Neišplėstinis sakinys

Lietuviai gyveno.	Seniai, labai seniai lietuviai ramiai gyveno kaimuose prie savo ežerų, miškų ir upių.
Valstybė neiširo.	Lietuvos valstybė neiširo ir po Mindaugo mirties.

Kuriuos pirmosios užduoties sakinius galime pavadinti neišplėstiniais? Nuomonę pagrįskite.

Jei sakinyje yra tik veiksnys ir tarinys, tokį vadiname neišplėstiniu sakiniu.

Aptarkite, ar mūsų kalboje neišplėstiniai sakiniai dažni. Kur esame tokių sakinių girdėję, skaitę?

Raskite šių sakinių tarinius ir veiksnius. Ar šiuos sakinius galime vadinti neišplėstiniais? Parašykite daugiau neišplėstinių sakinių, kuriuose būtų daugiau nei du žodžiai.

Mindaugas jojo.
Mindaugas ir kariai jojo.
Mindaugas jojo ir mąstė.

Trečios klasės mokiniai mokėsi kelti klausimus sakinio žodžiams. Sukūrė trumpus dialogus. Perskaitykite pasirinktą dialogą vaidmenimis.

Gyveno lietuviai. ---------------------------------------	Priešai puldinėjo. ---------------------------------------
– Kas gyveno? – Lietuviai. – Ką veikė lietuviai? – Gyveno.	– Kas puldinėjo? – Priešai. – Ką veikė priešai? – Puldinėjo.

Mindaugas suvienijo! ---------------------------------------
– Kas suvienijo? – Mindaugas. – Ką veikė Mindaugas? – Suvienijo.

Ar pastebėjote?

Sakinio veiksnys dažniausiai išreiškiamas daiktavardžiu, o tarinys – veiksmažodžiu.

Sugalvokite vienas kitam panašią užduotį. Kiekviena mokinių pora tegu sugalvoja neišplėstinį sakinį ir jį padiktuoja kitai grupei. Ši tegu užrašo dialogą. Tada vieni kitus patikrinkite.

Prisiminkite dialogo skyrybą. Aptarkite, kokias klaidas dažniausiai daro trečios klasės mokiniai. Patarkite, kaip jų išvengti.

Kas ir su kuo kalbasi lietuvių sutartinėje „Žvengia žirgas, dolija“. Atlikite pasirinktą užduotį.
- Užrašykite mergelės ir žirgo pokalbį praleisdami pritarinio žodžius.
- Sukurkite trumpą pasakojimą raštu arba žodžiu įterpdami mergelės ir žirgo pokalbį.