Akmenys
- Perskaitykite ir nurodykite šio pasakojimo temą.
Akmenys
Lietuvoje visuomet didelį susidomėjimą keldavo stambūs ar keistų formų akmenys. Dažnai jiems buvo jaučiama savotiška pagarba. Būta paslaptingų akmenų, apgaubtų legendomis ir pasakomis, su įvairiausiais paslaptingais ženklais. Kiekvienoje apylinkėje žmonės žinojo didesnį ar ypatingesnį akmenį.
Lietuvoje yra žinomi keli akmenys, kuriuos vadina Mokais. Apie juos yra daug pasakojimų. Sakoma, kad po Moku esą paslėpti dideli turtai. Daug kartų žmonės mėgindavo tuos turtus paimti, bet nepavykdavo, nes jie buvę užkeikti, todėl ir šiandien po juo tebeguli. Ypač Mokai garsėjo tuo, kad jie gali visokius nemokšas mokyti. Todėl ir posakis yra: „Eik pas Moką pasimokyti.“ Seniau žmonės eidavo pas Mokus burti, kad jiems medžioklė sektųsi, kad gerai derėtų pasėti javai.
Mokai yra neliečiami. Pasakojama, kad vienas girnakalys sumanęs padaryti iš jo girnas. Jis norėjo Moką suskaldyti ir jau pradėjo savo darbą. Tuo metu jį apėmęs miegas. Bemiegant jam prisisapnavęs Mokas ir pasakęs: „Neliesk manęs, jei nepaklausysi – apaksi.“ Girnakalys to sapno pabūgęs ir metęs savo darbą.
Pagal knygą „Senovinis kalendorius“ypatingesnis
- Kaip senovės lietuviai vertino stambesnius akmenis?
- Kuo buvo ypatingi Mokai?
- Pasvarstykite, kodėl senovėje Mokai buvo neliečiami.
- Pagalvokite, kur praeityje ir šiomis dienomis yra naudojami akmenys. Kokios akmenų savybės žmogui ypač naudingos?
Užduotys
- Išrašykite iš teksto mėlyna spalva paryškintus veiksmažodžius.
- Nurodykite šių veiksmažodžių laiką. Kas jums padeda jį nustatyti?
- Sugalvokite po sakinį su nurašytais veiksmažodžiais.
- Sutartiniu ženklu pažymėkite būtojo dažninio laiko veiksmažodžių šaknis ir priesagas.
- Įminkite šias mįsles. Kas tarp jų bendra?
- Iš mįslių išrinkite veiksmažodžius ir nurodykite jų laiką.
- Pabandykite patys sukurti mįslių apie akmenis. Užminkite jas šeimos nariams.
- Kokios akmenų savybės minimos šiose patarlėse?
Akmuo kantrus, žmogus dar kantresnis. Kai nori miego, tai ir ant akmenų minkšta. Kumščiu akmenio nesudaužysi. Lašas po lašo ir akmenį pratašo.
- Iš patarlių nurašykite pabrauktus veiksmažodžius ir nurodykite jų laiką.
- Kurio laiko veiksmažodžių nepavyko surasti?
- Nurašytus veiksmažodžius pakeiskite būtojo dažninio laiko veiksmažodžiais.
- Sutartiniais ženklais pažymėkite būtojo dažninio laiko veiksmažodžių priesagas.
- Įminkite mįslę.
Vienas sako: „Bėkim, bėkim.“
Antras sako: „Čia stovėkim.“
Trečias sako: „Čia linguokim.“
- Prisiminkite, kaip užrašomas veikėjų pokalbis.
- Pabandykite užrašyti pokalbį. Vietoj veiksmažodžio sako vartokite sinonimus ir veiksmažodžio būtąjį dažninį laiką.
- Įsižiūrėkite į paveikslėlius ir pasirinkę vieną sukurkite pasakojimą apie Mokus.
Ant to kalnelio yra () du labai dideli akmenys.
Pasakoja (), kad tie akmenys vienas prie
kito ėjo (). Žmonės įdėjo () jiems
vardus: vienam — Jonas, antram — Petras.
Tuomet akmenys sustojo () ėję.
Dar ir po ilgo laiko bus () žymu, kur
tų akmenų eita. Žmonės matys () per mišką
išraustus beveik metro gilumo griovius.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"