Šioje temoje MES:
- aptarsime industrinės revoliucijos Ánglijoje kilimo priežastis;
- apibūdinsime svarbiausius kapitalistinės valstybės požymius;
- nurodysime industrinės revoliucijos padarinius.
Industrinės revoliucijos kilimas Anglijoje
AKTUALU! Kodėl industrinė revoliucija kilo Anglijoje?
Indùstrinė revoliùcija (dar vadinama pramonės perversmu arba pramonės revoliucija) – spartus technikos ir ūkio plėtros vystymosi pakilimas, procesas, kilęs Anglijoje XVIII a. antroje pusėje. Šis procesas smarkiai paveikė visas gyvenimo sritis. Vykstant industrinei revoliucijai gamyboje įvyko perėjimas nuo manufaktūrų (33.1 pav.), pagrįstų rankų darbu, prie fabrikinės gamybos, pagrįstos mašinine technika (33.2 pav.).
Kuris gamybos būdas (33.1 ar 33.2 pav.) pranašesnis? Kodėl?
Ánglija turėjo daug žaliavų, plačiai naudojamų pramonėje, pirmiausia akmens anglių (jos buvo naudojamos garo mašinose) ir geležies, taip pat kolonijų, iš kurių galėjo nebrangiai įsivežti reikiamų žaliavų. Tam pasitarnavo didelis Anglijos laivynas, senos tradicijos prekybos srityje. Didėjant miestams, augo vartojimo prekių paklausa, sparčiau vystėsi vidaus rinka. Panaikinus luominius apribojimus, įvairūs britų gyventojų sluoksniai, įskaitant aukštuomenę, iš savo ūkinės veiklos ėmė kaupti gaunamą kapitalą ir jį naudoti pramonės plėtrai. Tam pasitarnavo ir gausūs nauji mokslo laimėjimai (33.1 lentelė), nes jie buvo pritaikyti gamyboje.
33.1 lentelė. Žymiausi mokslo revoliucijos laimėjimai
Metai | Mokslininkas | Nuopelnas mokslui |
1764 | Džeimsas Hargrivzas (Hargreaves) | Išrado verpimo mašiną. |
1769 | Džeimsas Vatas (Watt) | Sukonstravo garo mašiną. |
1784 | Edmundas Kartraitas (Cartwright) | Išrado audimo stakles. |
1807 | Robertas Fultonas (Fulton) | Sukonstravo garlaivį. |
1825 | Džordžas Stivensonas (Stephenson) | Sukūrė praktiškai naudoti pritaikytą garvežį pirmajai geležinkelio linijai. |
1837 | Samuelis Morzė (Morse) | Išrado telegrafo siųstuvą ir imtuvą, po metų – ir specialią abėcėlę (vadinamą Morzės abėcėle). |
1876 | Aleksandras Greihamas Belas (Bell) | Išrado telefono aparatą. |
1879 | Tomas Alva Edisonas (Edison) | Išrado elektros lemputę. |
1885 | Karlas Frydrichas Bencas (Benz) | Išrado triratį automobilį su benzininiu varikliu. |
1886 | Gotlybas Daimleris (Daimler) | Išrado keturratį automobilį su benzininiu varikliu. |
1892 | Henris Fordas (Ford) | Sukūrė pirmąjį automobilį JAV. |
1895 | Aleksandras Popovas (Popov) | Išrado radiją. |
1903 | Vilberis ir Orvilis Raitai (Wright) | Sukūrė pirmuosius lėktuvus. |
Kurie lentelėje pateikti mokslo revoliucijos laimėjimai naudingi ir šiais laikais?
Vienas produktyviausių to meto išradėjų buvo Tomas Alva Edisonas, jis patentavo virš tūkstančio savo išradimų. Dėl naujų mokslo pasiekimų tradicinį žemės ūkį pakeitė mašinos ir kiti pramonės gaminiai. Ypač didelį poveikį padarė Džeimso Vato išradimas 1789 m. – naujos garo mašinos, tinkamos naudoti praktiškai, sukonstravimas (1 šaltinis). Šis išradimas ne tik palengvino darbą žmonėms, bet kai kuriose srityse netgi visiškai jį pakeitė.
Pradėtos taikyti naujos technologijos, didėjančios gamybos apimtys vertė statyti fabrikus, o kartu ir plėsti geležinkelių tinklą, kad būtų parsigabenama žaliavų arba išvežama produkcija į reikiamas vietoves. 1821 m. buvo atidaryta pirmoji geležinkelio linija. Ji sujungė anglų miestus Liverpulį ir Mančesterį. Laikui bėgant, geležinkelio linijų, kaip ir kitų susisiekimo priemonių (pavyzdžiui, garlaivių), daugėjo, o industrinė revoliucija iš Anglijos išplito po kitas Europos valstybes (33.3 pav.) ir JAV. Dėl industrinės revoliucijos Europa nukonkuravo didžiąsias Azijos valstybes (2 šaltinis).
Padarykite išvadą apie industrinę revoliuciją Europoje.
Klausimai ir užduotys
- Koks pagrindinis industrinės revoliucijos gamybos bruožas?
- Apibūdinkite geležinkelio įtaką visuomenei vykstant industrinei revoliucijai.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite žymiausiais T. A. Edisono išradimais. Kaip jie susiję su industrine revoliucija?
Pokyčiai visuomenėje
AKTUALU! Kaip dėl industrinės revoliucijos kito Europos visuomenė?
Vykstant industrinei revoliucijai stambieji žemdirbiai neteko politinės galios ir ji atsidūrė kapitalistų, t. y. buržuãzijos, rankose. Naujomis sąlygomis, trūkstant darbo jėgos, iš kaimų į miestus kėlėsi daug gyventojų. Dėl to sparčiai didėjo miestų gyventojų skaičius, įvyko demogrãfinis sprogimas. Atvykėliai pradėdavo dirbti fabrikuose ir tapdavo darbininkais. Atsirado darbininkų – proletariato – sluoksnis. Dėl gamybos suintensyvėjimo ir gyventojų skaičiaus gausėjimo pradėta pertvarkyti miestus, dauguma jų įgijo šiuolaikinio miesto pavidalą.
Įvyko didelių visuomenės pokyčių. Vietoj luominės visuomenės atsirado šiuolaikinė visuomenė. Kapitalistai – buržuazija – valdė pramonę, o po kurio laiko jie ėmė vyrauti politiniame gyvenime. Šio sluoksnio gyvenimas buvo geriausias. Kitokia buvo fabrikuose dirbančių darbininkų padėtis. Gamybos priemonių neturinčių darbininkų klasė kapitalistinėje santvarkoje buvo priklausoma nuo savo darbo jėgos pardavimo (samdomojo darbo) ir buvo išnaudojama kaip socialiai silpniausias visuomenės sluoksnis. Dauguma darbininkų neturėjo išsilavinimo, buvo nekvalifikuoti, o jų darbo sąlygos – labai sunkios. Jų padėtį sunkino industrinės revoliucijos metu atsiradusios mašinos, dėl to tūkstančiai darbininkų neteko darbo. Dėl šios priežasties Ánglijoje kilo mašinų laužytojų – luditų – judėjimas (33.4 pav.). Šio judėjimo pavadinimas atsirado nuo britų darbininko Nedo Ludo (Ned Ludd) pavardės, jis XVIII a. pabaigoje sudaužė mezgimo mašiną.
Pakomentuokite paveiksle pavaizduotų vyrų elgesį. Kodėl jie taip elgiasi?
Darbininkų padėtį sunkino tai, kad industrinės revoliucijos pradžioje nebuvo įstatymų, kurie juos gintų. Darbo sąlygos, trukmė, atlyginimas priklausė nuo darbdavio malonės. Dėl didelės konkurencijos darbininkų atlyginimai buvo nedideli. Dar mažesnius atlyginimus gaudavo moterys ir vaikai. Tokia padėtis naudinga buvo tik kapitalistams, jie kurdavo akcines bendroves ar kitas verslo įmones. Išaugo bankų paklausa.
Aptariamuoju laikotarpiu didelių pokyčių įvyko ir šeimose (3 šaltinis). Didžiąją šeimą, kurią sudarė visa giminė, pakeitė mažóji šeimà. Ją sudarė vyras, žmona ir vaikai. Mažajai šeimai atsirasti įtakos turėjo tai, kad šeima gaudavo nuolatines pajamas, tapo savarankiška, įgijo visuomeninę padėtį. Žmonės pradėjo planuoti vaikų gimimą, labiau skaičiuoti uždirbamus pinigus. Moterims atsirado daugiau profesinių galimybių įsidarbinti. Pamažu ėmė keistis požiūris į moteris, kai kurios iš jų užsitarnavo visuotinį pripažinimą profesinėje, visuomeninėje, kultūrinėje ar politinėje srityje.
Nepralenkiama buvo lenkų kilmės mokslininkė Marija Kiuri (33.5 pav.), du kartus gavusi Nòbelio prèmiją už mokslinius tyrimus. Ji – pirmoji moteris, gavusi tokią premiją, taip pat pirmoji pasaulyje, kuri Nobelio premiją gavo du kartus, ir pirmoji šią premiją gavusi skirtingose mokslo srityse. Pagaliau pirmoji moteris – Parỹžiaus Sorbonos universiteto profesorė.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite darbininkų darbo sąlygas vykstant industrinei revoliucijai.
- Kuo mažoji šeima skyrėsi nuo didžiosios?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, pasidomėkite, kuo mokslui nusipelnė M. Kiuri.
Industrinės revoliucijos padariniai
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl prieštaringai vertinami industrinės revoliucijos rezultatai?
Padarykite išvadą apie industrinės revoliucijos padarinius Europoje.
Industrinė revoliucija, kuri pirmiausia padarė didžiulį poveikį Vakarų Euròpai (33.6 pav.), galutinai sugriovė feodalinę (luominę) visuomenę ir suformavo šiuolaikinės visuomenės pavidalą, įtvirtino kapitalistinius santykius. Mažėjant dvasininkų įtakai, visuomenėje buvo vykdoma sekuliarizãcija. Dėl didelės pramonės plėtros sparčiai augo miestai – vyko urbanizãcija. Masinė gamyba kenkė Europos ir JAV aplinkai, padidėjo gamtos užterštumas. Dėl mašinų naudojimo gamyboje stipriai išaugo pagamintos produkcijos kiekis, o kartu kilo didžiulis nedarbas.
Sunkios gyvenimo sąlygos, didelis nedarbas, skurdas, nesaugus gyvenimas skatino solidarumo jausmą. Kaip atsakas į susidariusią sunkią padėtį ėmė kurtis darbininkų judėjimai, darbininkų profèsinės sąjungos (profsąjungos). Susivieniję darbininkai streikais, demonstracijomis siekė geresnių gyvenimo sąlygų, atlyginimų ir pan. Didelėmis pastangomis darbininkams pamažu pirmiausia Ánglijoje ir Vokietìjoje pavyko pagerinti savo padėtį socialinėje srityje (33.2 lentelė).
Įvykus industrinei revoliucijai, susiformavo dabartinio tipo Europos visuomenė, ji ėmė labiau pasitikėti savo jėgomis, kovoti už savo teises. Plačiai pradėta naudotis mokslo pasiekimais ir juos pritaikyti praktikoje. Po industrinės revoliucijos Europa dėl ekonominių pasiekimų ėmė pirmauti pasaulyje.
33.2 lentelė. Socialinės reformos Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje
Metai | Reformos |
Didžioji Britanija | |
1833 | Uždrausta dirbti vaikams iki 9 metų. Sutrumpintas vaikų, vyresnių kaip 9 metai, darbo laikas, įsteigtos fabrikų inspektorių pareigos. |
1842 | Uždrausta moterims dirbti kasyklose. |
1847 | Priimtas įstatymas dėl dešimties valandų darbo dienos moterims ir vaikams iki 18 metų. |
1897 | Priimtas įstatymas dėl žalos atlyginimo gavus traumą darbe. |
1908 | Nustatyta aštuonių valandų darbo diena kasyklose; mokamos pirmosios senatvės pensijos žmonėms, vyresniems kaip 70 metų. |
1911 | Patvirtintos pašalpos taisyklės, išmokos ligoniams ir bedarbiams. |
Vokietija | |
1883 | Mokamos pašalpos dėl ligos. |
1883 | Mokamos pašalpos įvykus nelaimei. |
1889 | Pradėtos mokėti senatvės ir neįgalumo pensijos. |
1918 | Priimtas įstatymas dėl aštuonių valandų darbo dienos. |
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite industrinės revoliucijos poveikį miestams.
- Kodėl pradėtos steigti darbininkų profsąjungos?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl Anglijoje kilo industrinė revoliucija?
- Nurodykite pagrindinius industrinės revoliucijos bruožus.
- Kaip industrinė revoliucija pakeitė Europos visuomenę?
- Apibūdinkite teigiamus ir neigiamus industrinės revoliucijos padarinius.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, palyginkite industrinės revoliucijos pradžią, eigą ir padarinius dviejose pasirinktose Europos valstybėse. Gautus rezultatus aptarkite su bendraklasiais.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Apie Džeimso Vato išradimą
1712 m. vienas anglas kalvis Thomas Newcomenas įtaiso Strafordšyro akmens anglies kasykloje garo mašiną, kuri siurbia vandenį iš kasyklos šulinių. Pirmoji tokios rūšies įranga, naudojanti garo jėgą pramonėje, – Newcomeno mašina, – turės didžiulį pasisekimą – tuo metu efektyviai buvo panaudojama tik 1 % pagamintos šiluminės energijos. <...>
1757 m. liepos mėnesį jis [Jamesas Wattas] grįžta į Škotiją, kai Glazgo universitetas kreipiasi į jį prašydamas atlikti astronomijos prietaisų priežiūrą.
Šalia kitų užduočių jam patikima Newcomeno mašinos, naudojamos <...> paskaitose, mašinos, kuri veikia gan silpnai ir kurią tik jis vienas moka taisyklingai užvesti, priežiūra. Labai greitai Jamesas Wattas perpranta prietaisą, pastebi jo trūkumus ir siekia jį patobulinti. <...> Pagrindinis Watto galvosūkis – pasiekti, kad būtų sumažintas pernelyg didelis šilumos, kurią gamina Newcomeno mašina, nutekėjimas. Sprendimą jis ras 1768 m. <...> Ir visiškai netikėtai, tarsi geniali mintis, vieno sekmadienio pasivaikščiojimo Glazgo parke metu: Wattas suvokia, kad panaudojant atskirą cilindro garų kondensatorių galima išgauti didžiausią šiluminę energiją. <...>
Savo dirbtuvėse Wattas nesiliauja išradinėti. 1782 m. jis sukuria naują dvigubo veikimo modelį, kurio galingumas dar didesnis. <...> 1784 m. jis užpatentuoja kūjį, kurio masės jėga išgaunama stūmokliu, varomu suslėgtu garu, ir kuris laikomas pneumatinio kūjo pradininku. 1789 m. jis pateikia patentą eksploatuoti „išcentrinės jėgos reguliatorių“, o dar po dvejų metų išranda „rutulinį reguliatorių“, kuriuo palaikomas pastovus garo mašinų katilų slėgis.
Pagal knygą „Nuo 1789 m. revoliucijos iki Gerovės amžiaus. Nuo 1789 m. iki 1914 m.“, Vilnius, 2008, p. 80–81.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks svarbiausias Dž. Vato išradimas?
- Kaip Dž. Vato išradimas paveikė pramonę?
- Kaip Dž. Vato išradimas susijęs su industrine revoliucija?
- Nurodykite Dž. Vato mokslinės veiklos rezultatus.
2 ŠALTINIS
Apie Europos vyravimą pasaulyje
Nuo 1500 iki 1750 m. Vakarų Europa vis labiau plėtėsi ir tapo „išorinio pasaulio“ valdove („išorinis pasaulis“ tuomet reiškė du Amerikos žemynus ir vandenynus). Tačiau net ir tuomet Europai nebuvo ko ir lygintis su didžiosiomis Azijos galiomis. <...>
Pasaulinis galios centras į Europą persistūmė tik tarp 1750 ir 1850 m., kai europiečiai pažemino Azijos galiūnus virtinėje karų ir užkariavo didžiules Azijos dalis. 1900 m. europiečiai užtikrintai valdė pasaulio ekonomiką ir daugumą jo teritorijų. <...> Nuo 1850 m. iki dabar Europos dominavimą labiausiai palaikė karo–pramonės–mokslo kompleksas ir technologiniai burtai. Visos sėkmingos Naujųjų laikų imperijos mokslinius tyrimus vykdė tikėdamosi įvesti technologinių naujovių, o dauguma mokslininkų plušo kurdami naujus ginklus, vaistus ir mašinas savo imperiniams valdovams. <...>
Kinams ir persams trūko ne technologinių išradimų, pavyzdžiui, garo variklių (juos buvo galima nukopijuoti ar nusipirkti). Jiems stigo vertybių, mitų, teisinio aparato ar socialinių politinių struktūrų, kurios Vakaruose vystėsi ir brendo šimtmečiais ir kurių nebuvo įmanoma staigiai nukopijuoti ir praktiškai pritaikyti.
Pagal Yuval Noah Harari knygą „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“, Vilnius, 2018, p. 262, 264.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Apibūdinkite Europos santykius su išoriniu pasauliu iki XIX a. vidurio.
- Kaip pasikeitė Europos santykiai su Azija nuo XIX a. vidurio? Kodėl?
- Nurodykite skirtumus tarp Europos ir Azijos visuomenių aptariamuoju laikotarpiu.
- Padarykite išvadą apie Europos ekonomikos raidą XVI–XIX amžiuje.
3 ŠALTINIS
Apie pokyčius šeimoje
Iki pramonės perversmo daugumos žmonių kasdienis gyvenimas sukosi apie nuklearinės šeimos, išplėstinės šeimos ir glaudžios vietinės bendruomenės – trijų senovinių darinių – rėmuose. Dauguma žmonių dirbo šeimos versle – pavyzdžiui, šeimos ūkyje ar šeimos dirbtuvėse – arba kaimynų šeimos versle. <...> Kai koks nors asmuo apsirgdavo, šeima slaugydavo jį. Kai jis pasendavo, šeima jį išlaikydavo, o vaikai buvo jo pensijų fondas. <...> Padėti bendruomenę skatino vietinės tradicijos ir paslaugų ekonomika, kuri stipriai skyrėsi nuo laisvosios rinkos pasiūlos ir paklausos dėsnių. <...> Gyvenimas šeimos ir bendruomenės prieglobstyje toli gražu nebuvo tobulas. <...>
Pramonės revoliucija <...> parūpino valstybei naujų susisiekimo ir transportavimo priemonių, pavedė vyriausybių žinion visą armiją tarnautojų, mokytojų, policininkų ir socialinių darbuotojų. <...>
Valstybė ir rinka kreipėsi į žmones su pasiūlymu, kuriam atsispirti nebuvo įmanoma. „Tapkite individualybėmis“, – sakė ji. Tuokitės su kuo tik norite, neklausdami savo tėvų leidimo. Imkitės bet kokio darbo, kuris tik jums ateis į galvą, net jei bendruomenės vyresnieji žiūrės į tai suraukę antakius. Gyvenkite kur tik norite, net jei dėl to kas savaitę negalėsite atvykti į bendrus šeimos pietus. Jūs nebesate priklausomi nuo šeimos ar bendruomenės. Jumis pasirūpinsime mes, valstybė ir rinka. Mes jus maitinsime, suteiksime pastogę, išsilavinimą, rūpinsimės jūsų sveikata, gerove ir įdarbinimu. Mokėsime jums pensijas, draudimą, visaip jus saugosime.
Pagal Yuval Noah Harari knygą „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“, Vilnius, 2018, p. 330–332.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Apibūdinkite kasdienį žmonių gyvenimą iki industrinės revoliucijos.
- Nurodykite kasdienio žmonių gyvenimo iki industrinės revoliucijos stipriąsias ir silpnąsias savybes.
- Kaip pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas po industrinės revoliucijos? Kodėl?
- Nurodykite kasdienio žmonių gyvenimo po industrinės revoliucijos stipriąsias ir silpnąsias savybes.
Sąvokos
Buržuãzija – iš prekybos ar finansinių patarnavimų gyvenantis pasiturinčių miestiečių sluoksnis.
Demogrãfinis sprogimas – demografinė situacija, kai ankstyvojoje industrinės visuomenės raidos stadijoje sparčiai didėja gyventojų skaičius. Pagrindinė priežastis – greitai mažėjantis mirtingumas ir didelis gimstamumas.
Indùstrinė revoliùcija (arba prãmonės revoliùcija, pérversmas) – rankų darbu paremto agrarinio šalies ūkio persitvarkymas į ekonomiką, pagrįstą daugiausia mašinine gamyba, ir šį procesą lydintys socialiniai pokyčiai.
Luditai – mašinų laužytojai, XIX a. Didžiosios Britanijos darbininkų judėjimo, nukreipto prieš mašinų diegimą fabrikuose, gamyklose, dalyviai.
Mažóji šeimà – industrinės visuomenės šeima, kurią dažniausiai sudaro dviejų kartų žmonės – sutuoktiniai ir vaikai (jų gali ir nebūti) arba įvaikiai. Kartais dar vadinama paprastąja arba elementariąja šeima.
Nòbelio prèmija – kasmetiniai apdovanojimai, skiriami žmonėms arba organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą.
Profèsinė sąjunga – dirbančių, profesiją turinčių asmenų susivienijimas jų darbinėms, profesinėms teisėms bei interesams ginti, savo narių (dirbančiųjų) gerovei siekti.
Sekuliarizãcija – turto, žemių, įstaigų, privilegijų atėmimas iš Bažnyčios ir jų perdavimas pasaulietinei valdžiai, visuomenei.
Urbanizãcija – spartaus pramonės vystymosi sukeltas didesnės gyventojų dalies kėlimasis į miestus.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"