Tema 2.3 (Lietuvių kalba 10)

Kirčiavimo žodynai

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Aiškinsitės, kaip naudotis kirčiavimo žodynais.
  • Įvertinsite kirčiavimo žodynų pagalbą kirčiuojant.

STEBIME

Perskaitykite žodžių junginius su skirtingai sukirčiuotu vietovardžiu ir atsakykite į klausimus.

A važiuojame į Šilainius

B važiuojame į Šilainius

C važiuojame į Šilainius

D važiuojame į Šilainius

  1. Kurį vietovardžio variantą pasirinktumėte kalbėdami? Kodėl?
  2. Kuris variantas prieštarauja priešpaskutinio skiemens taisyklei?
  3. Pasvarstykite, kuo remdamiesi nustatytumėte, kaip kirčiuoti nežinomus vietovardžius. Pasitikrinkite, kuris iš duotų kirčiavimo variantų yra žodyninis: Šilainiai (1, 3b), Šilainiai (1), Šilainiai (2).

AIŠKINAMĖS

Dauguma kalbų turi fiksuotą, arba pastovų, kirtį, todėl jų kirčiavimas yra paprastas. Pavyzdžiui, suomių, estų, latvių, vengrų kalbose kirčiuojama pirmajame skiemenyje, lenkų – priešpaskutiniame, prancūzų – paskutiniame. Lietuvių kalba turi laisvąjį kirtį, todėl jos kirčiavimo sistema yra sudėtinga.

Kirčio vieta kaitomame žodyje gali būti pastovi (vyrams, vyrus, su vyrais) arba kirtis gali šokinėti iš vieno skiemens į kitą (drau, su drauge, drauges). Tas kirčio šokinėjimas yra dėsningas, todėl visus vardažodžius (daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius, iš dalies įvardžius) galima suskirstyti į tam tikrus kirčiavimo tipus kirčiuotes.

Skiriamos keturios linksniuojamųjų žodžių kirčiuotės. Jos nustatomos pagal daugiskaitos naudininko ir galininko kirčio vietą. Kirčiuotės žymimos arabiškais skaitmenimis 1, 2, 3, 4. Jas svarbu suprasti, kad mokėtumėte naudotis žodynais, nes juose pateikiama tik vienaskaitos vardininko sukirčiuota forma ir nurodoma kirčiuotė. Todėl perpratę kirčiuočių sistemą, vien žvilgtelėję į žodyną, galėsite nesunkiai sukirčiuoti net ir tuos žodžius, kuriuos rečiau vartojate ar dėl kurių kirčiavimo abejojate.

Prisiminkite keturias daiktavardžių kirčiuotes, kurios bus taikomos kaip modeliai ir kitiems linksniuojamiesiems žodžiams. Pirmosios kirčiuotės yra tie daiktavardžiai, kurie daugiskaitos naudininke ir galininke kirtį turi tame pačiame kamieno skiemenyje (ne galūnėje).

PIRMOJI DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIUOTĖ

Linksniai

Schema

Pavyzdys

Dgs. N. (kam?)

__ __ , __ __ , __ __ __ __

vyrams, sienoms, pavasariams

Dgs. G. (ką?)

__ __ , __ __ , __ __ __ __

vyrus, sienas, pavasarius

Tai pastovaus kirčiavimo žodžiai: jie visuose linksniuose išlaiko kirtį toje pačioje vietoje. Priešpaskutiniame skiemenyje visada yra tvirtapradė priegaidė, o tolimesniuose skiemenyse gali būti bet kuri priegaidė arba trumpasis kirčiuotas skiemuo.

Antrosios kirčiuotės yra tie daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas kamiene (priešpaskutiniame skiemenyje), o galininkas – galūnėje.

ANTROJI DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIUOTĖ

Linksniai

Schema

Pavyzdys

Dgs. N. (kam?)

__ __ , __ __ , __ __ __

batams, rankoms, medeliams

Dgs. G. (ką?)

__ __ , __ __ , __ __ __

batus, rankas, medelius

Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje. Galūnėje kirčiuojami tie linksniai, kurie paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, t. y. vienaskaitos vardininkas su galūne -a: ranka, vienaskaitos įnagininkas su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u: ranka, egle, batu, medeliu, vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galūne -e: bate, taip pat daugiskaitos galininkas: rankas, egles, batus, medelius. Priešpaskutinis skiemuo yra tik trumpasis arba tvirtagalis.

Trečiosios kirčiuotės yra tie daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas galūnėje, o galininkas – kamiene (priešpaskutiniame, trečiame ar tolimesniame nuo galo skiemenyje).

TREČIOJI DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIUOTĖ

Linksniai

Schema

Pavyzdys

Dgs. N. (kam?)

__ __ , __ __ , __ __ __

langams, galvoms, kirmėlėms

Dgs. G. (ką?)

__ __ , __ __ , __ __ __

langus, galvas, kirmėles

Šios kirčiuotės žodžiai priešpaskutiniame skiemenyje visada turi tvirtapradę priegaidę. Jei kirčiuojama galūnė ir priešpaskutinis skiemuo, žodynuose žymima 3: langas (3), beržas (3). Vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko linksniuose niekada nebus kirčiuojama galūnė. Jei kirtis nušoka į trečią ar ketvirtą nuo galo skiemenį, žodynuose nurodoma 3a, 3b ar 34a, 34b: raidė a rodo tvirtapradę kirčiuoto skiemens priegaidę, o b – tvirtagalę ar trumpąjį kirčiuotą skiemenį. Pavyzdžiui, audinys, audinį (3a); ateitis, ateitį (3b); nuobodulys, nuobodulį (34a); uždaviniams, uždavinius (34b).

Ketvirtosios kirčiuotės yra tie daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas ir galininkas kirčiuojami tik galūnėje.

KETVIRTOJI DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIUOTĖ

Linksniai

Schema

Pavyzdys

Dgs. N. (kam?)

__ __

miškams, dainoms

Dgs. G. (ką?)

__ __

miškus, dainas

Šios kirčiuotės žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei ir atitinkamos formos kirčiuojamos gale. Priešpaskutinis skiemuo yra tik trumpasis arba tvirtagalis.

Kitos linksniuojamosios kalbos dalys (būdvardžiai, skaitvardžiai, įvardžiai) taip pat kirčiuojamos pagal šiuos keturis modelius, t. y. kirčiuotes.

Įsidėmėkite:

  • antrosios ir ketvirtosios kirčiuočių žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, todėl jų priešpaskutinis skiemuo visada tvirtagalis arba trumpasis;
  • pirmosios ir trečiosios kirčiuočių žodžiai nepaklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, todėl jų priešpaskutinis skiemuo visada tvirtapradis;
  • trečiosios ir ketvirtosios kirčiuočių žodžių vietininkai pagal daugiskaitos naudininko taisyklę visados kirčiuojami gale.

Paprastai kirčiavimo žodynuose nurodytos ir sukirčiuotos tik pagrindinės veiksmažodžių formos: bendratis, esamojo ir būtojo kartinio laiko 3 asmuo: bėgti, bėga, bėgo; eiti, eina, ėjo; kišti, kiša, kišo. Kaitomi veiksmažodžiai gali būti kirčiuojami dvejopai: kartais kirtis gali būti pastovus (bėgabėgu, bėgi), o kartais dėsningai šokinėja (eina einu, eini). Veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko 1 ir 2 asmenų ( ir tu) formos paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, jeigu 3 asmens (jis) priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpasis: jis eina einu, tu eini; jis ėjo ėjau, tu ėjai; jis kiša kišu, tu kiši; jis kišo kišau, tu kišai. Tada kirčiuojama galūnė.

ĮTVIRTINAME

  1. Panagrinėkite, kaip kirčiuojami visų keturių kirčiuočių žodžiai. Atlikite užduotis.

Vns.

Pirmoji kirčiuotė

Antroji kirčiuotė

Trečioji kirčiuotė

Ketvirtoji kirčiuotė

V.

siena

kaulas

ranka

batas

galva

langas

daina

miškas

K.

sienos

kaulo

rankos

bato

galvos

lango

dainos

miško

N.

sienai

kaului

rankai

batui

galvai

langui

dainai

miškui

G.

sie

kau

ran

ba

gal

lan

dai

miš

Įn.

siena

kaulu

ranka

batu

galva

langu

daina

mišku

Vt.

sienoje

kaule

rankoje

bate

galvoje

lange

dainoje

miške

Dgs.

Pirmoji kirčiuotė

Antroji kirčiuotė

Trečioji kirčiuotė

Ketvirtoji kirčiuotė

V.

sienos

kaulai

rankos

batai

galvos

langai

dainos

miškai

K.

sie

kau

ran

ba

galvų

langų

dainų

miškų

N.

sienoms

kaulams

rankoms

batams

galvoms

langams

dainoms

miškams

G.

sienas

kaulus

rankas

batus

galvas

langus

dainas

miškus

Įn.

sienomis

kaulais

rankomis

batais

galvomis

langais

dainomis

miškais

Vt.

sienose

kauluose

rankose

batuose

galvose

languose

dainose

miškuose

1.1. Persirašykite žodžių junginius. Remdamiesi žodyno informacija (kirčiuote), pabraukite linksniuojamųjų žodžių kirčiuotą skiemenį.

V. Tvyrojo tyla (4), apėmė tokia (3) jausena (1).

K. Nekliudė bokšto (1), laukė moterų (1).

N. Pritarė glaustai (4) minčiai (4), nepritarė tokiai (3) raiškai (4), atsiradus žaliai (4) spalvai (4).

G. Žvelgia į įvairius (4) dalykus (2), vertė įdomias (4) knygas (2), rašė atsiminimus (2), kūrė eilėraščius (1).

Įn. Derino su menu (2), pasižymi netikėtu (1) žvilgsniu (2), apibūdina spalvomis (4), išreiškia tokiomis (3) eilėmis (4).

Vt. Mokėsi Lietuvoje (3), gyveno rajone (2), gimė kaime (1).

1.2. Remdamiesi nurodyta kirčiuote, sukirčiuokite pabrauktą žodžių galą.

1.3. Remdamiesi pateikta priešpaskutinio kirčiuoto skiemens schema, atidžiai išnagrinėkite kirčiuočių lentelę ir sukirčiuokite 1.1 užduoties pabrauktus ir priešpaskutinius žodžių skiemenis.

PRIEŠPASKUTINIS KIRČIUOTAS SKIEMUO

Pirmoji ir trečioji kirčiuotės

Antroji ir ketvirtoji kirčiuotės

Tvirtapradė priegaidė

Dešininis kirčio ženklas ( ´ )

Trumpas skiemuo

Kairinis kirčio ženklas ( ` )

Tvirtagalė priegaidė

Riestinis kirčio ženklas ( ˜ )

fėja, dievybė, tokį, jūra, kalnas, dievaitis, mei

Venerą, mitas, dieviškumas

lapas, žvejį, smėlis, jaunystė, olą, rūkas, dangų, deivė, Dievas

1.4. Sukirčiuokite 1.1 užduoties pabrauktus trečius nuo galo žodžių skiemenis.

1.5. Atsakymus pasitikrinkite garsiai su mokytoju.

  1. Persibraižykite lentelę ir remdamiesi nurodyta kirčiuote bei kirčiuočių tipais sukirčiuokite vietovardžių formas.

Kirčiuotė

Vietovardis

Buvau + Vt.

Važiuoju į + G.

Nepravažiavau + K.

1

Šiluva, Vilnia, Plateliai, Labanoras

؜

؜

؜

2

Trakai, Daugai, Ignalina, Varniai

؜

؜

؜

3

Anykščiai, Veliuona, Kaišiadorys, Telšiai

؜

؜

؜

3a

Širvintos, Jurbarkas

؜

؜

؜

3b

Pabradė, Kernavė, Ukmergė

؜

؜

؜

4

Šeštokai, Kaunas, Giruliai, Garliava

؜

؜

؜

  1. Sukirčiuokite esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžius.

Dažo – dažau, dažai; klausia – klausiu, klausi; klauso – klausau, klausai; myli – myliu, myli; mėgsta – mėgstu, mėgsti; kviečia – kviečiu, kvieti; mąsto – mąstau, mąstai; dūsta – dūstu, dūsti; vysto – vystau, vystai; nuomoja – nuomoju, nuomoji; žiūri – žiūriu, žiūri.

Gyrė – gyriau, gyrei; baigė – baigiau, baigei; sėdėjo – sėdėjau, sėdėjai; kėlė – kėliau, kėlei; stūmė – stūmiau, stūmei; skelbė – skelbiau, skelbei; ruošė – ruošiau, ruošei; grojo – grojau, grojai; lietė – liečiau, lietei; pyko – pykau, pykai.

APIBENDRINAME

  1. Balsu perskaitykite tekstą apie filmą, kurį žiūrovai išvys po šimto metų, ir atlikite užduotis.

Neseniai buvo sukurtas filmas (1), kurio greičiausiai niekas iš dabar gyvenančių žmonių nepamatys. Nors daugy svečių jau gavo kvietimus (2) į premje, filmą Šimtas me išvys tik kvietimus (2) paveldėję jų palikuoniai. Pasirodo, pristačius filmą, juosta buvo saugiai užrakinta seife (2). Dabartį vaizduojantis filmas bus rodomas po šimto me mū palikuoniams. Tik nežinia, kaip režisieriaus (2) idėja (1) sudomins palikuonius, kaip filmas bus palikuonių sutiktas.

(Pagal dienraštį „Lietuvos rytas“)

  1. Remdamiesi nurodyta kirčiuote, sukirčiuokite žodžius.
  2. Nustatykite žalsvai pažymėtų žodžių kirčiuotes.
  3. Mėlynai pažymėtas žodis palikuonis gali būti linksniuojamas pagal dvi linksniuotes ir kirčiuojamas pagal dvi kirčiuotes: palikuonis, palikuonio (3 linksniuotė, 2 kirčiuotė) ir palikuonis, palikuonies (1 linksniuotė, 34b kirčiuotė). Nustatykite, kuris variantas pasirinktas tekste.
  4. Žodį paveldėję galima kirčiuoti dvejopai: paveldė ir paveldėję. Kurį variantą pasirinkote?
  5. Įvertinkite, kaip sukirčiuoti kiti teksto žodžiai. Abejotinai sukirčiuotus žodžius pasitikrinkite žodyne arba po vieną sukirčiuokite elektroniniu kirčiuokliu.
  6. Kaip vertinate režisieriaus sumanymą sukurti tokį filmą?
  1. Parašykite trumpą pranešimą, kuo mūsų dabartis gali būti įdomi palikuoniams po šimtmečio. Atlikite užduotis.
  1. Pagalvokite, kaip kirčiuosite viešai skaitysimą tekstą. Abejotinų žodžių kirčiavimą pasitikrinkite žodyne.
  2. Įsivaizduokite, kad šį pranešimą turite spausdinti žurnale. Koks turėtų būti pavadinimas ir iliustracija, kad patrauktumėte skaitytojų dėmesį?
Prašau palaukti