Arimo pradžios apeigos senajame Lietuvos kaime
- Tyliai persiskaitykite tekstą. Pagalvokite, su kokia šią savaitę aptariama tema šis tekstas susijęs.
Arimo pradžios apeigos senajame Lietuvos kaime
Dubingių apylinkėse, kaip ir kitur, eidami pirmą kartą arti, nešdavosi į lauką duonos ir druskos, kurią artojas valgydavo išvaręs pirmąją vagą, kad būtų geresnis derlius. Duonos nešimas, jos valgymas bei užarimas pirmoje vagoje buvo auka žemei, kad ji užaugintų gerus javus.
Artojas, pradėdamas pirmąjį arimą, dar bučiuodavo žemę ir kalbėdavo maldą, prašydamas Dievą duoti gerą derlių. Po to kreipdavosi į žemelę, melsdamas tą derlių išauginti ir gerai išlaikyti. Buvo paprotys grįžusį iš pirmo arimo artoją aplieti vandeniu. Tas apeiginis paprotys žiloje senovėje sietas su noru pagausinti lietų, reikalingą būsimam derliui, taip pat nušalinti visas blogybes, galinčias kenkti derliui.
Iš knygos „Senovinis kalendorius“išvaręs
grįžusį
- Kodėl artojas nešdavosi duonos ir druskos, kai eidavo arti pirmą kartą?
- Kodėl artojas būdavo apliejamas vandeniu?
Apie artoją
- Poetė Ramutė Skučaitė apie artoją sukūrė pasaką be galo. Perskaitykite ją. Ką pastebėjote?
Apie artoją
Atėjo artojas arimo arti. Arė arė – atarė apvalų akmenį. Artojas akmenį atvertė – ai! Apie akmenį apsirangiusi angis. Artojas angį atrangė, akmenį atokiau atkėlė, ant akmens angį atnešė.
Atsiprašo atnešęs, aria arimą. Aria aria – ataria apvalų akmenį. Artojas akmenį atverčia – ai! ...
Iš knygos „Žaidžiu lietuvišku žodžiu“- Išmokite pasekti pasaką be galo.
- Suraskite pasakoje būdvardį. Paryškintiems daiktavardžiams sugalvokite būdvardžius, kurie prasidėtų garsu d.
- Sukurkite pasaką be galo, kurios visi žodžiai prasidėtų ta pačia raide. Pasistenkite vartoti kuo daugiau būdvardžių.
Daiktavardžiai ir būdvardžiai
- Pakartokite, kaip derinami daiktavardžiai ir būdvardžiai.
Prisiminkite!
- Būdvardžiai derinami su daiktavardžiais gimine ir skaičiumi.
- Būdvardžiai, kaip ir daiktavardžiai, atsakydami į įvairius klausimus, keičia galūnes.
- Pasakykite, kuo daugiau būdvardžių, tinkančių akmeniui, duonai, žemei ir artojui apibūdinti.
- Į kokius klausimus atsako šių žodžių junginių būdvardžiai?
Plačios apylinkės | |
Plačiose apylinkėse | |
Juodos žemės | |
Juodą žemę | |
Didelis derlius | |
Dideliu derliumi | |
Švarus vanduo | |
Švariu vandeniu | |
Seni papročiai | |
Seniems papročiams |
- Paaiškinkite, kodėl šių daiktavardžių ir būdvardžių galūnėse rašomos nosinės raidės.
Seną artoją, apvalų akmenį, piktą angį.
Senų artojų, apvalių akmenų, piktų angių.
- Įrašykite tinkamus būdvardžius.
artojas nešdavosi į lauką duonos ir druskos. Jis troško užauginti derlių. Todėl bučiuodavo žemę ir kalbėdavo maldą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"