Pasaka apie karalių Mindaugą
- Perskaitykite kūrinio pavadinimą. Kokia istorinė asmenybė jame minima? Ką apie ją žinote?
Dalia Dilytė
PASAKA APIE KARALIŲ MINDAUGĄ
Seniai, labai seniai lietuviai ramiai gyveno kaimuose prie savo ežerų, miškų ir upių. Kaimams vadovavo seniūnai, o keliolika ar keliasdešimt kaimų sudarydavo kunigaikščio valdomą kunigaikštystę. Tokių kunigaikštysčių buvo daug. Deja, laimingas gyvenimas baigėsi, kai iš vienos pusės prie lietuvių gyvenamų žemių įsikūrė iš toli atsibastę kalavijuočiai, iš kitos – kryžiuočiai. Kalavijuočiai ant baltų savo apsiaustų buvo išsisiuvę raudonus kalavijus. Kalavijas – tai toks ginklas, panašus į ilgą, didelį peilį. Kryžiuočiai gavo vardą dėl juodų kryžių, puošusių jų apsiaustus. Ateiviai puldinėjo lietuvius, plėšė jų turtą, degino namus, ugnimi nusiaubdavo baigiančius prinokti rugių laukus, ir mūsų krašto žmonės nebeturėdavo duonos. Mažos kunigaikštystės nepajėgė apsiginti. Tada kunigaikštis Mindaugas nusprendė, jog reikia susijungti, suburti vieningą kariuomenę ir priešintis kartu. Jis siūlė, kad visiems vadovautų Didysis kunigaikštis. Ne visi kunigaikščiai tam pritarė. Vieni norėjo gyventi senoviškai, kiti bijojo prarasti valdžią. Mindaugui teko vienyti žmones ir geruoju, ir piktuoju. Pas vieną tokį besiožiuojantį kunigaikštį jis atjojo nešinas šluota.
– Nagi, perlaužk, – pasiūlė.
Tas ir taip bandė, ir šiaip, bet šluotos neįveikė.
– Taigi kad neįstengi. O dabar žiūrėk akis išpūtęs.
Mindaugas paėmė šluotą ir pradėjo laužyti po vieną žabelį. Greitai iš jų tik šipuliai liko.
– Ar supratai, ką noriu parodyti? Kai mes vieningi būsime, niekas mūsų nenugalės, o jei skyrium laikysimės, tai pavieniui palauš kaip tas šluotos rykštes, išgaudys kaip vanagai vištas.
– Dievaži, teisingai kalbi, – sutiko kunigaikštis ir sutarė su Mindaugu veikti kartu.
Kito kunigaikščio įtikinti nepavyko. Tada Mindaugas pasiuntė pas jį kariuomenę ir liepė pasakyti: „Kraustykis iš čia į pakraštį. Mindaugas ten tau paskirs tiek pat žemės, kiek čia turi, gyvenk ir tvarkykis sau vienas.“ Keli kunigaikščiai, susitarę nužudyti Mindaugą, buvo sučiupti ir nubausti mirtimi.
Vienydamas kunigaikštystes, Mindaugas pamažu sukūrė Lietuvos valstybę ir buvo vainikuotas jos karaliumi. Valstybė – tai kraštas, turintis vieną valdžią. Visi to krašto žmonės laikosi vienodų įstatymų, klauso valdovo ir yra jo ginami. Lietuvos valstybė neiširo ir po Mindaugo mirties. Todėl ir minime Karaliaus Mindaugo dieną: ryte iškeliame vėliavą, o vakare giedame Lietuvos himną.
Iš knygos „Pasakos apie Lietuvos istoriją“Dailininkė Agnė Nananai
- Apie kokį istorinį įvykį pasakojama kūrinyje?
- Kodėl kūrinys pavadintas pasaka?
- Kas šios pasakos pagrindinis veikėjas?
- Kodėl Mindaugas norėjo suvienyti lietuvius?
- Ar visi kunigaikščiai sutiko vienytis? Kaip manote, kodėl?
- Kodėl pas vieną kunigaikštį Mindaugas atjojo nešinas šluota? Atpasakokite tą įvykį savais žodžiais.
- Raiškiai perskaitykite pirmąjį pasakos sakinį.
- Kur ir kada vyksta pasakoje aprašomi įvykiai?
- Kuo ji panaši į tradicines lietuvių pasakas?
- Kaip dar galėtų ši pasaka prasidėti? Sugalvokite kitokį pirmąjį sakinį.
Kūriniuose – Lietuvos istorija
- Raskite sakinyje veiksnį ir tarinius. Paaiškinkite skyrybos ženklus.
Ateiviai puldinėjo lietuvius, plėšė jų turtą, degino namus.
- Kuriuos pasakos žodžius rašydami galite suklysti? Aptarkite šių žodžių rašybą.
Kryžiuotis, kalavijuotis
mūsų
jūsų
- Prisiminkite, kokias dar valstybines šventes švenčiame. Su kokiais istoriniais įvykiais jos susijusios?