Kas ten beldžia į duris?
- Jau kalbėjome apie tremtinius – Lietuvos žmones, kuriuos sovietų valdžia vežė į Sibirą. Buvo tremiamos šeimos su vaikais, netgi kūdikiais ant rankų. Kaip jautėsi, ką galvojo tremtinių vaikai? Paskaitykite Jurgos Vilės pasakojimą apie Algiuką.
Jurga Vilė
Kas ten beldžia į duris?
Aušo 1941 m. birželio keturioliktosios rytas. Kietai miegojom ir mano sapne pratrūko loti šunys. Vienas, du, galiausiai visas pulkas. Jie skalijo vis garsiau ir garsiau.
Staiga pašokom iš lovų nuo garsaus daužymo į duris. Lauke kaip pasiutę lojo kaimo šunys. Tai visai ne sapnas... Sustingę iš baimės laukėm, kas čia bus. Mama, tėtis, aš ir Dalia... Durys smūgių neatlaikė ir išvirto. Kambarin įgriuvo du rusų kareiviai ir mūsų kaimynas Kemsynas. Vienas iš jų liepė išsiskaičiuot pirmais antrais. Skubino, stumdėsi ir keikėsi. O mes drebėjom, kalenom dantimis.
Mama išsitraukė iš spintos gražią gėlėtą suknelę, o tėtis – šventinį kostiumą. Jie buvo taip išmokyti: pasipuošti, kai eina į žmones, pasitempti...
Kaimynas Kemsynas rėkė raudonas kaip burokas.
Mama susikrovė drabužius į lagaminą, ant viršaus užklojo sesutės Romutės baltą suknelę. Dalia nutraukė nuo lovos močiutės megztą spalvotą užklotą ir apsigaubė juo lyg skara. Aš nesugalvojau, ką imti. Pagriebiau nuo stalo šeimos fotografijų albumą ir paslėpiau. Dabar viskas gerai. Jaučiausi pasiruošęs kelionei. Tėtis slapta prasmuko į rūsį ir grįžo su kibiru, pilnu obuolių. Toks tas mūsų tėtis. Net kareiviai su šautuvais jo neišgąsdins.
Taip ir išvažiavom. Dardėjom vieškeliu, aušo graži diena. Buvo keistai tylu. Nesigirdėjo nei svirplio, nei kokio paukštelio. Netrukus mūsų sodyba išnyko iš akių. Pakeliui kareiviai dar įlaipino Kadagienę, o vėliau ir Jonikaičius su kūdikėliu ant rankų. Galiausiai vežimas prisipildė iki kraštų. Mūsų arklys Dobilas, nors ir tvirčiausias iš visų, kuriuos turėjom, jau vos vilko kojas. Šiaip ne taip judėjom į priekį. Kėpsojom vežime apsimiegoję ir liūdni. Slapčia tikėjom, kad tuoj išaiškės klaida ir galėsim ramiai grįžti namo.
Pagal knygą „Sibiro haiku“Dailininkė Lina Itagaki
- Koks baisus sapnas pasirodė esąs realybė?
- Kas ir kaip įėjo į kambarį?
- Kaip šeima ruošėsi išvežimui? Ką norėjo pasiimti su savimi?
- Kokiais žodžiais apibūdinamas tėtis?
- Kaip šiame pasakojime elgiasi kaimynas? Kaip jį vertintumėte?
- Kaip aprašomas važiavimas vežimu? Ko tikėjosi ir kaip jautėsi vežami žmonės?
- Kas šiame tekste rodo, kad išvežama šeima yra pasiturinti?
- Pasidomėkite, kuo ypatinga išvežimo data.
- Ką laikysite šio pasakojimo pagrindiniais, o ką antraeiliais veikėjais?
Užduotys
- Perskaitykite šiuos sakinius.
Mama, tėtis, Dalia sustingę iš baimės laukė, kas čia bus.
Kareiviai skubino, stumdėsi, keikėsi.
Pastebiu, kad pirmame sakinyje yra trys veiksniai: mama, tėtis, Dalia.
O antrame sakinyje parašyti trys tariniai: skubino, stumdėsi, keikėsi.
- Perskaitykite sakinius. Nurodykite veiksnius ir tarinius. Kur, jūsų nuomone, reikia dėti kablelius? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
Durys smūgių neatlaikė sugirgždėjo ir išvirto. Dalia nutraukė nuo lovos užklotą ir apsigaubė juo lyg skara. Kambarin įgriuvo du rusų kareiviai kaimynas. Mama iš spintos išsitraukė išlygino ir apsivilko gėlėtą suknelę. Kaimynas Kemsynas raudonas kaip burokas rėkė nurodinėjo keikėsi. Vėliau į vežimą įlipo Kadagienė Jonikaičiai.
Tame pačiame sakinyje pasikartojančius veiksnius ir tarinius vadiname vienarūšiais veiksniais ir vienarūšiais tariniais.
Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos tik intonacija, viena nuo kitos atskiriamos kableliais.
- Su suolo draugu sugalvokite ir užrašykite po vieną išplėstinį sakinį su vienarūšiais veiksniais ir vienarūšiais tariniais. Neužmirškite skyrybos ženklų.
Veiksnys, veiksnys tarinys kitos sakinio dalys. | |
Veiksnys tarinys, tarinys. | |
Veiksnys, veiksnys tarinys. | |
Tarinys, tarinys veiksnys kitos sakinio dalys. |
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"