Temos reikšmingumas
- Gamtinės sąlygos turėjo įtakos žmonijos istorijai ir įvairių reiškinių raidai. I tūkstantmetyje pr. Kr. Peloponeso pusiasalyje, kur dabar įsikūrusi Graikijos valstybė, gyvavo keli šimtai nedidelių senovės graikų miestų-valstybių (6.1 pav.). Tokios daugybės nedidelio ploto miestų-valstybių susidarymą galima paaiškinti vietos geografinėmis sąlygomis, tiksliau, itin kalnuotu reljefu. Slėnius skiriančios aukštos kalnų grandinės nesudarė palankių sąlygų bendros didelės valstybės kūrimui. Todėl galią sutelkęs asmuo su jį remiančiais šalininkais negalėjo užėmęs šalia esančių žemių sukurti didesnio politinio darinio.
- Gamtinės sąlygos turėjo įtakos ir atskirų senovės graikų miestų-valstybių – pòlių – susidarymui, ir jų politinės santvarkos raidai. Garsiausi ir galingiausi buvo Atėnai, Spárta ir Tėbai. Čia aptarsime tik vieną iš jų – Atėnų polį. Iš kitų senovės graikų miestų-valstybių jis išsiskyrė valdymo būdu, politine santvarka ir įtaka ne tik kitiems graikų poliams, bet ir visai Europos istorijai.
- Iki šių dienų pabrėžiama, kad šiuolaikinės demokratijos kaip politinės santvarkos ištakos glūdi senovės Atėnuose. Kas buvo būdinga Atėnų demokratijai? Koks ryšys tarp Atėnų ir šių laikų demokratijos?
Atėnų išskirtinumas – demokratija
Didysis lūžis Atėnų polio istorijoje ir tolesnė šio miesto-valstybės raida siejami su valstybės veikėju ir įstatymų leidėju Solonu (apie 630–560 m. pr. Kr.). Su jo valstybine veikla susijusios esminės Atėnų valstybės ir visuomenės reformos, kurios lėmė aristokratinės santvarkos virtimą demokratine (A šaltinis). Aristokratinė santvarka buvo pagrįsta turtingųjų valdymu, o aristokrato statusas įgyjamas iš prigimties. Todėl sprendimus priimdavo tik saujelė įtakingų asmenų, į savo rankas sutelkusių derlingiausius žemės plotus, turtą ir politinę įtaką. Didėjanti aristokratijos mažumos ir kitos visuomenės dalies takoskyra kėlė įtampą ir sunkumų. Būtent Solono dėka buvo nuspręsta į Atėnų polio valdymą įtraukti kuo daugiau skirtinga veikla užsiimančių žmonių, nes jis tikėjo, kad kiekvieno patirtis ir savo verslo išmanymas savaip vertingi. Taip pat jis rūpinosi, kad būtų priimti nauji įstatymai, kurie padėtų įveikti tokius visuomenėje kylančius sunkumus kaip piliečių skolos ir skurdas ir suteiktų piliečiams galimybę kreiptis į teismą. Tačiau tai buvo tik Atėnų demokratijos užuomazgos. Kada Atėnų demokratija įgijo tuos bruožus, su kuriais šiandien ją siejame? Kuo ypatinga buvo Atėnų polio politinė santvarka? Kuo pasižymėjo demokratinis polio valdymas?
Šias Atėnų polio teisines demokratijos užuomazgas plėtojo Atėnų politikas ir karinis veikėjas Periklis (490–429 m. pr. Kr.) (6.2 pav.). Peloponesiečių ir atėniečių karuose (V a. pr. Kr. antra pusė) jis pasižymėjo kaip talentingas karvedys. Graikams tokios dorybės kaip narsa, sumanumas ir išmintis buvo svarbiausi bruožai, kuriais turėjo pasižymėti politikas. Todėl Atėnuose Periklis įgijo didelę įtaką, kurią, be abejo, dar labiau sustiprino jo oratoriniai gebėjimai. Garsiojoje kalboje, pasakytoje per karo aukų laidotuves, jis išraiškingai nusakė tai, kuo Atėnų polis ir jo piliečiai skiriasi nuo kitų (B šaltinis). Naudodamasis įgyta įtaka Periklis siekė įtvirtinti ir praplėsti savo pirmtako pradėtas reformas: atvirą polio piliečių balsavimą, turto cenzo, kaip sąlygos dalyvauti politiniame polio gyvenime ir leidimo priimti sprendimus, panaikinimą. Taip Atėnuose buvo įtvirtinta tiesioginė demokratija. Žodis demokrãtija reiškia „tautos valdžia“. Tai buvo tokia valstybės ir visuomenės gyvavimo tvarka, kai Atėnų piliečiai polio susirinkime reiškė savo valią dėl svarbių jų valstybei reikalų, sprendė bendruomenei iškilusius uždavinius. Kiekvienas Atėnų pilietis turėjo teisę dalyvauti gimtojo polio politiniame gyvenime, reikšti savo valią rinkimuose ir priimant sprendimus susirinkimuose, kurie vykdavo pagrindinėje miesto aikštėje – agoroje (6.3 pav.). Taip pat buvo įtvirtintos piliečio pareigos: mokėti mokesčius ir kilus karui ginti savo polį. Kalbant apie Atėnų demokratijos veikimą reikia pažymėti, kad pagrindinė, aukščiausia polio institucija buvo piliečių susirinkimas (eklesija), kuris tam tikram laikui rinko už valstybės finansus atsakingą tarybą (bulę), karo vadus (strategus) ir prisiekusiųjų teismo (heliajos) teisėjus (6.4 pav.).
Atėnų demokratija kaip politinė ir socialinė santvarka sudarė palankias sąlygas nuomonės ir žodžio laisvei. Atėnuose suklestėjo mąstymas ir filosofiniai svarstymai apie tai, kas yra valstybė, kokia jos santvarka geriausia ir kas apskritai yra piliečiai (C šaltinis). Asmuo, suvokiantis esąs savo polio pilietis, jautė pasididžiavimą ir savo vertę. Todėl nenuostabu, kad Atėnų piliečiai save laikė laisvais žmonėmis ir bet kokia kita valdymo tvarka jiems atrodė nepriimtina ir netgi pasibjaurėtina. Atėnų demokratija griežtai atmetė tironiją, kuri anksčiau buvo paplitusi graikų miestuose-valstybėse ir galėjo vėl atsirasti, ypač prasidėjus įvairioms socialinėms ar politinėms krizėms. Tironijà buvo suvokiama kaip neribota, savavališka vieno asmens valdžia, kuri piliečius, laisvus žmones, paverčia beteisiais pavaldiniais. Ji nebuvo vienintelis pavojus demokratinei santvarkai. Kai aristokratija (gerieji, turtingieji) pradėdavo piktnaudžiauti savo galia ir padėtimi, rasdavosi oligárchija – turtingos mažumos valdžia.Tokia valdžia ir valdymas Atėnų piliečiams ir mąstytojams negalėjo būti priimtini, nes tenkino tik mažos grupės poreikius ir ribojo piliečių siekį patiems tvarkyti savo polio – miesto-valstybės – gyvenimą ir reikalus. Šie ir panašūs svarstymai, prasidėję Atėnuose, tęsiasi iki šiol ir yra svarbūs susidūrus su šiandieniniais sunkumais. Tai visiškai nenuostabu. Juk tvirtas Vakarų pasaulio ir Europos valstybių politinis pamatas yra demokratija ir jos puoselėjamos demokratinės vertybės. Koks ryšys tarp Atėnų ir šiuolaikinės demokratijos?
Klausimai ir užduotys
- Kuris senovės graikų veikėjas ėmėsi reformuoti Atenų polių valdymą? Ką jis pakeitė ar siūlė keisti?
- Paaiškinkite, kuo skiriasi aristokratinė ir demokratinė santvarkos. Nurodykite ne mažiau du skirtumas.
- Kokie Periklio būdo bruožiai leido jam tapti Atėnų polio kariniu ir politiniu vadovu?
- Kokios Atėnų polio valdymo reformos buvo įgyvendintos Periklio laikais?
- Paaiškinkite, kuo skyrėsi tironija ir demokratija. Nurodykite ne mažiau kaip du skirtumus.
- Paaiškinkite, kuo skyrėsi oligarchija ir demokratija. Nurodykite ne mažiau kaip du skirtumus.
- Pasvarstykite, kurie Atėnų polio valdymo bruožai išliko ir yra svarbūs šių laikų visuomenės politiniam gyvenimui.
Šiuolaikinės demokratijos ištakos ir idėjos
Ryšys tarp Atėnų ir šių laikų demokratijos yra idėjinis. Atėnų demokratija suvokiama kaip šiandieninio Vakarų pasaulio demokratijos ištakos – išskirtinis istorinės svarbos žmonijos laimėjimas (6.5 pav.). Europos ir Šiaurės Amerikos politiniam ir kultūriniam gyvenimui Atėnų demokratija tapo itin svarbi XVIII a. pabaigoje, kilus naujų visuomeninių ir politinių judėjimų, kurie išreiškė idėją, kad tauta, nacionalinę valstybę sudarantys piliečiai, turi įgyti teisę spręsti dėl valstybės ir visuomenės dabarties ir ateities. XIX a. galime stebėti Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos visuomenių laipsnišką demokratėjimą. Jis itin pasmarkėjo XX a. Šis demokratėjimas paveikė svarbiausius valstybių įstatymus. Atsivertę įvairių pasaulio šalių konstitucijas jau pirmuose jų straipsniuose ir skyriuose rasime senovės graikų kilmės žodį „demokratija“, pabrėžiantį tokį valstybės valdymo būdą, kai aukščiausia valdžia priklauso tautai, visuomenei, kuri pati sau suverenė ir yra valdžios šaltinis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmuosiuose straipsniuose teigiama, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Lietuvos valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai.
Nors ir yra idėjinis ryšys tarp senovės Atėnų ir šiandieninės naujosios demokratijos, tačiau esama ir esminių skirtumų. Kokie tai skirtumai? Kodėl, nors ir esama šių skirtumų, kalbame apie šiandieninę demokratiją nepamiršdami pabrėžti jos ryšio su senovės Atėnais? Tiesioginėje Atėnų demokratijoje visas piliečio teises turėjo tik dalis polio gyventojų, visų pirma – vyrai, kurie buvo žemės savininkai. Jie galėjo dalyvauti valstybės valdyme ir turėjo balsavimo teisę. O moterys buvo atstovaujamos vyrų ir tokios teisės neturėjo. Šių laikų demokratijoje visa tauta, kiekvienas pilietis, kad ir kokio būtų išsilavinimo, visuomeninės padėties, lyties ar kilmės, politinių ar religinių įsitikinimų, turi teisę išreikšti savo valią rinkimuose ar tiesiogiai dalyvauti politiniame valstybės gyvenime ir priimti sprendimus. Ši demokratiška laisvo žmogaus samprata yra kitų, nuo demokratijos neatsiejamų, vertybių – žmogaus teisių ir laisvės – pamatas.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl senovės Atėnų ir naujosios demokratijos ryšys yra labiau idėjinis, o ne praktinis? Atsakymą pagrįskite.
- Kada ir kodėl Atėnų demokratijos idėjos tapo svarbios Europoje ir Šiaurės Amerikoje?
- Nurodykite ne mažiau kaip tris senovės Atėnų ir šiuolaikinės demokratijos skirtumus
Probėgšmais nurodėme tik kelis senovės Atėnų ir naujosios demokratijos skirtumus, vis dėlto šiandieninės demokratijos tūkstantmẽčių ištakų iškėlimas ne tik parodo idėjinį šių demokratijų ryšį, bet ir leidžia aiškiai suvokti sudėtingą ir nevienareikšmišką žmonijos kelionę link teisingesnės visuomenės, kuri būtų neįsivaizduojama be pamatinių demokratijos vertybių.
TYRINĖKITE!
Atėnų polis išgarsėjo demokratiniu valdymu, o kuo išgarsėjo kitas žymus graikų polis Sparta? Kuo skyrėsi Spartos ir Atėnų valdymas?
DARBAS SU ŠALTINIAIS
A ŠALTINIS. Graikų filosofas Aristotelis (IV a. pr. Kr.) apie Solono nuopelnus Atėnų demokratijai
Iš tų, kurie yra ką nors pasakę apie santvarkas, kai kurie visiškai nedalyvavo jokioje politinėje veikloje ir nugyveno gyvenimą kaip privatūs asmenys; beveik apie visus juos tai, kas verta dėmesio, jau pasakyta. Tačiau kai kurie iš jų buvo įstatymų leidėjai, vieni gimtuosiuose miestuose-valstybėse, kiti – svetimuose, ir patys dalyvavo politinėje veikloje; vieni iš jų buvo tik įstatymų kūrėjai, o kiti – ir pačios santvarkos, kaip, pavyzdžiui, [Atėnų politinis veikėjas] Likurgas ir Solonas, kurie sukūrė ir įstatymus, ir santvarkas. Apie Lakedaimono [Spartos valstybės] santvarką jau kalbėta, o Soloną kai kas laiko puikiu įstatymų leidėju, panaikinusiu kraštutinę oligarchiją, padariusiu galą liaudies vergijai ir sukūrusiu tradicinę demokratiją; jis tai pasiekė, gerai sumaišęs įvairias santvarkas: ant Areopago [kalvos] posėdžiaujanti taryba yra oligarchijos elementas, pareigūnų renkamumas – aristokratijos, o teismai – demokratijos. Atrodo, kad Solonas tuos dalykus – tarybą ir pareigūnų renkamumą – jau rado egzistuojančius iš anksčiau ir nepanaikino, tačiau jis įtvirtino tautos valdžią įsteigęs teismus, sudarytus iš visų [piliečių].
Aristotelis, Politika, iš sen. graikų k. vertė M. Strockis, Vilnius: Margi raštai, 2009, p. 129.Klausimai ir užduotys
- Kurią politinę Solono veiklą išskiria autorius?
- Nurodykite ne mažiau kaip du šaltinio autoriaus aprašytus Solono politinius nuopelnus ir paaiškinkite, kodėl jie svarbūs.
- Kaip manote, ar Solono politinės veiklos metais Atėnuose atsirado daugiau demokratijos? Savo nuomonę pagrįskite.
- Kaip šaltinio autorius vertina Soloną? Atsakymą pagrįskite.
B ŠALTINIS. Atėnų polio politinis ir karinis vadovas Periklis apie tai, kuo išsiskiria jo gyvenamas Atėnų polis ir kuo ypatinga jo politinė santvarka
Mūsų polio santvarka nesivaiko kaimynų įstatymų. Mes patys veikiau kai kam esame pavyzdys, nei kitus mėgdžiojame. Kadangi viskas tvarkoma ne mažumos, bet daugumos labui, ji vadinasi „demokratija“. Pagal įstatymus, sprendžiant asmeninius ginčus [valdžios] visiems priklauso po lygiai, bet bendruosiuose reikaluose iškylama ne pagal eilę [rotacijos būdu], bet veikiau dėl [asmens] šaunumo ir, kur nors pasižymėjus, įgyto pripažinimo. Tačiau ir neturtas bei pripažinimo stoka nėra kliūtis žmogui, galinčiam veikti polio labui [einant paeiliui visiems piliečiams tenkančias pareigas]. Mes laisvai tvarkome bendrus polio reikalus ir vieni į kitus kasdieniuose mūsų santykiuose žvelgiame be įtarumo: nei pykstame, jei kaimynas ką nors padaro savo malonumui, nei nutaisome ne prasčiau už bausmę slegiantį veidą. Taip nevaržomai vieni su kitais bendraudami viešuosiuose polio reikaluose nenusižengiame įstatymams – labiausiai iš baimės, klausydami pareigūnų ir įstatymų, ypač tų, kurie paskelbti skriaudžiamųjų naudai, ir tų, kurie, kad ir nerašyti, visų pripažinimu, pažeidėjams užtraukia gėdą. ‹...›
Pasirinkę ne vargti pratybose, bet į pavojus žiūrėti ramiai ir daugiau kliautis būdo drąsa nei įstatymų nurodymais, turime tą pranašumą, kad nesivarginame iš anksto, sunkumams dar neprasidėjus, bet, su jais susidūrę, pasirodome ne mažiau drąsūs nei nuolat save sekinantys žmonės. Dėl to verta žavėtis mūsų poliu. Verta ir dėl kitų dalykų.
Mes puoselėjame grožį be išlaidumo ir išmintį – be išglebimo. Turtas mums veikiau parama dirbti, o ne proga pasigirti. Niekam ne gėda pripažinti savo neturtą. Daug gėdingiau nesistengti darbu iš jo ištrūkti. Tie patys žmonės tvarko tiek savo, tiek ir polio reikalus, o kiti, turintys savo veiklos, nestokoja ir polio reikalų išmanymo. Mat mes vieninteliai visai prie jų neprisiliečiantį žmogų laikome ne „neveikliu“, bet nenaudingu. Patys sprendžiame arba deramai apmąstome reikalus, nes manome, kad darbams kenkia ne kalbos, bet veikiau tai, jog, prieš jų imantis, žodžiais neišsiaiškinta, ką reikia daryti. ‹...›
Pasakysiu bendrai: visas mūsų polis yra pamokymas Graikijai, kiekvienas mūsų žmogus, mano akimis, gali – nepaprastai gražiai ir lanksčiai – tikti įvairiausiai veiklai. Kad visa tai nėra proginės pagyros, bet tikra tiesa, rodo pati polio galybė, kurią leido pasiekti toks mūsų būdas.
Tukididas, „Peloponesiečių ir atėniečių karas II. Periklio kalba, pasakyta laidojant pirmąsias aukas“, iš sen. graikų k. vertė T. Aleknienė, Naujasis židinys-Aidai, 2018, Nr. 1, p. 47–48.Klausimai ir užduotys
- Kokį esminį Atėnų polio ir kitų polių valdymo skirtumą nurodo Periklis?
- Kokia sąvoka jis apibūdina Atėnų polyje vyravusį valdymą?
- Nurodykite ne mažiau kaip tris šaltinyje paminėtus Atėnų politinės santvarkos privalumus.
- Kodėl, anot Periklio, verta žavėtis Atėnų poliu?
- Kas, anot šaltinio autoriaus, kenkia darbams? Ar sutinkate su šia mintimi? Savo atsakymą pagrįskite.
- Pasvarstykite, kuo šiandieninės demokratinės valstybės panašios į Atėnų polį.
C ŠALTINIS. Graikų filosofas Aristotelis apie skirtingas politines santvarkas ir piliečio sampratą
Tas, kuris siekia išsiaiškinti, kas yra kiekviena iš santvarkų ir kokia ji yra, turbūt pirmiausia susiduria su valstybės klausimu – kas gi pagaliau yra toji valstybė. Šiuo metu dėl to nesutariama, nes vieni sako, kad tam tikrą veiksmą atlieka valstybė, kiti – kad ne valstybė, bet oligarchai arba tironas; mes matome, kad visa valstybės vyro ir įstatymų leidėjo veikla susijusi su valstybe, o santvarka yra tam tikra valstybės gyventojų tvarka. Kadangi valstybė priklauso prie sudėtinių dalykų, kaip ir visa kita, kas yra visetas, tačiau susideda iš daugelio dalių, tai akivaizdu, kad pirmiausia reikia aptarti pilietį, nes valstybė yra tam tikra piliečių aibė; taigi būtina nuspręsti, ką reikėtų vadinti piliečiu ir kas yra pilietis. Juk dažnai nesutariama dėl piliečio [sąvokos], nes ne visi sutinka piliečiu laikyti tą patį – tas, kuris demokratijoje yra pilietis, oligarchijoje dažnai nėra pilietis. ‹...› Pilietį absoliučia prasme iš visų požymių labiausiai apibrėžia dalyvavimas teisme ir valdyme. ‹...› Tad piliečiais laikykime tuos, kurie šitokiu būdu dalyvauja [valdyme].
Aristotelis, Politika, iš sen. graikų k. vertė M. Strockis, Vilnius: Margi raštai, 2009, p. 133–134.Klausimai ir užduotys
- Nurodykite dvi šiame šaltinyje minimas politines santvarkas. Kuo jos skiriasi?
- Koks apibrėžimas, anot Aristotelio, geriausiai apibūdina valstybę? Ar su juo sutinkate? Savo nuomonę pagrįskite.
- Šaltinyje rašoma, jog „visa valstybės vyro ir įstatymų leidėjo veikla susijusi su valstybe“. Kaip būtų galima patikslinti šią mintį žvelgiant į šių dienų demokratines valstybes?
- Kas, anot Aristotelio, yra pilietis? Ar jo apmąstymai atitinka šių dienų supratimą? Atsakymą pagrįskite.
SĄVOKOS
Demokrãtija (sen. gr. demokratia – tautos, žmonių valdžia) – politinio darinio, valstybės, pirmiausia senovės graikų polio (miesto-valstybės) politinė santvarka, pagrįsta piliečių susirinkimu ir jo kartu priimamais sprendimais. Atėnų demokratijoje piliečiai (vyrai) turėjo ne tik politinių teisių, bet ir pareigų.
Oligárchija (sen. gr. oligrachia – nedidelės grupės, mažumos valdžia) – politinė santvarka, kai politinį darinį, valstybę ar polį valdo nedidelė, dažniausiai turtingų ir įtakingų asmenų grupė. Ji veikia ne visuomenės, bet savo naudai. Oligarchiją kritikavo garsiausi senovės graikų filosofai.
Pòlis – senovės graikų miestas-valstybė, valdoma piliečių (vyrų). Pagrindinė politinė polio institucija buvo piliečių susirinkimas.
Tironijà (sen. gr. tyrannis – neribota valdžia) – valdymo būdas, kai valdžią į savo rankas sutelkia vienas asmuo, neretai žiaurus karo vadas. Senovės graikai, gyvenę poliuose, kuriuose buvo demokratinė santvarka, itin kritikavo tironiją, negalėjo sutikti, kad toks asmuo niekam neatskaitingas.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"