Apie godumo vaisius (I)

• Apie ką skatina pagalvoti pasakos pavadinimas?

Lietuvių liaudies pasaka

Apie godumo vaisius

Pirmoji dalis

Buvo du broliai, tokie turtingi, kad jiedu net savo turtų skaičiaus nežinojo. Jiedu sako vienas kitam:

– Ko čia mudu abudu kartu gyvensime...

Sako jaunesnysis vyresniam broliui:

– Tu vesk moterį ir gyvenk čia laimingai, o man išmokėk mano turtų dalį ir aš išeisiu gyventi į kitą vietą.

Kaip tarė, taip ir padarė. Vyresnysis brolis, vedęs moterį, jaunesniam daug aukso išmokėjo. Šis už tuos pinigus nusipirko daug visokių prekių, prikrovė keturiasdešimt vežimų ir, išvažiavęs į kitus kraštus, tas prekes pardavė ir pelnė daug pinigų.

Grįždamas atgal, sutiko tokį senuką, šis jo ir klausia:

– Vaikeli, kur važinėjai su tiek daug vežimų?

Pirklys jam atsakė:

– Buvau tokioj tai šalyje su prekėmis, viską išpardaviau ir grįžau atgal.

– Ar gerą pelną gavai, vaikeli?

– Tikrai gerą.

Tada senukas ir sako:

– Atiduok tu man dvidešimt vežimų, o aš už juos duosiu tau sidabro, aukso ir deimantų. Ar sutinki?

Pirklys atsakė:

– Sutikčiau, jeigu tu iš tikrųjų turėtum tiek gėrybių, kaip sakai.

– Na, tai važiuok paskui mane.

Tas senukas ėjo, o jis važiavo. Senukas atsivedė jį į tokį dvarą ir ten parodė jam visokių gėrybių.

– Na, dabar, – sako, – imk visko, kiek tik nori.

Tas prisikrovė, kiek tik į vežimus tilpo, ir važiuoja. Išvažiuodamas iš dvaro jis pastebėjo, kaip tas senis patepė sau akį iš tokios tabokinės. Šiek tiek pavažiavęs jis galvoja sau: „Kam tokiam senam žmogui aš tiek vežimų palikau? Grįšiu pas jį, gal jis man juos atiduos.“

• Pasakoje yra įvairių laikų veiksmažodžių.