Sovietinė okupacija
1939 m. rugsėjo 1 d. Adolfo Hitlerio vadovaujama nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Netrukus iš rytų pusės į Lenkijos teritoriją įžengė sovietinė Rusijos kariuomenė. Ji užėmė ir Vilnių. Josifo Stalino vadovaujami sovietai pasiūlė lietuviams atsiimti istorinę sostinę su sąlyga, kad Lietuva į šalį įsileis sovietinės armijos dalinius. Dar po kelių mėnesių visa šalis buvo okupuota: nušalinta oficiali valdžia, nutrauktas spartus Lietuvos ūkio kilimas. Prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija; toks pats likimas ištiko Latviją ir Estiją.
Buvo uždraustas Lietuvos himnas, trispalvė vėliava, uždaromos laikraščių ir žurnalų redakcijos, nusavinamas žmonių turtas. Suimta labai daug buvusios demokratinės valdžios atstovų, pradėti vykdyti gyventojų (inteligentų, ūkininkų, dvasininkų), nepritariančių sovietinei okupacijai, trėmimai į Sibirą.
Viena to meto pradžios mokyklos mokinė prisimena: „1940 metais buvau trečioje klasėje, mokė mokytoja Stirbavičienė. Visi mokiniai nustebo, kai ji liepė atsiversti skaitinių knygos puslapį, kuriame buvo Lietuvos himnas. Mokytoja pati iš kiekvienos knygos išplėšė tą lapą. Vienas mokinys neištvėrė ir išbėgo iš mokyklos. Mokytoja surinko tuos lapus ir verkė.“
- Kaip manote, kas vaizduojama pateiktoje nuotraukoje? Kur ji daryta?
- Pabandykite įsivaizduoti aprašytą situaciją mokykloje. Kodėl mokytoja verkė?
- Pasidomėkite, kuo ypatinga birželio 14-oji. Kaip ji vadinama?
Karas ir žydų tautos nelaimė
1941 m. birželio 22 d. Hitlerio vadovaujama Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, netrukus užėmė ir Lietuvos teritoriją. Viena iš didžiausių Antrojo pasaulinio karo nelaimių – žydų naikinimas. Dar prieš prasidedant karui, Vokietijoje buvo persekiojami ir suimami žydų tautybės asmenys, vėliau įkurtos koncentracijos („mirties“) stovyklos. Iš viso Europoje per karą nužudyta apie 5 milijonai žydų. Vokietijai okupavus Lietuvą, susidorojimas su žydais prasidėjo ir mūsų krašte.
Žydai privalėjo ant drabužių prisisiūti geltoną šešiakampę žvaigždę, o vėliau buvo suvaryti į getus – aptvertas ir sargybinių saugomas teritorijas. Didžioji dauguma žydų tautybės Lietuvos piliečių buvo žiauriai nužudyti. Žydų nelaimei apibūdinti vartojamas žodis holokaustas.
Minėdami holokaustą, turime atminti ir Pasaulio tautų teisuolius. Tai žmonės, kurie, rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo ir slėpė žydus. Gelbėtojų buvo visose vokiečių okupuotose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
- Ar vietovėje, kurioje yra jūsų namai, gyveno žydų? Pasidomėkite, koks buvo jų likimas.
- Kurią metų dieną minimas holokausto aukų atminimas?
- Ko šiuolaikinius žmones moko holokausto atmintis?
Karo pabėgėliai
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje daug lietuvių, norinčių išvengti artėjančių sovietų teroro, paliko tėvynę ir traukėsi į Vakarus. Karui pasibaigus, jie buvo apgyvendinti pabėgėlių stovyklose. Tarp jų buvo daug mokytojų, rašytojų, studentų. Per keletą metų jie išsivažinėjo po pasaulį, daugelis persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Australiją. Ir gyvendami svetur, jie būrėsi į bendruomenes, siekė išsaugoti lietuviškąją tapatybę, puoselėjo lietuvių kalbą ir literatūrą, tyrinėjo Lietuvos istoriją. Pasitraukę į Vakarus lietuviai, vadinami išeiviais, aktyviai palaikė tėvynėje likusių tautiečių kovą už nepriklausomybę.
- Sudarykite okupacijų laiko juostą. Joje nurodykite:
- kada sovietinė kariuomenė įžengė į Lietuvą;
- kada įvyko didžiausias lietuvių trėmimas į Sibirą;
- kada Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą;
- kada baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
- Ko neteko Lietuva, kai ją užėmė Sovietų Sąjunga, o vėliau – nacistinė Vokietija?
- Kas yra Pasaulio tautų teisuoliai? Paieškokite informacijos internete ir papasakokite apie konkrečius šių asmenų nuopelnus.
Užduotys
- Pirmojo pasaulinio karo metu
- Antrojo pasaulinio karo metu
- Netrukus po nepriklausomybės 1918 m. paskelbimo
- Lenkijai 1920 m. užėmus Vilnių
- o
- o
- t
- s
- u
- a
- l
- k
- h
- a
- s
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"