykdė ir polį valdė Kleistenio įkurtas mažesnis susirinkimas – 500 piliečių taryba. Jos nariai, taip pat ir teismų teisėjai, buvo paskiriami burtais. Anot atėniečių, burtai buvo sąžiningiau nei rinkimai, nes galimybę dalyvauti polio valdyme galėjo lemti bet kuriam piliečiui. Žinoma, svarbiausi valdininkai ir kariuomenės vadai, kurie privalėjo turėti daug žinių, buvo renkami iš kilmingųjų. Tačiau piliečiai turėjo galimybę įvertinti jų darbą. Tam Kleistenis sugalvojo vadinamąjį šukių teismą. Kartą metuose per piliečių susirinkimą ant molinio indo šukių piliečiai užrašydavo nemėgstamiausių ir prasčiausiai vertinamų politikų vardus (29 pav.). Surinkę daugiausia neigiamų balsų politikai buvo ištremiami iš Atėnų dešimčiai metų. Praėjus tam laikui, politikai galėdavo grįžti, galbūt pasimokę iš savo klaidų, ir toliau dirbti valstybei. Gera mintis, ar ne? Ar toks šukių teismas tiktų šių dienų Lietuvai?
Žinoma, piliečiai turėjo ir pareigų. Jei piliečių susirinkimas nuspręsdavo, kad Atėnai turi kariauti, piliečiai privalėjo tarnauti kariuomenėje. Kas buvo tiek turtingas, kad galėtų apsirūpinti ginkluote, tarnavo kaip hoplitas – sunkusis pėstininkas su šalmu, krūtinės šarvais, antblauzdžiais, ginkluotas ietimi ir kalaviju (30 pav.). Kas neturėjo tam lėšų, tarnavo irklininkais karo laivuose (31 pav.). Ir taikos metu piliečiai turėjo nemažai pareigų. Iš turtingųjų buvo tikimasi, kad jie dalį savo pajamų skirs miesto statyboms ir tvarkymui ar visuomenės šventėms. Tai buvo labai svarbu, nes taikos metu piliečiai nemokėjo jokių mokesčių savo miestui-valstybei.
Herodotas pasakoja, kad paskelbęs reformas Solonas išvyko į kelionę ir Mažojoje Azijoje aplankė labai turtingą Lidijos karalių Krezą. Savimyla Krezas paklausė Solono, kas, jo manymu, yra pats laimingiausias žmogus, tikėdamasis išgirsti savo vardą, nes kas dar galėjo pasigirti tokiais didžiuliais turtais. Tačiau Solono atsakymas buvo kitoks:
„O karaliau, tai atėnietis Telas.“ Nustebęs Krezas greitai paklausė: „Kodėl manai, kad Telas laimingiausias?“ Šis atsakė: „Pirma, Telas gyveno klestinčiame polyje, jo sūnūs buvo gražūs ir geri, ir jis matė, kaip jiems gimė ir užaugo vaikai; antra, jam, mūsų nuomone, sekėsi gyvenime, ir jis baigė dienas labai garbinga mirtimi: kilus karui tarp atėniečių ir kaimynų eleusiniečių, jisai atskubėjęs į pagalbą išvaikė priešus ir pats garbingai žuvo; atėniečiai jį palaidojo valstybės lėšomis toje pačioje vietoje, kurioje krito, ir didžiai pagerbė.“ <...> Tokios Solono kalbos Krezui nepatiko, ir jis išsiuntė jį paniekinęs ir palaikęs visišku kvailiu.“
Herodotas, Istorija, iš senosios graikų k. vertė J. Dumčius, Vilnius: Vaga, 2008, p. 24–26.Klausimai ir užduotys
- Kas, anot Solono, buvo pats laimingiausias žmogus? Kodėl?
- Kaip manote, kas labiausiai nustebino Krezą, kai jis išgirdo Solono atsakymą?
- Kaip Krezas įvertino Solono atsakymą? Kodėl būtent taip?
- Pasvarstykite, kokios Atėnų polio visuomenės vertybės išryškėja Solono atsakyme į Krezo klausimą.
Klausimai ir užduotys
- Kas vadinamas demokratijos įkūrėju? Kokias reformas jis įvykdė?
- Apibūdinkite Kleistenio laikais vykusio vadinamojo šukių teismo eigą ir tikslą.
- Kas turėjo teisę dalyvauti Tautos susirinkime? Kas jame buvo sprendžiama?
- Kokią pareigą Atėnų poliui turėjo atlikti piliečiai? Kuo ji buvo svarbi Atėnams?
- Paaiškinkite, kodėl Kleistenio kurta valdymo tvarka laikoma demokratine.
Graikų ir persų karai
V a. pr. Kr. pradžioje Atėnai ir kiti Graikijos poliai susidūrė su pirmu didžiuliu išbandymu ir išorės priešu – Pèrsija rytuose. Valdant karaliui Darėjui I Pèrsijos imperija driekėsi nuo Egipto iki Ìndijos, ir jos ribų persų karalių mintyse nebuvo. Prieš šią didelę valstybę graikų poliai, net ir Atėnai, atrodė itin mažyčiai ir silpni. Persų kariuomenė buvo milžiniška, garsėjanti raiteliais ir lankininkais (32 pav.). Į persų valdžią jau buvo patekę graikų poliai Mažojoje Azijoje, dabartinės Tur̃kijos vakarinėje pakrantėje. Persų karaliaus (graikų akyse despòto – vienvaldžio žiauraus valdovo, besiremiančio didele armija ir nepripažįstančio jokių įstatymų) valdymas jiems buvo politinė ir ekonominė vergovė.
Kai šie graikų poliai, vadovaujami Mileto miesto, sukilo prieš persus ir paprašė kitų graikų pagalbos, nedaug atsirado norinčių padėti – kas būtų toks neprotingas stoti prieš Pèrsiją? Pagalbą atsiuntė tik Atėnai ir dar vienas polis. Žinoma, to neužteko, graikų sukilimą persai numalšino, o sukilimo centrą, Mileto miestą, sugriovė. Atėnų siųsta pagalba buvo didžiulis įžeidimas Persijos karaliui, Graikija turėjo būti nubausta. Kai persų karaliaus pasiuntiniams Atėnai ir Sparta atsakė, kad nepasiduos, persų karo žygis į Graikiją tapo neišvengiamas. Tačiau pirmasis žygis, surengtas 492 m. pr. Kr., nutrūko, kai persai per audrą prarado pusę savo pasiųstų laivų.
Vis dėlto 490 m. pr. Kr. persų kariuomenė išsilaipino vakarinėje Egėjo jūros pakrantėje Maratono lygumoje, apie 40 km nuo Atėnų. Graikų karių buvo gal perpus mažiau nei persų, tačiau jiems vadovavo atėnietis Miltiadas, tuo metu išrinktas strategu – kariuomenės vadu. Būtent jis įtikino atėniečius kautis nelaukiant, kol persai atžygiuos iki Atėnų. Šis planas pasiteisino. Nors persams ir pavyko pralaužti atėniečių rikiuotės vidurį, šonuose laimėjo graikai ir spaudė priešus tol, kol apsupo. Persai neįvertino graikų drąsos ir buvo nugalėti. Herodotas savo Istorijoje (beje, svarbiausiame istorijos šaltinyje apie graikų ir persų karus) rašo, kad Maratono mūšyje žuvo 6 400 barbarų (persų) ir tik 192 atėniečiai (33 pav.)! Ar galime tikėti tokiais skaičiais? Dalis persų išsigelbėjo laivais. Be abejo, jiems tai buvo labai nemalonus pralaimėjimas, bet Persijos imperijos mastu jis nieko nereiškė. Atėniečiams ir kitiems graikams, priešingai, tai buvo pergalė, kuri suteikė didžiulį pasitikėjimą savo jėgomis. Juk jie nugalėjo milžiniškos imperijos pasiųstą kariuomenę ir apgynė savo laisvę!
Praėjus dešimčiai metų, 480 m. pr. Kr., persai sugrįžo ir šįkart jų kariuomenė buvo daug gausesnė. Darėjas I jau buvo miręs, persams vadovavo jo sūnus Kserksas I. Dabar buvo puolama ne tik iš jūros, bet ir sausuma šiaurėje. Persai jau anksčiau buvo užėmę Trakiją ir Makedoniją – kraštus į šiaurę nuo Graikijos, todėl galėjo greitai judėti sausuma. Šio pavojaus akivaizdoje graikai suprato, kad atsilaikyti gali tik suvieniję jėgas. Buvo sudaryta karinė sąjunga, jai vadovavo Sparta, tuo metu turėjusi stipriausią sausumos kariuomenę. Kuriam laikui persų kariuomenė buvo sustabdyta prie Termopilų perėjos. Ja ėjo vienintelis sausumos kelias iš šiaurės į vidurio Graikiją, taigi ir į Atėnus. Čia persus sustabdė daug mažesni Spartos karaliaus Leonido vadovaujami graikų kariuomenės būriai. Tačiau dėl vieno graiko išdavystės (jis parodė persams slaptą taką) priešams pavyko patekti į graikų užnugarį ir juos nugalėti. Kelias į Atėnus tapo atviras, tačiau spartiečių karių pasiaukojimas laimėjo atėniečiams laiko.
Atėniečiai ilgai tarėsi ir aiškinosi dievų pranašystes, kol galiausiai nusprendė palikti Atėnus ir pasitraukę į šalia esančią Salamino salą kovoti su persais jūroje. Pastatyti šimtai naujų karo laivų turėjo padėti įveikti priešus. Skaudu buvo matyti, kaip persai plėšia miestą, kaip dega šventyklos akropolyje... Vis dėlto jūros mūšyje prie Salamino salos graikai savo greitesniais ir manevringesniais karo laivais triremomis nugalėjo persų laivyną. Kserksas I su savo kariuomene buvo priverstas skubiai trauktis iš Graikijos. Po metų persų sausumos kariuomenės ir laivyno likučiai buvo sutriuškinti keliuose mūšiuose. Graikijos poliai dar kartą buvo apginti nuo galingosios Persijos! Kaip jiems tai pavyko, juk jų karinė jėga ir teritorija buvo palyginti nykštukės? Tai išties buvo Dovydo ir Galijoto kova. Svarbiausia buvo graikų drąsa ir pasiryžimas kovoti už savo laisvę. Jiems tai buvo įrodymas, kad jų poliai, jų valdymo tvarka buvo pranašesnė už Rytų despotiją ir kad jų kultūra aukštesnė už barbarų.
Graikų ir persų karai tuo nesibaigė. Atėnų pastangomis buvo sudaryta vadinamoji Delo sąjunga, jos tikslas buvo toliau kariauti su Persija ir išlaisvinti graikų polius Mažojoje Azijoje. Būtent Delo saloje, Egėjo jūroje, iš pradžių buvo saugomas šios sąjungos iždas. Sąjungai vadovavo Atėnai. Ją sudarė maždaug du šimtai polių (Sparta nepriklausė, nes nesutiko su atėniečių planais). Kovos tęsėsi iki 449 m. pr. Kr., o tada buvo pasirašyta taikos sutartis tarp atėniečių ir naujojo Persijos karaliaus. Išties per graikų ir persų karus graikų poliai susivienijo. Nors ir būta nesutarimų ir nepasitikėjimo vienų kitais, vienybė jiems padėjo įveikti daug galingesnį priešą. Vis dėlto ilgainiui vis daugiau polių buvo nepatenkinti Atėnų vadovavimu. Atėnai laikė save svarbiausiais ir elgėsi su jais kaip su pavaldžiais. Sąjunga, sukurta kovai su bendru priešu, kurioje visi buvo laisvi ir lygūs, pamažu virto Atėnų tironija.
Salamino mūšyje dalyvavęs graikų autorius Aischilas seniausiame pasaulyje mums žinomame teatrui skirtame savo kūrinyje Persai, parašytame 472 m. pr. Kr., vaizduoja, kaip persų pasiuntinys, grįžęs namo iš Graikijos, Kserkso I motinai apie šį mūšį pasakoja:
„Tačiau, kai nešama baltų žirgų diena
Užliejo visą žemę savo spinduliais,
Helėnų pusėje pradėjo sklist garsai
Tarytumei giesmė, ir aidas jos stiprus
Skambėjo atsimušęs į salos uolas.
Pagavo baimė barbarus <...>
Trimito gausmas kovai uždegė visus
Helėnus. Gavę ženklą, jie sutartinai
Irklavo, plakė jūros vandenis sūrius.
<...> Tuo pačiu metu
Girdėjosi šūksmai: ,,Helėnų sūnūs, jūs
Išlaisvinkit tėvynę, išvaduokite
Ir žmonas, ir vaikus, ir šventyklas dievų,
Ir protėvių kapus! Už viską ši kova!“
Mes savo ruožtu ėmėm persiškai klegėt.
Nebuvo laiko delst. Greit laivas nosimi,
Variu apkalta, rėžėsi kitan laivan. <...>
Puolimą persai iš pradžių atlaikė, bet,
Kai susigrūdo siaurame užutėky
Laivų daugybė, niekas niekam jau padėt
Nebegalėjo. Apkalti variu laivų
Pirmagaliai suknežino savus laivus
Ir žudė jų irkluotojus. Kai mus ratu
Helėnai puldami apsupo, tuoj skandint
Laivus pradėjo, nesimatė ten vandens,
Tik plaukiojo skeveldros, nuolaužos laivų
Ir mirusiųjų kūnai. Uolos ir krantai
Pilni jų buvo. Traukės padrikai laivai,
Kiek jų iš barbarų laivyno liko, bet
Juos lyg žvejai tunus arba kitas žuvis
Helėnai daužė nuolaužom laivų, lentom,
Kapojo irklais. Aimanos su raudomis
Girdėjosi platybėj jūros, kol juoda
Naktis aptraukė šitą vaizdą sutemom.“
Klausimai ir užduotys
- Kokių veiksmų ėmėsi atėniečiai (helenai), išgirdę trimito garsus?
- Kas laimėjo istorijos šaltinyje aprašomą mūšį? Atsakymą pagrįskite ne mažiau kaip dviem citatomis.
- Ką jautė atėniečiai teatre klausydami aktoriaus, sakančio šiuos pasiuntinio žodžius?
- Keliais sakiniais nupasakokite Salamino mūšio eigą remdamiesi persų pasiuntinio žodžiais ir vartodami esamojo laiko veiksmažodžius.
TYRINĖKITE!
Pamėginkite įsijausti į senovės graikų aktoriaus vaidmenį. Garsiai ir su tokiems tekstams priderama išraiška perskaitykite šią ištrauką.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Darėjo I vadovaujami persai nusprendė užimti graikų polius?
- Nurodykite du graikų polius, kurie atsisakė pasiduoti persams.
- Kaip buvo pavadinta graikų polių sąjunga kovai su persais?
- Kuo svarbus Termopilų mūšis?
- Kaip atėniečiams pavyko nugalėti Kserkso I vadovaujamus persus?
TYRINĖKITE!
490 m. pr. Kr. graikai nugalėjo persus Maratono mūšyje. Šiais laikais šį pavadinimą labiau žinome ne kaip Graikijos vietovę, o kaip olimpinę sporto rungtį. Pasidomėkite, kaip ši rungtis susijusi su Maratono mūšiu.
Atėnų aukso amžius ir demokratijos viršūnė
Pasibaigus graikų ir persų karams, Delo sąjungai vadovaujantis Atėnų polis gyveno savo geriausius laikus. Tam įtakos turėjo ir tai, kad į Atėnus iš Delo salos buvo perkeltas šios sąjungos iždas ir atėniečiai jį pradėjo naudoti savo miesto reikmėms. Tuo metu svarbų vaidmenį atliko politikas Periklis (35 pav.). Jis apie dvidešimt metų (apie 450–430 m. pr. Kr.) ėjo svarbiausias pareigas Atėnuose ir paliko ryškų pėdsaką šio polio istorijoje. Dėl stipraus laivyno Atėnų galia jūrose išaugo, jie tapo graikų pasaulio prekybos centru. Persų sugriautas miestas buvo atstatytas, Periklio pastangomis jį papuošė nauji, įspūdingi statiniai. Dar ir dabar garsus Atėnų akropolis su Partenono šventykla. Atėniečiams šios statybos teikė darbų ir pajamų ir kėlė pasididžiavimą savo miestu. Taip pat tuo laiku suklestėjo kultūra, menas ir filosofija. Ne veltui Periklis Atėnus pavadino Graikijos švietimo židiniu!
Periklio dėka Atėnuose dar labiau sustiprėjo demokratija. Neturtingi piliečiai per graikų ir persų karus įgavo daugiau politinės galios, juk jie irklavo karo laivus, o karo laivai buvo labai svarbūs nugalint priešus iš Rytų. Aristokratija prarado savo išskirtinę padėtį ir visi piliečiai tapo lygūs. Nuo maždaug 450 m. pr. Kr. neturtingiesiems tapo prieinamos visos pareigybės, nes buvo pradėta mokėti už valstybinę tarnybą. Šiandien tai savaime suprantama! Taigi ne tik pasiturintys piliečiai galėjo imtis politikos, eiti pareigas ir visą savo laiką skirti polio reikalams. Atėnai pradėjo didžiuotis savo demokratija, tačiau ji buvo kitokia nei dabar. Nepamirškime, kad šioje demokratinėje Atėnų tvarkoje piliečių buvo tik maža gyventojų dalis (maždaug dešimtadalis). Politikoje nedalyvavo moterys, vergai ir atvykėliai iš kitų Graikijos vietų. Ar tokią demokratiją šiandien vadintume demokratija? Vis dėlto turime įvertinti, kad nė vienos iš valstybių, apie kurias mokotės šiais metais, valdyme nedalyvavo tokia didelė jos gyventojų dalis. Taip pat nepamirškime, kad ne visi graikai (ir atėniečiai) manė, kad demokratija yra geriausias valdymo būdas.
Atėniečiai saugojo ir puoselėjo demokratiją savo pačių polyje, tačiau to negalima pasakyti apie jų elgesį su sąjungininkais. Atėnai kišosi į sąjungos miestų vidaus reikalus, privertė juos naudoti jų monetas. Jei kuris polis norėdavo išstoti iš sąjungos ar atsisakydavo įmokėti savo dalį, būdavo ypač griežtai Atėnų baudžiamas ir jautėsi patekęs į vergiją. Jėgos buvo nelygios – prieš Atėnų karinę jėgą, ypač jūroje, kiti poliai nieko negalėjo padaryti. Nors Atėnai ir didžiavosi savąja demokratija, kituose sąjungos poliuose demokratijos neskatino. Svarbiausia, kad būtų paklusnūs, nesvarbu, ar valdomi oligarchų, ar tironų. Taigi atėniečiai Atėnuose elgėsi demokratiškai, bet su savo sąjungininkais – tikrai ne!
Vis dėlto Atėnams nepavyko ilgai išlaikyti savo galios ir įtakos kitiems graikų poliams. Nesutarimų daugėjo ir varžybos dėl pirmavimo, ypač su Sparta, smarkėjo, kol virto į trisdešimt metų truksiantį karą tarp šių dviejų polių. Po Spartos pergalės šiame ilgame ir sunkiame kare baigsis Atėnų klestėjimas, visa Graikija susilpnės ir galiausiai graikų poliai praras laisvę ir savarankiškumą. Kodėl galinguosius Atėnus pavyko įveikti būtent Spartai? Tai iš dalies paaiškinama šio Peloponeso pusiasalyje įsikūrusio polio visuomenės savitumais.
431 m. pr. Kr. Sparta užpuolė Atėnus. Po iškilmingų kritusių karių laidotuvių Periklis, norėdamas padrąsinti atėniečius toliau gintis, kreipėsi į juos negailėdamas gerų žodžių Atėnų valstybės santvarkai:
„Mūsų valstybinė santvarka nėra kaimynų įstaigų pamėgdžiojimas: mes patys greičiau esame kai kam pavyzdys, negu sekame kitais. Ši santvarka vadinasi tautos valdžia, nes ji remiasi ne tautos mažuma, bet dauguma. Atsižvelgiant į skirtingus asmeninius poreikius, mūsų įstatymai teikia visiems lygias teises, o turint prieš akis politinę įtaką, jie užtikrina kiekvienam tokį jų laipsnį, kokį suteikia ne viena ar kita politinė partija, bet priklausomai nuo garso, kurį kiekvienas įsigyja savo šaunumu. Net ir neturtingam piliečiui, jeigu tik jis gali atlikti ką nors naudinga valstybei, dėl jo nežymios padėties niekas netrukdo pasiekti garbės ir įtakos. <...> Visai be prievartos tvarkydami savo asmeninį gyvenimą, visuomeniniuose santykiuose mes niekada neperžengiame įstatymų daugiausia iš pagarbos jiems.“
Periklis mato ir daug kitų gerų Atėnų polio savybių:
„Dėl mūsų miesto didumo suplaukia čia visokios gėrybės iš viso pasaulio, ir mes galime mėgautis tiek kitų žmonių sukurtomis gėrybėmis, tiek ir naudotis savo žemės vaisiais <...> mūsų miestas yra atviras visiems, ir mes niekada netremiame svetimšalių <...>. Mes mylime grožį be išlaidumo ir išmintį be suglebimo: turtas mums yra veikiau paskatinimas veikti negu proga žodžiais pasigirti. <...> Taip pat mes skiriamės nuo daugelio kitų parodydami savo dvasios šaunumą: mat draugais mums tampa ne tie, iš kurių mes patiriame gera, bet tie, kuriems patys patarnaujame. <...> Trumpai sakant, aš tvirtinu, kad visas mūsų miestas yra Graikijos švietimo židinys.“
Tukididas, Peloponeso karo istorija, iš senosios graikų k. vertė L. Valkūnas, kn. Graikų literatūros chrestomatija, sud. D. Dilytė, Vilnius: Mintis, 2008, p. 546–548.Klausimai ir užduotys
- Kaip šaltinio autorius vadina Atėnų valstybės santvarką? Kodėl būtent taip?
- Kokius Atėnų įstatymų pranašumus iškelia Periklis?
- Kodėl Periklis pabrėžia, kad Atėnuose net ir neturtingas pilietis turi galimybių?
- Kuri Periklio nurodyta Atėnų polio savybė apibūdintų ir šių dienų demokratinę valstybę? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
- Periklis teigia, kad Atėnų „įstatymai teikia visiems lygias teises“. Ką jis turi galvoje sakydamas „visiems“?
- Kuo, anot Periklio, Atėnai išsiskiria iš kitų graikų polių?
Klausimai ir užduotys
- Kodėl pasibaigus graikų ir persų karams Atėnų polis gyveno geriausius savo laikus?
- Kuris statinys Atėnuose išlikęs nuo Periklio laikų?
- Nurodykite ne mažiau kaip du požymius, leidžiančius teigti, kad Periklio valdymo laikais demokratija Atėnuose sustiprėjo.
- Kuo skiriasi Atėnų ir šių laikų demokratija? Nurodykite ne mažiau kaip du skirtumus.
- Apibūdinkite Atėnų santykius su kitais poliais po graikų ir persų karų.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris veiksnius, leidžiančius teigti, kad Atėnai buvo svarbiausias graikų polis.
- Paaiškinkite, kokią reikšmę graikų poliams turėjo pergalė karuose su persais. Kuo ši pergalė buvo naudinga Atėnų poliui?
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris Atėnų demokratijos savitumus, buvusius valdant Perikliui. Kuris iš jų, jūsų nuomone, tuo metu buvo svarbiausias? Atsakymą pagrįskite.
TYRINĖKITE!
Pamėginkite sukurti vietovės, kurioje vyko Termopilų mūšis, maketą. Pasidomėkite, kur buvo išrikiuotos kariuomenės ir kokios geografinės sąlygos padėjo mūšio metu.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Apie demokratiją yra labai daug įvairių posakių. Vienas iš jų priskiriamas XX a. Didžiõsios Britãnijos politikui Vinstonui Čerčiliui (Winston Churchill): „Demokratija yra blogiausia iš visų valdymo formų, bet geresnės formos dar nesugalvota.“ Ar pritariate šiam teiginiui? Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"