Chapter 3.9 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Lapės ir gervės draugystė

Lapės ir gervės vaišės

Praėjusią pamoką skaitėme, kaip gervė ir lapė apsilankė viena pas kitą, o po vaišių pas gervę lapė paprašė pamokyti skraidyti.

Kazys Boruta

Lapės ir gervės vaišės

Antroji dalis

Mielai, – sutiko gervė. – Galiu išnešti tave aukštai, o tu paskui uodegą išskleisi, paskraidysi, uodegą išsidžiovinsi ir ant žemės nusileisi.

Paėmė gervė lapę už sprando – plast plast ir iškilo į padangę. Nuskrido ligi debesų ir paleido lapę. Lapė vos spėjo uodegą išskleisti ir gal būtų kiek paskraidžiusi, bet ta galva žemyn smuko kaip plaktukas, ir lapė tiesiai į žemę nėrė.

Gervė paskui lėkė ir rėkė:

– Lapute kūmute, paužulniau, atsargiau, galvos nenuleisk, uodegą išskleisk, skrisk lėčiau!

Bet lapė neklausė, pro ausis vėjas kaukė, ir ji tiesiai į žemę nėrė.

O paskui gervė lėkė ir rėkė:

– Atsargiau! Leiskis paužulniau! Žiūrėk – čia kelmas, ten akmuo, o šalia akėčios, kad neužkliūtum ir nesusikultum!

Bet lapė nenugirdo ir tiesiai į akėčias skrido. Gerai dar, kad kūlvirtais netoli žemės apsivertė, tai uodega užkliuvo už akėčių, šonu atsimušė į kelmą, galva atsirėmė į akmenį.

Nukrito lapė ir guli, akis išvertusi, į dangų žiūri ir uodegos nepajudina.

Atskrido gervė ir klausia:

– Na, kaip, kūmute, ar gera skristi?

– Gera skristi, – atsakė lapė, vos atgaudama kvapą, – tik bloga kristi.

– Tai kam manęs neklausei?! Reikėjo paužulniau, atsargiau, – prikišo gervė.

– Gerai, kad tavęs neklausiau, – atsiduso lapė, – tai uodega už akėčių užkliuvau ir susilaikiau, – nors uodegą suplėšiau į akėčias, užtat šonu atsirėmiau į kelmą, – nors išsilaužiau du šonkaulius, užtat galva atsirėmiau į akmenį, – nors galvą prasiskėliau, vis dėlto išėjo geriau, negu tikėjausi: kiaurai žemę neprasmegau!

– Tai jau! – tarė gervė. – Kiek aš skraidau, o nė karto kiaurai žemę neprasmegau.

Tai tarusi, gervė plast ir nuskrido.

O lapė, jei gyva liko, tai daugiau pas gervę į viešnagę nesilankė ir skraidyti nebandė.

Iš knygos „Auklės knyga“

  1. Papasakokite, kaip gervė mokė lapę skraidyti.
  2. Išsiaiškinkite, ką reiškia žodis „paužulniau“.
  3. Ką patarė gervė krintančiai lapei?
  4. Kaip lapei pavyko nusileisti ant žemės?
  5. Kaip manote, ar gervė tyčia pakėlė lapę iki debesų ir paleido, o gal ji iš tiesų norėjo draugę pamokyti skraidyti?
  6. Kodėl po lapės skrydžio baigėsi lapės ir gervės draugystė?
  7. Kaip suprantate pasakos pabaigą? Ar gervė ir lapė buvo tikros draugės? O gal jos nuolat galvojo tik apie save?
  8. Pasvarstykite, ar žmonės draugus turėtų rinktis tik panašius į save, ar gali draugauti ir labai skirtingi žmonės.

Užduotys

  • Prisiminkite, ko mokėtės praėjusią pamoką, ir pabandykite kartu sukurti veiksmažodžio bendraties apibūdinimą.

Veiksmažodžio bendratis – .

Ji nekaitoma nei , nei , nei  ir neturi .

Pabandykime kartu sukurti veiksmažodžio bendraties apibūdinimą.

  1. Išrinkite iš teksto veiksmažodžio bendraties pavyzdžių.
  2. Sukurtą veiksmažodžio bendraties apibrėžimą su pavyzdžiais užrašykite ant didelio lapo ir pasikabinkite klasėje.

Vienaskaita

Aš (I) .

Tu (II) .

Jis, ji (III) .

Daugiskaita

Mes (I) .

Jūs (II) .

Jie, jos (III) .

Please wait