Slaptosios mokyklos

Mikalojus Katkus

VAIKŲ MOKYMAS

Ligi Užgavėnių vaikų būna nedaug, bet po Užgavėnių prisirenka tiek, kad dviem pasieniais pastatyti stalai būdavo iš abiejų pusių vaikų apsėsti. Skaitė visi balsiai. Kuris su didesne atidžia mokėsi, to balsas viršijo kitų balsus. Marmaliavimas ir ūžimas kilo neišpasakytas. Kiekvienas atsigulęs ant savo „lementoriaus“, atsirėmęs alkūne į stalą, kita ranka bado dascipulka raides rėkdamas, kiek turi nasro. Daraktorius vaikščioja vidury aslos, prieidamas čia prie vieno, čia prie kito, pamokydamas ir pravesdamas.

Atėjo vaikelis pirmą sykį į mokyklą. Daraktorius pervedė jį pirmąja eilute ir, pasodinęs į paskirtą vietą, liepė išmokti raides. Atėjus laikui, daraktorius išklausė ir uždavė toliau nepaisydamas, ar vaikas moka, ar ne kokią raidę.

Du sykiu ligi pietų ir du sykiu po pietų esti rekreacija: vaikai leidžiami palakstyti. Lakstoma po kluonus, po daržus, čiaužoma ant ledo. Pietų vieni eidavo namo, kiti turėdavo atsinešę, o kitiems atnešdavo iš namų. Daraktoriui atsiųsdavo pietus vaikų tėvai, žinoma, maistingus ir gausius. Pietų laike bevalgant eina mokykloje laisva, juokinga ir įdomi vaikų pašneka.

– Šiandien Geimantas jau vieną raidę išmoko. Badė badė su dascipulka ir išbadė skylę. Dabar tos raidės nėra, su jąja pabaigta, dabar ims mokytis kitą.

Nelaimingas Geimantas tiek tik beatsakė:

– Tu imsi mokytis kitą.

Per dieną reikėjo išmokti dvi lekciji: vieną pietuose, kitą vakare. Klausydamasis lekcijos, daraktorius sėdosi prie stalo galo, ir visi prie jo ėjo paeiliui, slinkdami suolu. Vakare kalbėjome poterius ir ėjome namo. Poteriai buvo: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Tikiu“. Visiems suklaupus, vienas kalbėjo, kiti tylėjo. Poteriai lenkiški.

Vieną sykį mums taip besimeldžiant, prasivėrė mokyklos durys ir pasigirdo balsas: „Meškas atvedė!“ Mes visi sujudome – kaip parakas išbėgome į kiemą; paskui mus pamažėliu išėjo ir daraktorius meškų žiūrėti. Taip ir nebaigėme tą dieną poterių. Matėme, kaip meška, stovėdama piestu, vaikščiojo ant paskutinių kojų, tupinėjo, viauksėjo, ant pagalio raita jojo. Turėjome daug džiaugsmo.

Vidutinio gabumo vaikas išeidavo mokslą per tris žiemas. Pirmą žiemą vaikas išeidavo elementorių slebizavodamas, antrą žiemą išeidavo tą patį elementorių žodžiais, trečią žiemą atbaigia skaitymą, mokosi rašyti raides ir skaičius. Skaičius išmokdavo rašyti ligi tūkstančio. Apie sudėtį ir atimtį nebuvo kalbos.

• Tekste rašoma apie pertrauką. Jos metu:

daraktorius valgydavo maistingus pietus,

vaikai kalbėdavo juokinga kalba,

nelaimingas Geimantas klausėsi vaikų juokų, ...

Būdvardžiai maistingus, juokinga, nelaimingas sudaryti vartojant priesagą -ing-. Būdvardžių priesagų galime surasti ir daugiau. Pavyzdžiui:

-in- – paskutinių kojų;

-išk- – lenkiški poteriai;

-uot-, -ot- – gauruota meška, nespalvotas elementorius;

-ėt- – skylėtas puslapis.