Šioje temoje MES:
- nustatysime 1789 m. prasidėjusios Prancūzijos revoliucijos priežastis;
- apibūdinsime Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos esmines nuostatas ir reikšmę;
- sužinosime, kodėl vykstant revoliucijai karaliui Liudvikui XVI įvykdyta mirties bausmė.
1. Revoliucijos priežastys ir pradžia
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kokia problema atsispindi pateiktoje 4.1 lentelėje ir 4.1 paveiksle? Kaip ji susijusi su 1789 m. Prancūzijoje kilusia revoliucija?
XVII–XVIII a. Prancūzijà buvo valstybė, kurioje karalius turėjo absoliučią valdžią. Prancūzija net laikyta absoliutinės monarchijos modelio pavyzdžiu, nes karalius buvo prilygintas Dievui. Tačiau padėtis staiga ėmė keistis XVIII a. pabaigoje. 1789 m. liepos 14 d. Paryžiuje minia žmonių puolė Bastilijos kalėjimą (4.2 pav.). Šis įvykis į pasaulio istoriją įėjo kaip Prancūzijos revoliùcijos pradžia. Bastilijos kalėjimas traktuotas kaip absoliutizmo simbolis. Prancūzijoje karalius valdė vienas ir net nuo 1614 m. šalyje nebuvo šaukiamas parlamentas – Generaliniai luomai. Prancūzijos karaliai turėjo dideles galias, jas taikliai atspindėjo pačių valdovų pasakyti žodžiai apie turimą valdžią ir santykį su valstybe. Karalius Liudvikas XV yra pasakęs: „Mano amžiui užteks, o po manęs – nors ir tvanas“, o Liudvikui XIV, dar vadintam Karaliumi Saule, priklauso šie žodžiai: „Valstybė – tai aš.“
Kaip paveiksle pavaizduotas įvykis susijęs su 1789 m. Prancūzijos revoliucija?
Šturmo metu Bastilija, kurioje tikėtasi rasti ginklų, jau buvo paversta Parỹžiaus priemiesčio kalėjimu. O kardinolo Armano Žano diu Plesi de Rišeljė (Armand-Jean du Plessis de Richelieu) laikais Bastilija buvo valstybinis kalėjimas, čia už įvairius nusikaltimus be teismo, tik karaliaus įsakymu buvo laikomi asmenys. Užimta Bastilija, iš kurios išlaisvinti tik 7 asmenys, per keletą mėnesių buvo nugriauta kaip Burbonų (Bourbons) (4.2 lentelė) valdžios absoliutizmo simbolis.
4.2 lentelė. Prancūzijos valdovai Burbonai XVII–XVIII a.
Valdovai | Valdymo metai |
Henrikas IV | 1589–1610 m. |
Liudvikas XIII Teisingasis | 1610–1643 m. |
Liudvikas XIV Didysis, Karalius Saulė | 1643–1715 m. |
Liudvikas XV | 1715–1774 m. |
Liudvikas XVI | 1774–1792 m. |
Liepos 14-oji tapo laisvės triumfo prieš priespaudą ir tironiją diena. Ji virto Prancūzijos nacionaline švente, o šiais laikais tai pagrindinė Prancūzijos šventė. Net ir Didžiõsios Britãnijos parlamentas svarstė ją švęsti. Maža to, vienas nugriautos Bastilijos raktas buvo įteiktas pirmajam JAV prezidentui Dž. Vašingtonui.
XVIII a. pab. didelė dalis Prancūzijos gyventojų buvo pasipiktinę padėtimi valstybėje. Karaliaus autoritetui smūgį sudavė britams pralaimėtas Septynerių metų karas, mat po jo Prancūzija neteko kolonijų Šiáurės Amèrikoje. Vis dėlto karalius, siekdamas pagelbėti dėl nepriklausomybės kovojančioms Šiaurės Amerikos kolonijoms, įklampino šalį į dideles skolas. Gyventojus piktino nepagrįstai didelės Prancūzijos karaliaus dvaro išlaidos. Be to, revoliucijos išvakarėse Prancūzija išgyveno didelę finansų krizę, nederliaus metus.
Revoliucijai kilti didelę įtaką turėjo luominė nelygybė šalyje (4.1 lentelė, 4.1 pav., 1, 2 šaltiniai): daugumą gyventojų (98 proc.) sudarė nekilmingieji – trečiojo luomo atstovai. Tik šio luomo atstovai mokėjo mokesčius, priešingai nei privilegijuotieji luomai – dvasininkija ir bajorija. Tokia padėtis piktino trečiojo luomo atstovus, ir jie siekė sulyginti savo padėtį su kitais dviem luomais. Tai buvo pagrindinis revoliucijos siekis. Trečiojo luomo lūkesčius revoliucijos pradžioje tiksliai išsakė abatas Sijesas. Atvykęs į Parỹžių pateikti trijų klausimų, į juos pats davė atsakymą: „Kas yra trečiasis luomas?“ – „Viskas.“ – „Kuo jis buvo ligi šiol, esant tokiai valdymo formai?“ – „Niekuo.“ – „Ko jis siekia?“ – „Tapti kažkuo.“1
4.1 lentelė. Prancūzijos luomų sudėtis 1789 m. revoliucijos išvakarėse
Luomas | Dydis | Mokesčiai valstybei |
I luomas (dvasininkija) | 140 tūkst. | Nemoka |
II luomas (bajorija) | 300 tūkst. | Nemoka |
III luomas (nekilmingieji) | Apie 26 mln. | Moka |
Revoliucijai didelį poveikį padarė Apšvietos epochos idėjos, kurios išaukštino prigimtines žmogaus teises ir tautą (plačiau žr. 2 vadovėlio temą), JAV nepriklausomybės deklaracija ir kiti priimti svarbūs dokumentai (plačiau žr. 3 vadovėlio temą).
Klausimai ir užduotys
- Kuo Bastilija yra svarbi Prancūzijos istorijai?
- Nurodykite ir paaiškinkite ne mažiau kaip tris Prancūzijos revoliucijos priežastis.
2. Nuo Generalinių luomų sušaukimo iki karaliaus valdžios apribojimo
AKTUALU! Kuo panašios per Prancūzijos revoliuciją priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir XX a. antroje pusėje priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija? Kodėl?
Liudvikas XVI, siekdamas pagerinti finansinę šalies padėtį, 1789 m. nutarė sušaukti Generalinius luomus. Kadangi juose po trečdalį vietų turėjo dvasininkija, bajorija ir nekilmingieji, karalius buvo įsitikinęs, kad jam pavyks pakelti mokesčius, nes gaus pirmojo ir antrojo luomų pritarimą.
Tačiau, priešingai nei manė karalius, trečiasis luomas pasipriešino naujų mokesčių įvedimui (3 šaltinis) ir vietoj Generalinių luomų iš pradžių pasiskelbė Nacionaliniu susirinkimu, o liepos 9 d. pasivadino Steigiamuoju susirinkimu. Karaliui bandant jėga suvaldyti Steigiamąjį susirinkimą, liepos 14 d. sukilėliai, kurių pagrindinė jėga buvo Parỹžiaus varguomenė – sankiulotai, užėmė Bastilijos kalėjimą. Visoje šalyje prasidėjo bruzdėjimai, nukreipti prieš karalių ir valdančiuosius. Užėmus Bastiliją reali aukščiausia valdžia priklausė jau ne Liudvikui XVI, bet Steigiamajam susirinkimui. Siekdamas didelių permainų šalyje, Steigiamasis susirinkimas rugpjūčio pradžioje atšaukė feodalinius mokesčius ir kilmingųjų privilegijas, o rugpjūčio 26 d. priėmė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją (4 šaltinis), kuri turėjo užtikrinti prigimtines žmogaus teises ir laisves. Deklaracijoje, kaip ir 1948 m. priimtoje ir šiandien faktiškai visame pasaulyje galiojančioje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (5 šaltinis), atsispindėjo pagrindinės Apšvietos epochos idėjos. Joje iškeltas ne vienas asmuo (karalius), o tauta. Ji nurodyta kaip pagrindinis valdžios šaltinis, be to, žmonėms garantuotos prigimtinės jų laisvės.
Vykstant revoliucijai bajorija ir dvasininkija prarado privilegijuotą padėtį. Bažnyčios žemės atiteko valstybei. Su valdžios galių apribojimu nenorėjo sutikti bajorija, dvasininkija ir karalius, dar neseniai turėjęs absoliučią valdžią. Nors karalius ir toliau oficialiai buvo Prancūzijos valdovas, realios valdžios nebeturėjo. Jis nenorėjo susitaikyti su pasikeitusia situacija, todėl 1791 m. vasarą slapta su šeima bandė pabėgti iš Prancūzijos. Tikėtasi su Prūsijos ir Áustrijos pagalba atgauti prarastą valdžią. Ypač didelius lūkesčius puoselėjo dėl Austrijos, nes Liudviko XVI žmona Marija Antuanetė (4.3 pav.) buvo Austrijos imperijos princesė. To nepavyko padaryti, nes iš šalies bėgantis karalius buvo atpažintas ir sugrąžintas į Prancūziją. Žinia apie karaliaus bandymą pabėgti pasklido po visą šalį. Kilo didelis pasipiktinimas, karaliaus galias perėmė Steigiamasis susirinkimas.
1791 m. rudenį priimta antroji Euròpoje Prancūzijos konstitucija (apie pirmąją ATR konstituciją žr. plačiau 7 vadovėlio temą). Šis dokumentas apribojo karaliaus valdžią, įvedė konstitùcinę monárchiją, įtvirtino valdžių atskyrimo principą: atskirta įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia. Remiantis konstitucija, Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą rinko ne jaunesni nei dvidešimt penkerių metų ir mokesčius mokantys vyrai. Moterys ir kiti asmenys neturėjo rinkimų teisės. Konstitucinės monarchijos idėjai oficialiai pritarė ir karalius, nes slapta tikėjosi kitų valstybių padedamas atgauti valdžią.
Kaip paveiksle pavaizduota moteris buvo susijusi su Austrija?
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kokias funkcijas Prancūzijoje turėjo Generaliniai luomai.
- Kodėl 1789 m. Liudvikas XVI nusprendė sušaukti Generalinius luomus? Ar jo lūkesčiai pasiteisino?
- Kurio luomo atstovai sukėlė Prancūzijos revoliuciją? Kodėl būtent jie?
3. Nuo konstitucinės monarchijos iki Liudviko XVI nužudymo
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kuo 4.4 ir 4.5 paveiksluose feodalinėje piramidėje skiriasi Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI padėtis? Kodėl?
Net priėmus konstituciją, karalius Liudvikas XVI slapta susirašinėjo su Austrijos imperatoriumi ir reikalavo jam pagelbėti. Viltasi, kad Prancūzija karą pralaimėtų ir karaliui pavyktų atgauti valdžią. Pačioje Prancūzijoje dalis politikų siekė karo su kitomis valstybėmis, kad jose kiltų revoliucija. 1792 m. balandžio antroje pusėje Įstatymų leidžiamasis susirinkimas paskelbė karą Austrijai. Prieš Prancūziją, kurios kariuomenė buvo menkai pasirengusi, kariauti kartu su Austrija pradėjo ir Prūsija. Priešininkų kariuomenės ėmė artėti prie Paryžiaus. Tarp prancūzų kilo panika, o dėl patirtų nesėkmių išaugo nepasitenkinimas karaliumi. Liepą paryžiečiai užėmė Tiuilri rūmus ir karalių su šeima įkalino.
Valdžią į savo rankas paėmė Paryžiaus sankiulotai ir Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą pakeitė Nacionaliniu konventu. Nustojo veikti 1791 m. konstitucija, ir Nacionalinis konventas vietoj panaikintos konstitucinės monarchijos šalyje įkūrė respubliką. Konvente didžiausią įtaką turėjo radikalumu išsiskiriantys jakobinai ir nuosaikieji žirondistai. Jakobinai reikalavo mirties bausme dėl tėvynės išdavystės nubausti suimtąjį karalių. Žirondistai, nors ir sutiko su kaltinimais valdovui, buvo prieš mirties bausmę karaliui. Vis dėlto 1793 m. sausį Liudvikas XVI buvo nukirsdintas (4.5 pav., 6 šaltinis). Taip baigėsi asmens, kuris dar neseniai turėjo aukščiausią valdžią šalyje (4.4 pav.), gyvenimas. Spalį toks pats likimas ištiko Liudviko XVI žmoną Mariją Antuanetę. Baiminantis, kad revoliucinės idėjos neišplistų visoje Europoje, karalių valdomose šalyse kilo didelis pasipiktinimas Liudviko XVI nužudymu.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite karaliaus Liudviko XVI politinę padėtį 1789–1792 metais.
- Kodėl Liudvikas XVI laukė Prancūzijos karo su kitomis valstybėmis? Ar šie jo lūkesčiai pasiteisino? Atsakymą argumentuokite.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Apibūdinkite ne mažiau kaip keturias Prancūzijos revoliucijos priežastis.
- Kuo prancūzams svarbi liepos 14-oji?
- Kaip turėjo pasikeisti visuomenės padėtis Prancūzijoje priėmus Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją?
- Kodėl vykstant revoliucijai Prancūzija pradėjo kariauti su kitomis Europos valstybėmis?
TYRINĖKITE!
Dirbdami poromis, įvertinkite Liudviko XVI veiksmus per revoliuciją.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Karikatūra
2 ŠALTINIS
Karikatūra
Remdamiesi karikatūromis ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokius Prancūzijos visuomenės sluoksnius simbolizuoja karikatūrose matomi asmenys?
- Kuri karikatūra galėjo būti sukurta anksčiau? Atsakymą argumentuokite.
- Ką veikia abiejose karikatūrose matomi asmenys? Pakomentuokite plačiau.
- Koks pastatas matomas antroje karikatūroje?
- Kokios karikatūrų autorių socialinės pažiūros? Atsakymą pagrįskite.
3 ŠALTINIS
Iš XIX a. britų istoriko Tomo Karlailio knygos apie Prancūzijos revoliuciją
Lengva pasakyti „teįvyksta Generaliniai luomai“; kur kas sunkiau pasakyti, kaip jie turi vykti. Generaliniai luomai Prancūzijoje nesirinko nuo 1614 m.; to meto žmonių sąmonėje jų nelikę nė ženklo. Jų sudėtis, reglamentas, įgaliojimai, kurie niekad nebuvo bent kiek konkrečiau apibrėžti, dabar tapo visai neaiškiomis galimybėmis, moliu, kuriam puodžius gali suteikti vienokią ar kitokią formą. Netgi ne vienas puodžius, o dvidešimt penki milijonai jų, nes maždaug tiek dabar turės juose balsą! Kokia vaga pakreipti tuos Generalinius luomus – štai kur problema! <...>
O dėl Parỹžiaus parlamento, šis išsyk pasisako už tai, kad Generaliniai luomai vyktų „senąja, 1614 m. tvarka“. Šios tvarkos pranašumas buvo tas, kad trečiasis luomas, kitaip tariant, prastuomenė figūravo juose vien parodai, tada jeigu tik bajorija ir dvasininkija nesusivaidydavo tarp savęs, jos netrukdomai galėdavo priimti sau palankiausius nutarimus. Tai ir turėjo galvoje Paryžiaus parlamentas, aiškiai išsakęs savo nuomonę. Tačiau ji buvo sutikta tokiu pasiutusiu švilpimu ir šauksmais, kad vėjas kaipmat ją išplaikstė, o su ja ir negrįžtamai Parlamento populiarumą. <...> Rugsėjo 22-ąją Parlamentas grįžo iš „atostogų“, ar „tremties savo valdose“, ir, visam Paryžiui pašėlusiai džiūgaujant, vėl ėmėsi savo darbo.
Pagal Thomas Carlyle knygą „Prancūzijos revoliucijos istorija“, vertė Vytautas Petrukaitis, Vilnius, 1992, p. 123–124.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokį vaidmenį, pasak šaltinio autoriaus, Prancūzijoje atliko Generaliniai luomai iki 1789 metų?
- Koks vaidmuo Generaliniams luomams buvo numatytas 1789 metais? Kodėl?
- Kokios socialinės grupės priklausė Generaliniams luomams?
- Kokia tvarka buvo priimami įstatymai Generaliniuose luomuose?
- Kodėl Generalinių luomų sušaukimas sulaukė visuomenės pasipiktinimo?
- Šaltinio autorius pateikia faktus ar nuomonę? Atsakymą argumentuokite.
4 ŠALTINIS
Iš 1789 m. Prancūzijoje priimtos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos
I. Žmonės gimsta ir išlieka laisvi ir lygiateisiai. Socialiniai skirtumai gali būti grindžiami tik nauda valstybei.
II. Kiekvienos politinės organizacijos tikslas yra natūralių ir neatskiriamų žmonių teisių išsaugojimas. Tos teisės yra laisvė, nuosavybė, priespaudos nebuvimas ir priešinimasis jai.
III. Aukščiausias suverenumas priklauso visai tautai. Jokia žmonių grupė ir joks atskiras žmogus negali turėti valdžios, kuri eitų netiesiogiai iš jos. <...>
X. Negalima kabinėtis prie žmonių dėl jų įsitikinimų, net religinių, kol jų reiškimas nesukelia pavojaus viešajai tvarkai.
Pagal Norman Davies knygą „Europa. Istorija“, vertė Vytautas Petrukaitis, Leonas Tamas, Vilnius, 2002, p. 717.5 ŠALTINIS
1 str. Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai.
2 str. 1. Kiekvienas turi teisę naudotis visomis šioje Deklaracijoje paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų, pavyzdžiui, dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties.
2. Be to, neturi būti daroma jokio skirtumo dėl šalies ar teritorijos, kuriai priklauso asmuo, politinio, teisinio ar tarptautinio statuso, nesvarbu, ar ji būtų nepriklausoma, globojama, nesavavaldi arba jos suverenitetas būtų kaip nors kitaip apribotas.
3 str. Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą.
Pagal Jungtinių Tautų priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kaip tarpusavyje susiję abu šaltiniai?
- Kokie abiejų dokumentų panašumai? Nurodykite ne mažiau kaip tris.
- Kaip turėjo pasikeisti Prancūzijos visuomenė 1789 m. priėmus Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją?
- Kada nebuvo laikomasi abiejose deklaracijose skelbiamų nuostatų? Pateikite istorinių pavyzdžių.
- Kuo šių dienų Europos gyventojams galėtų būti svarbūs pateikti šaltiniai? Argumentuokite.
6 ŠALTINIS
Apie karaliaus Liudviko XVI mirtį
Karaliaus mirtis buvo neišvengiama, ją lėmė dviejų pagrindinių Nacionalinio konvento grupuočių – žirondistų (arba „Lygumų“) ir jakobinų („Kalnų“) – kovos. <...> Žirondistai, nors ir pripažino tariamą karaliaus kaltę, vis dėlto netroško jo mirties. <...> Tačiau, jeigu jie viešai balsuotų už karaliaus nuosprendžio vykdymo atidėjimą, neišvengiamai būtų apkaltinti politinių principų išdavimu <...>. Karaliaus mirtis suskaldys reakcingas jėgas, veikiančias Asamblėjoje, ir atvers kelią tautai į terorą. Pats karalius tebuvo figūra ant revoliucinės šachmatų lentos, politinis įkaitas, aukojamas politiniais tikslais, o po jo mirties prasidės nuožmesnis žaidimas. <...> Karaliaus egzekucija ne tik pašalins valstybės galvą, bet ir sunaikins tautos širdyje įvaizdį tėvo, kuriam kažkada buvo pranašauta tapti šventam. <...>
Paskutiniais ištartais žodžiais karalius neigė savo kaltę ir kalbėjo apie savo tautos vienybės troškimą. Jis mirė ne kaip tironas, bet kaip laisvo žodžio gynėjas. Paranojiškos jėgos, pasmerkusios jį mirčiai, vis dėlto buvo suklaidintos; jų netenkino žmonių gyvenimų kontroliavimas – jos siekė galimybės paveikti tautos tikėjimą, primesti savo valią. <...> Karalius Liudvikas, ryžtingai pasitikęs savo mirtį ant ešafoto, davė pavyzdį kitiems.
Pagal Robert Frederik Opie knygą „Giljotina. Teisingumo stulpai“, vertė Aleksandra Gobienė, Vilnius, 2006, p. 81–82, 93.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kieno iniciatyva buvo nukirsdintas Liudvikas XVI?
- Ką manote apie šaltinio teiginį, kad Liudviko XVI nukirsdinimas buvo neišvengiamas? Įrodykite arba paneikite.
- Kaip karaliaus nužudymas paveikė Prancūzijos likimą?
- Kaip šaltinio autorius vertina Liudviką XVI? Atsakymą pagrįskite.
Užduotis
Pasirinkite įvykį kuris laikomas Prancūzijos revoliucijos pradžia:
- Bastilijos šturmas
- Generalinių luomų susirinkimo darbo pradžia
- Konstitucijos priėmimo diena
- Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos priėmimas
Sąvokos
Diktatūrà – nedemokratinė valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso diktatoriui, ji vykdoma panaudojant jėgą, tauta neturi teisių.
Jakobinai – radikali politinė Prancūzijos revoliucijos laikotarpio grupuotė. Jos pavadinimas kilo iš Paryžiaus Šv. Jokūbo vienuolyno, kuriame jakobinai posėdžiaudavo, pavadinimo.
Revoliùcija – žymus visuomenės, kultūros pasikeitimas, perversmas, kardinalūs pokyčiai valstybės valdyme, visuomenėje, kultūroje ir kitose gyvenimo srityse.
Žirondistai (pranc. girondins) – 1789 m. per Prancūzijos revoliuciją susikūrusi politinė grupuotė, kurios pavadinimas kilo nuo Žirondos departamento. Vykstant revoliucijai dėl valdžios varžėsi su jakobinais ir karaliaus šalininkais.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"