Chapter 8.3 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Bruknelė

  • Toliau skaitome Martyno Vainilaičio pasaką „Bruknelė“, sekdami Dzingučio, pažadėjusio Bruknelei nupirkti ir parnešti patį gražiausią žiedelį, nuotykius.

Martynas Vainilaitis

Bruknelė

Antroji dalis

Pas Raganą Piestą

[1]

​Nujojo Dzingutis​
Pas Raganą Piestą.
Įleido jį senė
Į rūmus kaip kviestą.​​​

Parodė suolelį,
Prisėdo greta,
Skaniai pavaišino
Žolių arbata.​​​

Ir kaip nepagerbsi,
Jei svečias prie vartų
Nusilenkė senei
Net keletą kartų.​​​

Net keletą kartų,
Guvus ir judrus,
Pagyrė jos galią,
Jos burtų kerus.​​​

Pasiūlė viešnagę
Pas tėvą karalių
Ir įteikė puokštę
Raudonų čiobrelių.​​​

Pakvipo čiobreliai –
Nušvito Piesta.
Suvirpo jos nosis,
Kaip ragas riesta.​​​

[2]

​– Ko reikia, sveteli? –​
Sukrutusi tarė.
– Girdėjau, Ragane,
Esi geradarė...​​​

Kalbėjo pušyne
Barzdukai žali, –
Tu viską, Ragane,
Žinai ir gali!​​​

Jei kalbos teisingos,
Išburki man žiedą,
Parnešiu Bruknelei,
Kol volungės gieda...​​​

Kol volungės gieda,
Lygutės čirena,
​Auksinę ugnelę
Saulutė kūrena...​​

– Išbursiu, Dzinguti, –
Sutiko Piesta, –
Tebus tavo laimė
Kerų paliesta.​​​

Parimo Raganė
Po mėlynu langu
Ir ištarė burtą:
– Tilingu talangu...​​​

[3]

​Tilingu talangu! –​
Sušuko storai.
Atskrido į rūmus
Šeši aitvarai.​​​

Parodė Raganė
Jiems lesalo rėtį:
– Išpurtykit lobį,
Gaidžiai užkerėti!​​​

Sužvango raudoni
Gaidelių kuodai –
Pabiro į skrynią
Auksiniai žiedai.​​​

Išrinko Raganė
Žiedelį mažiausią,
Žiedelį mažiausią,
Bet patį gražiausią.​​​

Išbandė jo galią,
Jo rūšį – gera.
Geresnio neturi
Net Vaivos dukra.​​​

– Prašau, karalaiti,
Žiedelis neprastas,
Auksinės žuvelės
Neršykloje rastas!​​​

[4]

​Žvejotas prieš delčią​
Sidabro vąšu,
Žėruojantis žydru
Gyvybės lašu.​​​

Kerais užkerėtas
Piliakalnio kaime
Ir lemiantis grožį,
Jaunystę ir laimę...​​​

Parnešk ji Bruknelei
Ir kelk vestuves.
Atjosiu ant šluotos
Pagerbti tavęs!​​​

Nušvito Dzingutis
Priėmęs Žėrūną –
Ir vaiskų, ir šviesų
Kaip Saulės karūną.​​​

Gražiai padėkojo
Raganei, o ta
Pasmilkė Dzingutį
Džiovinta mėta.​​​

Pašlakstė jo kardą
Rasa ir sukluso.
Išgirdo pelėdą,
Giliai atsiduso.​​​

[5]

​– Ak, verkauna paukščiai​
Baugų šalyje...
Ak, laukia klastūnai
Tavęs kelyje...​​​

Ak, laukia – nerimsta
Kaip žvėrys kiškelio...
Sulauks, jei pasuksi
Ristūną iš kelio...​​​

Gražuolis Žėrūnas
Visus užkerės, –
Visi išvilioti
Jį, vaiskų, norės.​​​

Ir jeigu Žėrūną
Kam nors atiduosi,
Vargu jį atgausi,
Vargu išvaduosi...​​​

Pražūsi pamynęs
Žiniuonių kerus...
Žėrūnas tik smurtui
Labai atsparus.​​​

Negali jo niekas
Atimti prieš valią, –
​Prarastų Žėrūnas
​Ir grožį, ir galią.​

Toksai užkeikimas
Raganės Piestos.
Todėl pasisaugok,
Dzinguti, klastos.​​​

Iš knygos „Bruknelė“

Piesta – skobtas medinis indas kruopoms grūsti.

Barzdukai – maži požeminiai žmogučiai su barzdomis, kartais taip vadinami kaukai.

Vaiva – įvairiaspalvis drugys, gali būti ir laumė.

Vąšas – kabliukas.

  1. Kaip Raganė sutiko Dzingutį? Kaip paaiškinamas jos elgesys?
  2. Kaip elgėsi Dzingutis, atvykęs pas Raganę? Kaip manote, kodėl jis taip elgėsi?
  3. Ko Dzingutis prašė Raganės? Ką Dzingučiui atsakė Raganė?
  4. Kokie yra Raganės burtų žodžiai ir būrimo veiksmai?
  5. Pasidomėkite, kodėl aitvarai lyginami su gaidžiais.
  6. Kokį žiedą išrinko Raganė? Ką sakė Dzingučiui, jį įteikdama?
  7. Dėl kokių pavojų, grįžtant pas Bruknelę, įspėjo Raganė?
  8. Kaip suprantate Raganės žodžius: „Negali jo niekas / Atimti prieš valią“? Ko Dzingutis turėtų saugotis?
  9. Kaip Dzingučiui pavyko iš Raganos gauti tai, ko norėjo?
  10. Ką pasakojimui suteikia eiliavimas? Ar tai jums patinka?

  • Perskaitykite, pasiklausykite arba pažiūrėkite spektaklio įrašą ir papasakokite, kokių dar nuotykių patyrė Dzingutis, grįždamas pas Bruknelę.
More like this
More options

Užduotys

  • Posmelį sudaro daugiau nei vienas sakinys. Yra keturi tariniai, trys daiktavardžiai, vienas prieveiksmis.
  • Posmelio sakinys sudarytas iš dviejų sakinių, sujungtų jungtuku. Yra prieveiksmis, trys daiktavardžiai.
  • Posmelis parašytas tiesiogine kalba. Yra kreipinys, vienas veiksmažodis, du būdvardžiai.

Pašlakstė jo kardą

Rasa ir sukluso.

Išgirdo pelėdą,

Giliai atsiduso.​​​

×

– Prašau, karalaiti,

Žiedelis neprastas,

Auksinės žuvelės

Neršykloje rastas!​​​

×

Gražiai padėkojo

Raganei, o ta

Pasmilkė Dzingutį

Džiovinta mėta.​​​

More like this
More options
Please wait