Kur viskas baigiasi
- Prisiminkite praėjusią pamoką skaitytą ištrauką ir papasakokite vieni kitiems. Pasitikslinkite, kuo pasibaigė pirmoji kūrinio ištrauka.
Janas Sverakas
KUR VISKAS BAIGIASI
(Antroji dalis)
Ant ilgos aukštos tvoros vėjas buvo prilipdęs daugybę plastikinių maišelių. Už tvoros matėsi sąvartyno kalnas. Pakilo pulkas varnų, pasiruošusių pulti prie naujos krūvos, kurią ką tik išvertė kukiovežis.
Krūvoje kažkas sužėrėjo raudonai ir ėmė žviegti. Paskui sujudėjo. Išsigandę paukščiai suplasnojo sparnais. Ondros lėktuvėlis atgijo ir skleisdamas kylančio viršgarsinio lėktuvo garsus pamėgino išsiveržti iš šiukšlių. Šalia gulėjo spalvoti flomasteriai ir... Kukis.
Vienas iš varnų įsidrąsino, apvertė Kukį ant nugaros ir ėmė tempti už kojos tolyn nuo lėktuvo, dabar jau nutūpusio ir spiegiančio stabdžiais. Paukštis su aštriu juodu snapu, storu kaip tėčio pirštas, apėjo aplink Kukį ieškodamas, kur įkirsti. Vargšelis Kukis tik bejėgiškai tysojo po juo, – ką kita galėjo daryti žaislas? Tada paukštis įkišo snapą jam į krūtinę ir išpešė žiupsnį pjuvenų.
Ondra nusprendė, kad vienintelis būdas jiems su Burbule pagelbėti Kukiui – tai pasimelsti už jį. Taigi tuo metu, kai varnas kapojo Kukiui akis, toli nuo jo, vaikų kambaryje, Ondra kalbėjo maldą: „Dieve, padaryk taip, kad žaislas Kukis gyventų!“
Ir šitie žodžiai įkvėpė Kukiui gyvybės. Jis atsisėdo ir apsidairė. Pačiu laiku, nes metalinis ratas buvo vos per žingsnelį nuo jo. Kukis atsistojo ir nerangiai žengė žingsnį, tada antrą. Šoktelėjo ir pargriuvo. Viską traiškančio buldozerio ratas pavojingai priartėjo. Jau pakibo virš žaislo. Kukis keturpėsčias išlindo iš po jo ir nerangiai nusvirduliavo priešais buldozerį. Galop susivokė pasitraukti į šalį. Porą kartų liuoktelėjo ir davė dar vieną didelį šuolį į šoną. Ten ir liko gulėti pavargęs. Plieninis ratas praslinko prie pat pliušinių kojų.
Kukis nusipurtė dulkes ir nuliuoksėjo mirusių šiukšlių pakraščiu. Pajuto vėl galintis judėti, įgavo drąsos ir jo šuoliukai pailgėjo. Šalimais lengvas vėjelis kilstelėjo plastikinį maišelį.
– Ei, kur skubi? – sučežėjo maišelis.
– Kaip kur? Namo!
– Negalima, – tarė maišelis.
Kukis dar kartą šoktelėjo, tą pat akimirką maišelis jį apsivijo ir abu parkrito ant žemės. Kurį laiką grūmėsi lyg laukiniai.
– Ei, ei, ei! Baikit! – sušuko Kukis, pliekdamasis su maišeliu. Galiausiai iš jo išsipainiojo.
– Niekam nevalia palikti sąvartyno! Tai įstatymas! – jam iš paskos rėkė maišelis.
Pagal knygą „Kukis grįžta“Dailininkas Jakubas Dvorskis
- Kaip dabar apibūdintumėte kūrinį? Kodėl?
- Kas panašu į mūsų kasdienį gyvenimą?
- Kas pasakiška, fantastiška?
- Kurioje kūrinio vietoje ir kaip nuo tikroviškų dalykų pereinama prie fantastinių?
- Prisiminkite abiejų skaitytų ištraukų pavadinimus. Aptarkite, kodėl jos taip pavadintos.
- Aptarkite abiejų skaitytų ištraukų veikėjus.
- Raskite tekste sakinį su žodžiu „kukiovežis“. Ką reiškia šis žodis?
- Patys sukurkite iš plastikinių maišelių įvairių sąvartyno gyventojų. Apibūdinkite jų išvaizdą ir būdą.
- Raštu ar žodžiu perkurkite Kukio pokalbį su plastikiniu maišeliu. Pasistenkite perteikti jų charakterį ir nuotaiką.
- Kaip manote, ar pavyko Kukiui grįžti pas Ondrą? Sukurkite istorijos tęsinį ir papasakokite klasės draugams.
Užduotys
- Šalimais lengvas vėjelis kilstelėjo...
- Ei, kur skubi?
- ...nusipurtė dulkes ir nuliuoksėjo mirusių šiukšlių pakraščiu.
- Niekam nevalia palikti sąvartyno! Tai įstatymas!
- ...galop susivokė pasitraukti į šalį.
- ...atsistojo ir nerangiai žengė žingsnį, tada antrą.
- Už tvoros matėsi sąvartyno kalnas.
- Vienas iš varnų įsidrąsino, apvertė Kukį ant nugaros ir ėmė tempti už kojos tolyn nuo lėktuvo.
- Kukis dar kartą šoktelėjo, tą pat akimirką maišelis jį apsivijo ir abu parkrito ant žemės.
- Šalimais lengvas vėjelis kilstelėjo plastikinį maišelį.
- Ondra nusprendė, kad vienintelis būdas jiems su Burbule pagelbėti Kukiui – tai pasimelsti už jį.
- Pakilo pulkas varnų.
- Kukis atsistojo ir nerangiai žengė žingsnį, tada antrą.