Šioje temoje MES:
- sužinosime, kaip lietuvių politikai įsivaizdavo nepriklausomos Lietuvos sienas;
- aptarsime galimas 1918 m. vasario 16 d. pasirašyto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo dingimo priežastis ir šio dokumento paieškos versijas;
- sužinosime, kam buvo skirtas Nepriklausomybės Aktas, 2017 m. rastas Vokietijos archyve.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės sienų problema
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kuo teritorijos požiūriu skyrėsi lietuvių politikų Pirmojo pasaulinio karo metais projektuota nepriklausoma Lietuva (44.1 pav.) nuo 1918 m. vasario 16 d. atkurtos nepriklausomos Lietuvos?
Pirmojo pasaulinio karo metais lietuvių politikams vis garsiau viešai keliant nepriklausomos Lietuvos paskelbimo idėją, kartu svarstyta, kokio dydžio turėtų būti ta Lietuvà (1 šaltinis). Vytauto Didžiojo laikais LDK sienos pietuose ribojosi su Juodąja jūra, o sudarius Liublino uniją įkurtos ATR sienos buvo gerokai ilgesnės nei dabartinės Lietuvos teritorija. Panaikinus ATR didžiąją dalį buvusių LDK ir ATR žemių valdė Rusija, o Pirmojo pasaulinio karo metais – Vokietija. Minėtos valstybės nieko nenorėjo girdėti apie Lietuvos nepriklausomybės sukūrimą. Dar viena problema – lenkų politikų siekiai atkurti nepriklausomą ATR su 1772 m. sienomis. Šiai valstybei turėjo priklausyti ir Lietuva. Lenkų politikai buvo prieš nepriklausomos Lietuvos įkūrimą ir jos teritorijas norėjo įtraukti į planuojamą atkurti ATR.
Trečia problema – XX a. pradžioje daugelyje buvusių LDK ir ATR žemių lietuviai sudarė vietos gyventojų mažumą. Minėtose žemėse gyventojų daugumą sudarė lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai. Lietuvių politikai, atsižvelgdami į Pirmojo pasaulinio karo metais susidariusią sudėtingą padėtį, nepriklausomą Lietuvą nusprendė atkurti ne istoriniu, bet etnografiniu (tautiniu) pagrindu, t. y. į naują Lietuvos valstybę turėjo įeiti tos žemės, kuriose gyveno dauguma lietuvių. Taip pasielgti nuspręsta siekiant pirmiausia išvengti didesnių konfliktų su kaimyninėmis valstybėmis. Tačiau planuota atkurti Lietuva turėjo būti didesnė nei dabartinė Lietuva (44.1 pav.), nepaisant to, kad dalyje vietovių lietuviai sudarė menką gyventojų dalį. Tai pirmiausia pasakytina apie Vilnių. 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo duomenimis, šiame mieste pagal gimtosios kalbos vartojimą lietuviai sudarė 2,9 tūkst., arba 2,1 proc., visų gyventojų. 1909 m. Vilniuje (įskaitant ir Naũjąją Vilnią) gyveno 2,5 tūkst., arba 1,2 proc., lietuvių. Taigi istorinė Lietuvos sostinė, kurioje 1905 m. įvyko Didysis Vilniaus Seimas, 1917 m. rudenį posėdžiavo Lietuvos Taryba, o kitų metų vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, tautine prasme nebuvo lietuviškas miestas. Nepaisant to, nepriklausoma Lietuva neįsivaizduota be Vilniaus, šis miestas Vasario 16-osios akte įvardytas kaip Lietuvos sostinė!
Klausimai ir užduotys
- Kodėl lietuvių politikams, Pirmojo pasaulinio karo metais planavusiems paskelbti Lietuvos nepriklausomybę, iškilo problema dėl jos teritorijos dydžio?
- Kokiu pagrindu lietuvių politikai siūlė sukurti nepriklausomą Lietuvą? Kodėl?
Vasario 16 d. signatarai
AKTUALU! Kaip atrodo Lietuvos vasario 16 d. signatarų kolektyvinis portretas?
Didžioji dalis signatarų gimė dabartinės Lietuvos teritorijoje (44.2 pav.): Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Aukštaitijoje (jose lietuvių daugiausia). Tik du signatarai buvo gimę už dabartinės Lietuvos ribų. Nebuvo nė vieno signataro, kilusio iš Vilniaus ir jo apylinkių, kur lietuviai sudarė mažumą gyventojų.
Kuriame Lietuvos regione Vasario 16-osios akto signatarų gimtinių yra daugiausia, o kuriame – mažiausiai? Pabandykite paaiškinti nustatytą skirtumą. Kuris (-ie) signataras (-ai) susijęs (-ę) su jūsų gyvenamąja vietove (apskritimi, rajonu ar miesteliu)?
Kaip matyti iš išlikusių nuotraukų ar dailininkų sukurtų paveikslų (44.3 pav.), iš 20-ies asmenų, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, amžiumi išsiskiria Jonas Basanavičius. Jam 1918 m. buvo 66 metai. Jauniausias signataras – Kazys Bizauskas, jam buvo 25-eri. Jauni buvo ir signatarai – būsimieji Lietuvos prezidentai: Aleksandrui Stulginskiui tuo metu buvo 32, o Antanui Smetonai – 43 metai. Signatarų amžiaus vidurkis – 41 metai. Taigi pagrindinį Lietuvos dokumentą pasirašė palyginti jauni asmenys, dauguma jų sėkmingai įsitrauks į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą 1918–1940 metais: 2 signatarai bus išrinkti Lietuvos prezidentais, 2 signatarai eis Seimo pirmininko pareigas, 2 vadovaus šalies vyriausybei, 7 dirbs ministrais vyriausybėje, 9 signatarai bus renkami Seimo nariais (44.4 pav.).
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, daugumos signatarų likimai susiklostė tragiškai (2 šaltinis), nes signatarai buvo laikomi sovietų valdžios priešais.
Kodėl iliustracijoje kaip pagrindinis veikėjas pavaizduotas J. Basanavičius?
Remdamiesi pateiktais duomenimis, padarykite išvadą apie Vasario 16-osios akto signatarų įtaką Lietuvos valstybei. Atsakymą pagrįskite diagramos duomenimis.
Klausimai ir užduotys
- Kuris signataras buvo vyriausias, kuris – jauniausias?
- Nurodykite du signatarus, kurie buvo išrinkti Lietuvos prezidentais.
Vasario 16-osios akto originalo dingimo ir paieškos istorija
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kur buvo paslėptas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas? Ar iš tiesų 2017 m. jį pavyko rasti Vokietijos archyve?
2017 m. Lietuvos žiniasklaidoje buvo pranešta, kad Vokietijos archyve profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios akto originãlą (44.5 pav.). Visoje Lietuvoje kilo didžiulis pasitenkinimas, o pats dokumentas, susitarus su Vokietijos valdžia, nustatytam laikui buvo parvežtas į Lietuvą. Pagaliau lietuviai galėjo išvysti svarbiausią XX a. pradžioje lietuvių politikų sukurtą teisės aktą – nepriklausomos Lietuvos gimimo liudijimą! Antra vertus, kas atsitiko, kad Vasario 16-osios akto originalas buvo dingęs? Negi jo nebandyta ieškoti? Ar rastas dokumentas iš tiesų yra originalas?
Kodėl Vasario 16-osios aktas parašytas ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalba?
Kaip liudija signatarų atsiminimai, 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė du lygiaverčius dokumentus: originalą ant storesnio popieriaus ir jo dublikãtą. Pirmasis dokumentas buvo atiduotas saugoti Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkavusiam J. Basanavičiui. Šio dokumento niekas daugiau ir nematė. Labiausiai paplitusi tokia akto originalo dingimo versija: J. Basanavičius, bijodamas, kad Lietuvos Nepriklausomybės Aktą gali rasti Vokietijos okupacinė valdžia (ji buvo prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą), dokumentą paslėpė tarp knygų didelėje bibliotekoje Vilniuje, Vileišių rūmuose (44.6 pav.), kur tuo metu veikė Lietuvos mokslo draugija, ir dėl garbaus amžiaus pamiršo. Vėlesni bandymai minėtame pastate ir kitose vietose rasti šį svarbų dokumentų iki šiol baigdavosi nesėkme.
Kiek daugiau žinoma apie Vasario 16-osios akto dublikatą (44.7 pav.). Jis buvo panaudotas darant faksimilès, kai 1928 m. vasario 16 d. buvo minima Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 10 metų sukaktis, taip pat 1936 m. leidžiant autorių kolektyvo parengtą „Lietuvos istoriją“. Dublikatas iki Sovietų Sąjungos 1940 m. birželio 15 d. įvykdytos Lietuvos okupacijos saugotas Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve. Tolesnis dokumento likimas, nepaisant daugybės iškeltų versijų, nėra žinomas.
Vadinasi, 2017 m. Vokietijos archyve buvo rastas dar vienas Vasario 16-osios aktas, skirtas Vokietijai, iš kurios tuo metu Lietuva siekė išsivaduoti. Tokiu būdu siekta Vokietiją informuoti apie signatarų priimtą nutarimą. Aktas parengtas lietuvių ir vokiečių kalbomis ir pasirašytas visų 20-ies signatarų. Tikėtina, kad tokio pobūdžio Vasario 16-osios aktų ateityje pavyks aptikti Rusijos ir kitų Europos valstybių, kurias signatarai informavo apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, archyvuose.
Taigi turime įdomią situaciją: Vokietijoje rastą dokumentą galima laikyti originalu, nes jis pasirašytas ranka visų signatarų. Tačiau rastasis dokumentas – ne tas originalas, kurį paslėpė J. Basanavičius, o jo dublikatas, apie kurį neturėjome žinių nuo 1940 metų. Galima daryti išvadą, kad Vasario 16-osios akto originalo mįslė šiuo metu tik iš dalies įminta.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl iš karto buvo paslėptas Vasario 16-osios akto originalas?
- Kodėl 1940 m. Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve neliko ir Vasario 16-osios akto dublikato?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl XX a. pradžioje lietuvių politikai nesvarstė idėjos atkurti LDK?
- Kodėl lietuvių politikai Vilnių matė kaip nepriklausomos Lietuvos sostinę, nors mieste lietuviai sudarė gyventojų mažumą?
- Pabandykite keliais sakiniais apibūdinti Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų kolektyvinį portretą.
- Kaip atsirado Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo detektyvo istorija?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu ir papildoma istorine medžiaga, pabandykite aprašyti kitas šiame vadovėlyje nepaminėtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo paieškos istorijas. Padiskutuokite su klasės draugais, kuri dokumento paieškos versija jums priimtiniausia. O gal galite pasiūlyti naują Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo paieškos versiją?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, pabandykite sudaryti kelionių maršrutą po Lietuvą „Vasario 16 d. signatarų keliais“. Pagrindinį dėmesį skirkite signatarų gimimo ir įamžinimo vietoms.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš istoriko Alfonso Eidinto straipsnio
Tačiau kyla klausimas, o kokią užbaigtą Lietuvą savo planuose puoselėjo lietuviai? Svajota apie „tikrąją Lietuvą“ <...> su Klaipėdos kraštu ir Vilniumi, visomis katalikiškomis baltarusių gyvenamomis žemėmis, reikštos aspiracijos ir į pietus, ne tik su Suvalkais, Seinais, bet ir Balstoge, kartais minėtos ir vietovės šiaurėje (su Liepojos uostu). Vis dėlto nebuvo bendros nuomonės, kokia turi būti Lietuva. Valstybės teritorija ilgai neįgijo aiškių galutinių formų. <...>
Valstybės sienos, visų pirma, nustatomos tarptautinėmis sutartimis. Lietuvos valstybė buvo atkuriama komplikuotai, tai nebuvo natūrali, kone savaime atėjusi duotybė po Didžiojo karo žlugus kelioms imperijoms. Lietuvių tautinės valstybės kūrėjai dirbo itin nepalankiomis tarptautinėmis sąlygomis – kai kurie rimti užsienio istorikai šiuolaikinės Lietuvos atsiradimą laikė kone stebuklu. <...> Dar laukė ne mažiau sunkios dienos, kai valstybės gviešėsi Vokietija, planavo turėti ar išlaikyti ir baltoji, ir raudonoji Rusija, o kur dar Lenkijos užmojai. Lietuvai išties nelengvai sekėsi fiksuoti savo rytines (su Vilniumi) ir vakarines (pretenduojant į Mažąją, arba Prūsų, Lietuvą) sienas. <...> Tad Lietuva įsivaizduota su Gardinu, Lyda ir, žinoma, sostine Vilniumi.
Pagal https://sekunde.lt
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokia problema aptariama šaltinyje? Kodėl ji iškilo?
- Pakomentuokite šaltinyje minimus žodžius „tikroji Lietuva“. Kuo ji teritoriniu požiūriu turėjo būti panaši į dabartinės Lietuvos teritoriją, o kuo turėjo skirtis?
- Apibūdinkite aplinkybes, kuriomis buvo kuriama nepriklausoma Lietuva.
- Pasamprotaukite, kodėl šaltinyje šiuolaikinės Lietuvos atsiradimas laikytas „kone stebuklu“.
- Kaip į nepriklausomos Lietuvos atsiradimą žiūrėjo kaimyninės valstybės? Nuo ko priklausė toks jų požiūris?
- Įvertinkite Lietuvos padėtį aptariamuoju laikotarpiu. Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiais.
2 ŠALTINIS
Apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimus
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimai susiklostė skirtingai. Iš 20-ies signatarų 5 mirė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios (Jokūbas Šernas mirė 1926 m., Jonas Basanavičius – 1927 m., Alfonsas Petrulis – 1928 m., Stanislovas Narutavičius – 1932 m., Saliamonas Banaitis – 1933 m.).
Iš 15-os signatarų, sulaukusių Antrojo pasaulinio karo pradžios, 2 buvo nužudyti NKVD (Kazimieras Bizauskas sušaudytas 1941 m., Pranas Dovydaitis sušaudytas 1942 m., abiejų palaidojimo vietos nežinomos), dar 4 signatarai buvo ištremti į Sibirą (Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Aleksandras Stulginskis), iš jų 2 ten mirė (Donatas Malinauskas mirė tremtyje 1942 m., Vladas Mironas mirė tremtyje 1953 m.). Represijų išvengė Lietuvoje likę signatarai. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1942 m., mirė Jonas Vileišis ir Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis mirė 1943-iaisiais. Lietuvoje saulėlydžio sulaukė ir iš tremties grįžę signatarai: Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis abu mirė 1969 m. Kaune.
Antrojo pasaulinio karo metu 6 signatarai pasitraukė į Vakarus ir rado prieglobstį emigracijoje: Antanas Smetona mirė 1944 m. JAV, Jonas Vailokaitis – 1944 m. Vokietijoje, Jurgis Šaulys – 1948 m. Šveicarijoje, Mykolas Biržiška – 1962 m. JAV, Kazimieras Steponas Šaulys – 1964 m. Šveicarijoje, Steponas Kairys – 1964 m. JAV, iš jų – Steponas Kairys ir Mykolas Biržiška, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo perlaidoti Lietuvoje.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 69 metai.
Pagal Vilmos Akmenytės-Ruzgienės, Žydrūno Mačiuko ir Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengtą informaciją: https://www.lrs.lt
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kaip signatarų likimus pakeitė Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos okupacija?
- Kodėl per Antrąjį pasaulinį karą keli signatarai pasitraukė į užsienį?
- Pasidomėkite, kodėl kelių signatarų palaikai buvo perlaidoti nepriklausomoje Lietuvoje.
- Nurodykite dvi priežastis, dėl kurių signatarų likimai susiklostė skirtingai.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu ir dirbdami grupėmis, pabandykite rasti signatarų mirties ar sunaikinimo bei palaidojimo vietas ir jas pažymėkite žemėlapyje. Gautus rezultatus aptarkite su klasės draugais ir artimiausioje aplinkoje.
Sąvokos
Dublikãtas – dokumento (asmens liudijimo, diplomo, rankraščio ir pan.) antras egzempliorius.
Faksimilė – tiksli originalo (parašo, rankraščio, knygos, dokumento) kopija, gauta faksimiliniu aparatu, spaudos, fotografijos būdu.
Originãlas – tikras, autentiškas kūrinys, dokumentas ir panašiai.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"