Tema 2.3 (Istorija 9)

Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas (3 tema)

Šioje temoje MES:

  • sužinosime, kodėl Šiáurės Amèrikos kolonijose daugėjo gyventojų dar iki Jungtinių Amèrikos Valsti (JAV) įkūrimo;
  • apibūdinsime JAV įkūrimo procesą;
  • analizuosime svarbiausius JAV įkūrimo dokumentus.

1. Britų kolonijų įsteigimas Šiaurės Amerikoje

3.1 pav. JAV 1775–1804 m.

AKTUALU! Kodėl XVIII a. antroje pusėje susikūrusias JAV sudarė tik 13 valstijų?

JAV laikomos viena iš demokratiškiausių dabartinio pasaulio valstybių. Amerikiečiai priėmė pirmąją pasaulyje konstituciją, ji su papildymais galioja ir šiais laikais. Amerika kartu – ir laisvės šalis, nes joje ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus prigimtinėms laisvėms. Kitokia padėtis buvo XVIII a., kai su ginklu rankose teko kovoti, kad būtų įkurtos JAV, ir išgyventi sunkumus dedant pamatus demokratiniam valdymui.

1607 m. anglai įsteigė nuolatinę Virdžinijos koloniją. 1620 m. iš Ánglijos atvykę puritonai davė pradžią Masačùsetso kolonijos, vėliau ir Konèktikuto įsteigimui. Be anglų, į Šiaurės Ameriką XVII a. pr. kėlėsi olandai, jie įkūrė Naũjąjį Ámsterdamą. 1664 m., kai atiteko anglams, šis miestas pervadintas į Niujòrką.

Iki XIX a. kolonizuota visa Šiaurės Amerika. Daugiausia kolonijų turėjo Didžióji Britãnija, Ispãnija ir Prancūzijà. Tarp valstybių metropolijų vyko karai dėl kolonijų ir įtakos Šiaurės Amerikoje. Pasibaigus Septynerių̃ mẽtų kãrui (1756–1763 m.), Didžioji Britanija iš Prancūzìjos gavo Kanãdą, Rytų Luiziãną ir Vèst Ìndijos salas. Didžiõsios Britãnijos valdos Šiaurės Amerikoje padidėjo du kartus (3.1 pav.).

XV a. pab. Kristupui Kolumbui atradus Ameriką, pamažu į naująjį žemyną dėl įvairių priežasčių ėmė keltis Europos gyventojai (plačiau žr. 35 vadovėlio temą). Šiaurės Amerikoje 1760 m. bendras gyventojų skaičius pasiekė 1,5 mln., t. y. jų buvo šešis kartus daugiau nei 1700 metais. Sparčiai didėjo vergų skaičius. Pasak prancūzų istoriko Fernano Brodelio (Fernand Braudel), XVI a. kasmet į Ameriką iš Ãfrikos būdavo atgabenama nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. vergų, XVIII a. – nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst., o XIX a. pab. vergų skaičius siekė apie 50 tūkst. per metus. Vergai dirbo europiečių įsteigtose kolonijose, kurios rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje ėmė dygti XVII a. pradžioje.

Oficialiai britų Šiaurės Amerikoje įkurtose kolonijose (jų buvo 13) aukščiausia valdžia priklausė Didžiosios Britanijos karaliui, šis kiekvienai kolonijai valdyti paskirdavo gubernatorių. Gubernatoriai turėjo laikytis kolonijų konstitucijų (chartų), ir jų sprendimai įsigaliodavo gavus kolonijų atstovaujamųjų susirinkimų pritarimą. Dalis kolonijų turėjo savivaldą. Pačios kolonijos niekada nelaikė savęs pavaldžiomis karaliui. Jis išduodavo leidimus, dažnai dokumentuose nurodydavo, kad laisvieji kolonijų piliečiai turi teisę dalyvauti leidžiant su jais susijusius įstatymus. Vadovautasi nuostata, kad kolonijos, kaip ir Didžioji Britanija, yra valstybės, simboliškai susijusios su britų centrine valdžia. Be to, britų karaliui buvo sudėtinga valdyti Šiaurės Amerikoje įsikūrusias kolonijas dėl XVII a. Didžiõjoje Britãnijoje įvykusio pilietinio karo ir dviejų revoliucijų. Kolonijų kontrolę apsunkino ir didelis atstumas – metropolijas ir kolonijas skyrė Atlánto vandenynas.

Klausimai ir užduotys

  1. Iš kurio žemyno į Šiaurės Ameriką buvo vežami vergai?
  2. Kaip Didžioji Britanija valdė savo kolonijas Šiaurės Amerikoje? Pamėginkite tai pavaizduoti schema.

2. Konflikto priežastys ir JAV nepriklausomybės deklaracija

AKTUALU! Kodėl Džordžas Vašingtonas (George Washington) ir Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) buvo išrinkti pirmaisiais JAV prezidentais? Kaip jie susiję su Tadu Kosciuška? Kodėl T. Kosciuškos statula pastatyta JAV?

Santykiai tarp Didžiosios Britanijos ir 13-os kolonijų ėmė keistis po britų karo su Prancūzija ir vietos gyventojais indėnais. Britų valdžia siekė pertvarkyti kolonijų valdymą, nes šios buvo pripratusios naudotis didelėmis laisvėmis ir reikalavo dar didesnių. Pirmieji nesutarimai kilo dėl britų siekio įvesti naują tvarką neseniai užimtose teritorijose. Norėdama išvengti karo tarp kolonijų gyventojų ir indėnų, valdžia (t. y. britų karalius) atmetė 13-os kolonijų pretenzijas į vakarų žemes ir sustabdė jų plėtrą į vakarus. Kolonijų gyventojams buvo uždrausta prisijungti derlingas žemes ligi pat Misisipės upės, neleista apsigyventi iki Apalãčų kalnų. Nors sprendimas nebuvo įgyvendintas, tai sukėlė kolonijų gyventojų pasipiktinimą. Dar didesnį priešiškumą įplieskė nauja finansų politika (siekiant įvesti naujus mokesčius): kolonijų gyventojų sąskaita siekta padidinti britų imperijos biudžetą. Buvo įvesta apribojimų kolonijų pramonei ir prekybai.

Didžiausio pasipiktinimo sulaukė žyminės rinkliavos įstatymas. Jis apmokestino visą kolonijų spaudą, plakatus, nuomos sutartis ir kitus teisinius dokumentus. Įstatymą privalėjo vykdyti visi, kas verslavo. Kolonijų gyventojams atsisakius mokėti žyminės rinkliavos mokestį, britų valdžia įvedė naujus muitus iš Didžiosios Britanijos įvežamoms prekėms. Kolonijų gyventojai ėmė boikotuoti iš Didžiosios Britanijos atvežamas prekes. Didelio kolonijų gyventojų pasipiktinimo sulaukė faktas, kad 1773 m. Didžiosios Britanijos valdžia suteikė Òst Ìndijos kompanijai išskirtinę teisę be muitų įvežti arbatą į Šiaurės Ameriką. Metų pabaigoje kilo Bòstono arbatė̃lės maištas (3.2 pav.). Tada grupė kolonistų įsiveržė į Bostono uoste stovinčius Ost Indijos kompanijai priklausančius laivus ir išmetė arbatžolių krovinį į jūrą. Bostono valdžiai atsisakius padengti bendrovei padarytus didelius finansinius nuostolius, britų valdžia uždarė uostą, įvedė savo karines pajėgas, uždraudė susirinkimus Masačusetse.

3.2 pav. Bostono arbatėlės maištas

Pakomentuokite laive ir šalia esančių asmenų veiksmus. Kodėl jie taip elgiasi?

Tarp konfliktuojančių pusių kilo karas, jis prasidėjo 1775 m. Masačusetse. Britų karaliui nepadarius nuolaidų, vadinamasis Nepriklausomybės karas persimetė ir į kitas kolonijas. Nutarta iš savanorių sudaryti reguliariąją kariuomenę ir jos vadu paskirti Dž. Vašingtoną (3.3 pav.). Nepriklausomybės karo pradžioje geriau sekėsi britams, nes jų kariuomenė buvo geriau parengta. Amerikiečių kariuomenė buvo prasčiau pasirengusi, menkai ginkluota ir apmokyta. Dėl karinės patirties stokos karo pradžioje ji patyrė didelių nuostolių. Bet pamažu amerikiečių padėtis ėmė gerėti. Kolonijos vadovybei pavyko įvesti griežtą tvarką kariuomenėje, išmokyti karius. Kolonijoms padėjo Didžiosios Britanijos priešininkės, pirmiausia Prancūzija – ji teikė finansinę ir karinę paramą. Kadangi JAV kovojo dėl savo nepriklausomybės, šią kovą palaikė daugybė europiečių. Į Nepriklausomybės karą padėti amerikiečiams iš Europos vyko nemažai savanorių, tarp jų ir karininkas T. Kosciuška (3.5 pav.) – būsimasis 1794 m. Lénkijos ir Lietuvõs sukilimo vadas (žr. plačiau 8 vadovėlio temą). Nepriklausomybės karo reikalai jį artimai suvedė su tuometiniais amerikiečių lyderiais – Dž. Vašingtonu ir Tomu Džefersonu (3.4 pav., 1 šaltinis). Jie dėl nuopelnų kare prieš britus vėliau buvo išrinkti JAV prezidentais.

3.3 pav. Džordžas Vašingtonas
3.4 pav. Tomas Džefersonas
3.5 pav. Tado Kosciuškos statula Čikãgoje, Ilinòjaus valstijoje, JAV

Vykstant karui, 1776 m. liepos 4 d. kolonijų atstovų kongresas priėmė Nepriklausomýbės deklarãciją (3.6 pav.). Joje sakoma, kad 13 britų kolonijų atsiskiria nuo Didžiosios Britanijos ir įkuria savarankišką valstybę – Jungtinès Amèrikos Valstijàs. Deklaracija paremta svarbiausiomis Apšvietos epochos idėjomis ir visuomenės sutarties teorija, kurios esmė – gyventojai gali nuversti vyriausybę, jeigu ji nepaiso teisių ir nesilaiko visuomenės sutarties. Vienas iš pagrindinių deklaracijos autorių buvo T. Džefersonas. Liepos 4-oji JAV – Nepriklausomybės šventė, kaip Lietuvai – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Pietinėms valstijoms griežtai reikalaujant, iš deklaracijos buvo išbraukta pastraipa, smerkianti vergiją. Taigi deklaracijos nuostatos apie žmonių lygybę negaliojo vergams.

1781 m. dėl JAV ir Prancūzijos kariuomenių pagalbos Virdžinijoje buvo priverstos pasiduoti pagrindinės britų karinės pajėgos. 1783 m. karas baigėsi Versãlio taikos sutarties pasirašymu (sudaryta Versalio taika). Didžióji Britãnija oficialiai pripažino JAV nepriklausomybę. Visi britų įvesti apribojimai panaikinti. JAV buvo pirmoji nepriklausoma valstybė, įkurta Amerikos žemyne.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl XVIII a. antroje pusėje kilęs konfliktas tarp Didžiosios Britanijos ir jos kolonijų Šiaurės Amerikoje buvo pavadintas Nepriklausomybės karu?
  2. Kuo JAV gyventojams yra svarbi liepos 4-oji?
  3. Kaip tarpusavyje susiję JAV nepriklausomybės paskelbimas 1776 m. ir šių dienų Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA)? Prisiminkite šioje lygoje žaidžiančių komandų pavadinimus.
3.6 pav. Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaracijos pasirašymas, 1776 m.

3. Demokratinės valdžios įsteigimas buvusiose britų kolonijose

AKTUALU! Kaip turinio prasme susijusios JAV konstitucija ir dabartinė Lietuvos Konstitucija? Kodėl?

Pasibaigus Nepriklausomybės karui, siekiant sustiprinti centrinę valdžią, 1787 m. priimta pirmoji pasaulyje JAV konstitucija (3.7 pav., 2 šaltinis). Ji su menkomis pataisomis veikia iki šiol. Pagrindiniame JAV įstatyme, kaip ir dabartinėje Lietuvõs Konstitucijoje (3 šaltinis), galima rasti pažangiausias to meto Apšvietos epochos švietėjų idėjas, todėl abu dokumentai turi daug panašumų. Seniausia pasaulyje konstitucija paskelbė JAV respublika su stipria centrine valdžia.

3.7 pav. JAV valdžios institucijos

Kurios švietėjų skelbtos idėjos atsispindi JAV valdyme?

Dideles galias įgijo prezidentas. Jis buvo renkamas ketveriems metams. Prezidentui priklausė aukščiausia vykdomoji valdžia: jis turėjo teisę patvirtinti ar atmesti Kongreso sprendimus, skirti aukščiausius šalies pareigūnus, sudaryti sutartis su kitomis valstybėmis. Prezidentas vadovavo ir ginkluotosioms šalies karinėms pajėgoms. JAV tokia tvarka išliko ir šiais laikais.

Įstatymų leidyba priklausė Kongresui, sudarytam iš dvejų rūmų: aukštųjų – Senato (į jį kiekviena valstija siuntė po du atstovus) ir žemųjų – Atstovų Rūmų (į juos asmenys buvo renkami iš kiekvienos valstijos pagal gyventojų skaičių). Trečioji valdžios institucija – Aukščiausiasis Teismas – pirmiausia prižiūrėjo, kaip valdžia ir gyventojai laikosi šalies konstitucijos.

1791 m. priimtas Teisių bilis – konstitucijos pataisos (4 šaltinis). Naujas dokumentas JAV piliečiams garantavo pagrindines prigimtines žmonių teises – spaudos, žodžio, susirinkimų, religijos laisvę. JAV priimti minėti įstatymai padėjo pamatus šalies demokratijai ir tapo kelrodžiu kitoms valstybėms, siekiančioms išsivaduoti iš priespaudos, sukurti savo piliečių valdomą valstybę.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kuri valstybė dominavo Šiaurės Amerikoje iki XVIII a. antros pusės? Kodėl būtent ji?
  2. Kodėl 1775 m. kilo karas tarp Didžiosios Britanijos ir 13-os jos kolonijų Šiaurės Amerikoje? Nurodykite ir paaiškinkite ne mažiau kaip tris priežastis.
  3. Įvardykite ne mažiau kaip dvi priežastis, lėmusias JAV pergalę prieš Didžiąją Britãniją Nepriklausomybės kare.
  4. Kaip pasikeitė kolonijų Šiaurės Amerikoje padėtis po Nepriklausomybės karo? Kodėl?

Klausimai ir užduotys

  1. Kuo JAV konstitucija išsiskiria iš kitų pasaulyje egzistuojančių rašytinių konstitucijų?
  2. Pasvarstykite, kokia valdymo forma buvo įtvirtinta JAV priėmus konstituciją ir jos pataisas.

TYRINĖKITE!

Remdamiesi internetu, papildoma medžiaga, pasidomėkite, kaip Lietuvoje, kitose Europos valstybėse ir JAV įamžintas T. Kosciuška. Kuo šie įamžinimai panašūs ir kuo skiriasi?

Darbas su šaltiniais

1 ŠALTINIS

Iš 1801 m. Tado Kosciuškos laiško Tomui Džefersonui

Linkiu Jungtinėms Amerikos Valstijoms tokio Prezidento, kurį Tavo asmenyje išsirinko. Tegul niekas daugiau neabejoja, kad respublikonizmas privalo būti neatskiriamai sujungtas su garbingumu, taurumu ir skrupulingu teisingumu ir kad žmogų labiau dera gerbti už jo dorybes ir žinias nei dėl jo turtų. <...>

Norite savo respublikonišką valdymą visada turėti, bet kur garantijos, kad ši nuostata išliks, ypač po Tavo mirties? Jei nesuteiksite savo jaunimui deramo išsilavinimo, jei neprižiūrėsite visų civilinių mokyklų, jei neskirsite joms bendrų ir dabartinį valdymą atitinkančių taisyklių, jei neįsteigsite kiekvienoje provincijoje karo mokyklos, kurios ugdytiniai <...> savo žiniomis ir išsilavinimu sustiprintų kilnią idėją, kad reikia būti dorybingu respublikonu, šiandien Tau už nieką nelaiduoju. Toks valstybės vyras kaip Tu, toks kilnus ir šviesus, turi stengtis pažadinti savo tautą veikti vieningai ir suteikti jai tvirtą bei pagarbos vertą charakterį, kurio dabar nematyti. <...> myliu jus, esate vienintelė viso žmoniškumo viltis, ir norėčiau, kad būtumėte pavyzdžiu būsimiems amžiams.

Pagal Dariaus Kuolio studiją „Kovos dėl Respublikos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės saulėlydžio patirtis“, knyga „Senoji Lietuvos literatūra“, 2007, p. 253–254.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:

  1. Koks yra šio laiško sukūrimo tikslas?
  2. Kokias vertybes iškelia laiško autorius?
  3. Kaip T. Kosciuška vertina laiško adresatą?
  4. Kaip, remdamiesi šiuo laišku, galite apibūdinti T. Kosciuškos ir T. Džefersono santykius?

2 ŠALTINIS

Iš 1787 m. JAV konstitucijos

I str. 1 skyrius. Visi čia nustatyti įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimai priklauso Jungtinių Valsti Kongresui, kurį sudaro Senatas ir Atstovų Rūmai.

2 skyrius. Atstovų Rūmus sudaro nariai, kuriuos renka atskirų valstijų gyventojai kas dveji metai <...>. Atstovu negali būti asmuo, jaunesnis nei dvidešimt penkerių metų, neišbuvęs septynerius metus Jungtinių Valstijų piliečiu ir rinkimų metu negyvenantis toje valstijoje, kurioje yra renkamas.

Pagal knygą „Pasaulio valstybių konstitucijos“, II t., Vilnius, 2016, p. 52–53.

3 ŠALTINIS

Iš 1992 m. priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos

2 str. Lietuvõs valstybę kuria Tauta. Suverenitetas1 priklauso Tautai. <...>

4 str. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

5 str. Valstybės valdžią Lietuvojè vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Aukščiausioji valdžia
Pagal 1992 m. priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją, skelbta Lietuvos aidas, Nr. 220 (1992-11-10); Valstybės žinios, Nr. 33-1014 (1992-11-30).

Remdamiesi šaltiniais ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:

  1. Kokiomis aplinkybėmis priimta JAV konstitucija, o kokiomis – Lietuvos?
  2. Kokią valstybinę santvarką įteisino šios konstitucijos? 
  3. Kokie JAV ir Lietuvos konstitucijų panašumai bei skirtumai? Nurodykite ne mažiau kaip po tris.
  4. Kuo šie dokumentai yra svarbūs JAV ir Lietuvai?

4 ŠALTINIS

Iš 1791 m. priimto JAV Teisių bilio

I pataisa. Kongresas neturi leisti įstatymų, įtvirtinančių kurią nors religiją arba draudžiančių ją laisvai išpažinti, arba varžančių žodžio ar spaudos laisvę; arba žmonių teisę taikiai rinktis ir kreiptis su peticijomis į Vyriausybę dėl nuostolių atlyginimo. <...>

V pataisa. <...> niekam negalima atimti gyvybės, laisvės ar turto be tinkamo teisinio proceso; asmens nuosavybė visuomeniniam naudojimui gali būti paimama tik už ją teisingai atlyginus.

VI pataisa. Kaltinamasis baudžiamojoje byloje turi teisę į greitą ir viešą, nešališką prisiekusiųjų teismą valstijoje ar iki to teismo momento apibrėžtoje įstatyme apygardoje, kur buvo padarytas nusikaltimas <...>.

Pagal knygą „Pasaulio valstybių konstitucijos“, II t., Vilnius, 2016, p. 63–65.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:

  1. Kokią valdymo formą JAV įteisino Teisių bilis?
  2. Kokiu tikslu priimtas JAV Teisių bilis?
  3. Kokios švietėjų idėjos atsispindi JAV Teisių bilyje?
  4. Kokiame kitame Europos ar Lietuvos dokumente buvo (ar yra) surašytos panašios nuostatos?

Sąvokos

Deklarãcija – iškilmingas valstybės, partijos, tarptautinės organizacijos pareiškimas svarbiausiais ar programiniais klausimais.

Respùblika (lot. res publica – visuomenės reikalas; valstybė) – valstybės valdymo forma, kai aukščiausios valdžios institutus sudaro apibrėžtam laikui rinkėjų deleguoti atstovai.

Prašau palaukti