Sparnuota gyvatė
- Praeitoje pamokoje aptarėme, kaip žalčius žmonės vertino senovėje. Su žalčiais ar gyvatėmis susiduriama ir mums artimesniais laikais. Perskaitykite du pasakojimus, kurie laikomi tikrais atsitikimais.
Sparnuota gyvatė
Bus apie trisdešimt metų, gal ir daugiau. Dar buvau netekėjusi. Vasarą Zelionkos dvaro miškan nuėjau pasirinkt žemuogių. Toks papartynas, tai aš paparčius rankom praskiriu ir renku uogas. Jau buvau prisirinkusi nemažai, kai vėl praskyriau paparčius ir pamačiau, kad guli susiraičiusi gyvatė. Kai susiraičiusi, tai didesnė kaip sietas. Kirmėlė su sparnais. Sparnai didesni kaip vištos, bet tokio sudėjimo kaip šikšnosparnio. Visa žalios spalvos. Pamačiusi mane, pakėlė galvą ir prasižiojo. Jos nasrai raudoni. Aš baisiai persigandau ir – bėgti iš tos vietos, net uogas pabėriau.
Sietas, arba rėtis – ant lanko aptrauktas ašutų ar vielelių tinklelis miltams arba grūdams sijoti.
- Kur ir kada įvyko papasakotas atsitikimas?
- Kaip atrodė gyvatė?
- Ką primena pamatyta gyvatė?
- Kaip baigėsi susitikimas su gyvate?
Lietuvių sakmė
Gyvačių karalius
Buvo gal 1925 metai. Tada vasarą ėjom dviese su draugu iš Panevėžio pėsti siauruku geležinkeliu. Panašiai apie Anykščius. Draugas ėjo kiek pirma. Tik staiga atšoka surikdamas:
– A, va!
Priėjęs žiūriu ir aš. Matau, kad skersai geležinkelio guli gyvatė. Jos uodega kaip riestainis suraityta vienoj pusėj geležinkelio, o galva kitoj ir apie keturis metrus nuo žemės pakelta aukštyn – dairosi. Snukis kaip lydekaičio su kuodu. Vidury kuodo dar kažin koks pyplys kaip pirštas. Visa tartum rutuliukais nusėta auksiniais žiedeliais, o per kaklą daugiau kaip piršto platumo auksinė juostelė, tartum šuva su dirželiu.
Aš draugui parodžiau pasitraukti, o pats turėjau kastuvą, tai kad trenkiau! O ji tartum negirdėjo. Vis dėlto ėmė šliaužt. Ir jau šliaužia per bėgius. Po to nusileido ir įlindo paparčiuosna, ir aš jos daugiau nemačiau.
Kai nakvojau pas žmones ir papasakojau, ką mačiau, jie man pasakė:
– Tavo laimė, kad jos neužkirtai, nes ir pats būtum negyvenęs. Tai buvo arba vaikas, arba pats gyvačių karalius.
Pagal knygą „Laumių dovanos“- Kur ir kada ėjo du draugai?
- Kaip atrodė pamatyta gyvatė?
- Kaip pasakotojas elgėsi, ją pamatęs?
- Kaip supratote pasakymą „ji tartum negirdėjo“?
- Kaip elgėsi užpulta gyvatė?
- Koks pavojus, pasak žmonių, grėsė tam, kuris sumanė užkapoti gyvatę?
- Koks augalas minimas abiejuose pasakojimuose? Kaip manote, kodėl?
- Pasvarstykite, ar galima šiems pasakojimams pritaikyti patarlę „Baimės akys didelės“. Paaiškinkite, kodėl taip manote.
- Ar jums patiems yra tekę pamatyti žaltį arba gyvatę? Jeigu taip, papasakokite, kur ir kada tai atsitiko, kaip jautėtės.
Užduotys
- Panagrinėkite skaitytų pasakojimų iliustracijas ir gyvatės nuotrauką.
- Pasirinkite vieną iliustraciją. Ant didelio popieriaus lapo persibraižykite lentelę ir drauge ją užpildykite.
Gyvatė iliustracijoje | Gyvatė nuotraukoje | |
Galva | ||
Kūnas | ||
Uodega | ||
Spalva |
- Įsivaizduokite, kad gyvatė taikosi praryti viščiuką, bet šis ją pergudrauja. Sukurkite jų pokalbį ir jį suvaidinkite.
Botagas dryžuotas, samanose surunguotas
Iš kelmo šypavo ir koją užgavo, šile šibla, trake vibla, visų medžių vijoklė.
Raitosi kaip pantis, slepia savo aštrius dantis.
Vardininkas | |
Kilmininkas | |
Galininkas | |
Vietininkas |
Įminimas:
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"