Kaip suprasti?
Aptardami graikų mitus, minėjome dievybes moiras. Jos lemia ne tik žmonių, bet ir dievų likimus. Mokslininkų teigimu, senovės baltai tikėjo, kad žmogaus dalią lemia likimo, laimės ir gimdymo deivė Laimė (Laima), o jos sesuo Giltinė – žmogaus likimą jo gyvenimo pabaigoje.
Laimių lėmimas
Vieno turtingo tėvo gimęs sūnus. Ir išgirdęs balsus lemiant. Vieną:
– Tas vaikelis augs didelis ir bus turtingas!
Antrą:
– Jis mažas numirs!
Trečią:
– Ne, jis lig tų ir tų metų augs, tą ir tą dieną jį perkūnai užmuš!
Tėvas, tiems metams artinantis, išmūrijęs akmenų mūrą, labai storą ir tvirtą, ir, tos nulemtosios dienos sulaukęs, norėjęs savo sūnų uždaryti į tą mūrą. Bet sūnus tą dieną nubėgęs į kopūstų daržą ir po kopūstlapiu pasislėpęs. Tą dieną užėjęs juoddebesis su žaibais, perkūnas spyręs į tą mūrą ir sutrupinęs. O tas vaikelis gyvas palikęs.
Aptariame tekstą
- Kaip apibūdinamas tėvas, kuriam gimsta sūnus?
- Ką išgirsta tėvas?
- Kiek ir kokių lėmimų jis išgirsta?
- Ką ir kodėl sugalvoja tėvas?
- Kas nutinka tėvo išmūrytam akmenų mūrui? Kaip sūnus lieka gyvas?
- Kurios Laimės lėmimas svarbiausias?
Apibendriname
- Iš ko galima spręsti, kad vaiko likimą sprendžia Laimės? Kaip jos ginčijasi?
- Kas atsitinka, kai žmogus bando pasipriešinti dieviškoms jėgoms? Aptarkite tėvo elgesį šioje sakmėje.
- Palyginkite priešinimąsi likimui šioje sakmėje ir pasakojime apie Achilą.
- Remdamiesi aptartomis sakmėmis, paaiškinkite, ką reiškia žodžiai palaiminti, laiminti, laimė. Kaip šie žodžiai aiškinami žodyne? Ką reiškia posakis laimės kūdikis?
- Likimo lėmimas – tai žmogaus ateities numatymas. Pasvarstykite, kaip su palaiminimu susijęs šiandien įprastas sėkmės, sveikatos linkėjimas.
Kuriame tekstą
Parašykite savo draugui ar draugei bent vienos pastraipos linkėjimą gimimo dienos proga. Linkėjimo tekstą užrašykite ant pačių sukurto atviruko ar gražaus popieriaus ir raiškiai perskaitykite klasėje. Surenkite gražiausio linkėjimo parodą.
Giltinės liežuvis
Seniai, labai seniai, yra pasakojama, žmonės buvo pradėję baisiai mirti. Vienas senukas, manęsis netrukus mirsiąs, pasišaukė prie savo lovos vaikus, giminaičius ir kaimynus. Ketinąs jiems kažką pasakyti. Kad visi buvo susirinkę, jis tarė aplink stovintiesiems:
– Broliai, jaučiu, jog man reiks skirtis nuo jūsų. Numanau pagal savo sopulius, jog giltinė nesierzindama lyžtelėjo liežuviu: jos nuodai spaudžia man širdį. Aš esmi senas, užtat nenirštu jai, bet kad jinai nugalabijo mano sūnus, galabija kaimynus, giminaičius ir jaunus žmones, grūsdama juos iš šio pasaulio, tai aš jai negaliu tai dovanoti…
Jis nutraukė savo kalbą ir, ilgai pagalvojęs, tarė:
– Kai aš numirsiu, padėkite prie manęs avikirpes žirkles čia prie šono, – ir parodė ranka.
– Ką dirbsi su žirklėm? – klausė stovintieji.
– Žinosite.
– Kaipgi? Ar ateisi pas mus ir pasakysi, ką padaręs?
– Suprasite! – atsakė.
– Kaipgi suprasime, jei dabar nepasakysi?
Tai vėl, kurį laiką galvojęs, tarė aplinkui stovintiesiems:
– Taigi prašau jūsų, padėkite prie manęs žirkles: kai ateis giltinė prie manęs pasistiprinti – savo liežuvį su nuodais prikiš arti, aš pakreipsiu žirkles ir nukirpsiu jai liežuvį su nuodais.
Taip ir padarė.
Mirus senukui, mirtis pasiliovė, ir žmonės perstojo labai mirti.
Aptariame tekstą
- Kada vyko sakmėje pasakojami įvykiai? Kuo neįprasta susiklosčiusi padėtis?
- Kaip senukas aiškino jaučiantis artėjančią mirtį?
- Už ką senukas pyksta ant Giltinės?
- Kaip įsivaizduojama Giltinė? Kokį gyvį ji primena pagal sakmės apibūdinimą? Kaip tą panašumą pabrėžia šios dievybės vardas?
- Ko senukas paprašo giminaičių? Kodėl?
- Ar pavyko senuko planas? Kas tai rodo?
Mirtis ir priežastis
Dvi mergos gulėjo kluone ant šieno. Viena jau miegojo, o kita ne. Ta, kur nemiega, girdi, kad kas apie kluoną vaikšto ir sako:
– Mirtis yra, nėra priežasties.
Taip sako kiek kartų, tačiau ji, nors ir girdi, nieko nebijo. Vis dėlto ėmus pribudino savo draugę. Draugė irgi girdi. Ji pasibaisėjo ir sako:
– Eikim, pažiūrėkim, kas ten apie sienas vaikšto.
Ji nuo šieno lipo, paslydo. Kur ten šakės stačios stovėjo, ir nupuolė ant šakių. Va ir priežastis, ir mirtis.
Aptariame tekstą
- Kur ir kada vyksta šio pasakojimo veiksmas?
- Kokius žodžius išgirsta nemieganti mergina?
- Kaip jaučiasi ir elgiasi mergina, girdėdama, kad kažkas vaikšto ir kalba?
- Kaip jaučiasi ir elgiasi antroji mergina?
- Kas atsitiko antrajai merginai?
- Kaip suprantate pasakymą: „Va ir priežastis, ir mirtis“?
- Kas vaikščiojo apie kluoną?
Apibendriname
- Kas yra pavojingiau pagal šią sakmę – būti bijančiam ar nebijančiam? Kodėl taip manote?
- Kokia šioje sakmėje yra merginos mirtis – atsitiktinė ar logiška, turinti priežastį? Kokia ta priežastis?
- Palyginkite Giltinės elgesį šioje ir prieš tai skaitytoje sakmėje.
- Ką iš šių sakmių galima suprasti apie žmonių ir dievybių santykius?
- Schemoje įrašykite, kuo panašios ir kuo skiriasi dvi seserys – Laimė (Laima) ir Giltinė.