Šioje temoje MES:
- apibūdinsime svarbiausius nacionalizmo požymius;
- nustatysime, kaip pasikeitė Euròpos politinis žemėlapis nuo Vienos kongreso iki Pirmojo pasaulinio karo;
- sužinosime neigiamas nacionalizmo ypatybes.
1. Nacionalizmo atsiradimas ir įtaka Europos raidai
AKTUALU! Kodėl XIX a. dažnai laikomas nacionalizmo amžiumi?
Per 1789 m. Prancūzijos revoliuciją atsirado nacionalizmas (1, 2 šaltiniai) – ideologija, kuriai būdinga savo tautos didybės, galybės iškėlimas, tėvynės ir savo tautos šlovinimas. Nacionalizmas suvokiamas ir kaip judėjimas, siekiantis suvienyti žmones kalbos, kultūros, tautiniu ir kitų ryšių pagrindu. XVIII a. pab. prancūzai pradėjo save suvokti kaip vieną tautą, kurios narius sieja bendri prancūzus vienijantys požymiai: prancūzų kalba, bendra istorija, tradicijos, papročiai. Politine prasme nacionalizmas – politinė ideologija, paremta tautų apsisprendimo teise. Remiantis šia ideologija, tam tikra grupė priklauso vienai tautai, kuri siekia turėti savo valstybę ir ją valdyti, kaip ji pati nori.
Nacionalizmo pagrindu XIX a. Europoje atsirado nacionãlinių, arba tautinių, judėjimų, ėmė kurtis moder̃nios taũtos. Išaukštinta tauta, ji pradėta laikyti valstybės pagrindu. Tautinės valstybės sukūrimas ir jos įtvirtinimas – vienas svarbiausių nacionalizmo siekių.
Nacionalizmas padarė didelį poveikį pirmiausia pavergtoms tautoms, siekiančioms išsivaduoti iš priespaudos ir sukurti savo nacionalinę (tautinę) valstybę. Daliai tautų pavyko pasiekti savo tikslą. Kaip pavyzdį galima paminėti belgus. Jiems pavyko atsiskirti nuo Nýderlandų, prie kurių Bel̃gija buvo prijungta per Vienos kongresą. Nuo Vienos kongreso iki Pirmojo pasaulinio karo tik kelioms tautoms galop pavyko susivienyti, dar kelioms valstybėms pavyko išsivaduoti iš priespaudos (15.1 lentelė). Be Belgijos, kuriai pavyko atsiskirti nuo Nyderlandų, Graikija išsivadavo iš Osmãnų imperijos.
15.1 lentelė. Europos žemėlapyje atsiradusios valstybės nuo Vienos kongreso iki Pirmojo pasaulinio karo (1815–1914 m.)
Nr. | Valstybės pavadinimas | Atsiradimo metai | Atsiradimo forma (išsivadavo, atsiskyrė ar susivienijo) | Valstybė, kuriai anksčiau priklausė |
1. | Graikija | 1829 | išsivadavo | Osmãnų imperija |
2. | Belgija | 1830 | atsiskyrė | Nýderlandų karalystė |
3. | Áustrijos–Veñgrijos imperija | 1867 | vengrai išsikovojo daugiau teisių | Áustrijos imperija |
4. | Itãlija | 1870 | susivienijo | Austrijos imperija, Prancūzijà, savarankiškos italų žemės |
5. | Vokietijà | 1871 | susivienijo | Austrijos imperija, Prū́sija, atskiros vokiečių žemės |
6. | Rumùnija, Ser̃bija, Juodkalnijà | 1878 | išsivadavo | Osmanų imperija |
7. | Bulgãrija | 1908 | išsivadavo | Osmanų imperija |
8. | Albãnija | 1913 | išsivadavo | Osmanų imperija |
Kuriame Europos regione susikūrė daugiausia tautinių valstybių? Pasidomėkite, kodėl taip atsitiko.
1830 m. revoliucija kilo ir Prancūzìjoje. Rinkimus į Nacionalinį susirinkimą laimėjusi buržuazija (turtingieji) reikalavo pakeisti šalies vyriausybę. Karalius Karolis I nepakluso reikalavimams: paleido Nacionalinį susirinkimą, įvedė cenzūrą ir rinkimų apribojimus buržuazijai. Šalyje kilo revoliucija, karalius pasitraukė į užsienį. Naujuoju karaliumi tapo Liudvikas Pilypas, kurį rėmė buržuazija. Šalyje buvo įtvirtinta konstitucinė monarchija.
Dėl įvairių priežasčių dauguma Euròpos tautų XIX a. nesugebėjo išsikovoti laisvės ar pasiekti užsibrėžtų tikslų. Antai 1830 m. sukilusiems italų ir vokiečių žemių gyventojams nepavyko sušvelninti valdymo režimo ir apriboti monarchų galių. 1830–1831 m. ir 1863– 1864 m. Lénkijoje ir Lietuvojè kilę ginkluoti sukilimai prieš Rùsiją, kurių pagrindinis tikslas – atkurti ATR (plačiau žr. 20 ir 21 vadovėlio temas), baigėsi pralaimėjimu.
Nacionalizmą paskatino ir romantizmas – XVIII a. pab. – XIX a. pirmos pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis. Romantikai daug dėmesio skyrė žmonių jausmams, emocijoms, savo tautos praeityje ieškojo tik teigiamų įvykių ir herojų, turinčių sustiprinti kiekvieno piliečio pasididžiavimą, savigarbą. Kaip pavyzdį galima paminėti lietuvių ir lenkų poetą Adomą Mickevičių, lietuvių istoriką Simoną Daukantą. Abiejų darbai padėjo išplisti XIX a. atsiradusiam lietuvių ir lenkų nacionalizmui.
Klausimai ir užduotys
- Koks ryšys tarp 1789 m. Prancūzijos revoliucijos ir nacionalizmo?
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris nacionalizmo bruožus.
2. Tautų pavasaris Europoje
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl 1848–1849 m. daugelyje Europos valstybių kilusios revoliucijos patyrė nesėkmę?
Kuriose dabartinėse Europos valstybėse kilo revoliucijų per Tautų pavasarį? Kuo šios revoliucijos baigėsi?
Žodis „pavasaris“ siejamas su atgimimu, jaunyste ir laisve. 1848–1849 m. Europoje kilusios revoliucijos pavadintos Tautų pavasariu – didžiausia revoliucinės kovos pakilimo banga Europos istorijoje (15.1 pav.). Tautų pavasario išvengė Didžióji Britãnija, Skandinãvijos šalys, Ispãnija, Portugãlija, Rùsija, Osmanų imperija ir Šveicãrija. Pagrindinė 1848 m. revoliucijų priežastis – žmonių, kalbančių ta pačia kalba, siekis sukurti savo tautinę valstybę. Sukilti skatino ir nederlius, nedarbas, skurdas. Revoliucijų iniciatoriai – konstitucinio ir respublikinio valdymo šalininkai – vidurinė klasė, bajorija ir dėl pramonės perversmo nuskurdę žemesnieji sluoksniai.
Europai didelį poveikį padarė 1848 m. Prancūzijoje kilusi revoliucija. Ji pirmiausia paskatino revoliucinius judėjimus italų ir vokiečių žemėse (plačiau žr. 16 vadovėlio temą „Italijos suvienijimas“ ir 17 temą „Geležimi ir krauju“). Prancūzijoje 1848 m. vasarį sukilę Parỹžiaus gyventojai įsiveržė į vyriausybės pastatus. Per dvi dienas sukilėliai nuvertė karalių Liudviką Pilypą, paskelbė šalį respublika ir jos prezidentu išrinko Napoleono Bonaparto sūnėną Liudviką Napoleoną. Šiam 1852 m. pavyko įtvirtinti savo valdžią – jis pasivadino imperatoriumi Napoleonu III, Prancūzija buvo paskelbta imperija.
Dėl sukilimų Vienoje ir kituose Áustrijos miestuose 1848 m. pavasarį buvo priverstas atsistatydinti Austrijos vyriausybės vadovas Klemensas fon Meternichas, turėjęs didelę įtaką Vienos kongrese. Metų pabaigoje imperatorius Ferdinandas atsisakė sosto ir jo vietą užėmė sūnėnas Pranciškus Juozapas. Sukilę vengrai pareikalavo nepriklausomybės, o čekai – autonomijos (savivaldos). Austrijos kariuomenei pavyko numalšinti sukilimus. Numalšinti vengrų sukilimą austrams padėjo į pagalbą atskubėjusi Rusijos kariuomenė. Nesėkme baigėsi ir kitų Europos tautų siekiai sukurti savo nacionalines valstybes ar gauti tautų teisių.
Klausimai ir užduotys
- Kokio pagrindinio tikslo siekė dauguma 1848–1849 m. sukilusių tautų?
- Padiskutuokite, kodėl per Tautų pavasarį vengrams nepavyko iškovoti nepriklausomybės.
3. Tamsioji nacionalizmo pusė
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kokie nacionalizmo pavojai? Kodėl jų gali atsirasti?
Mylėti ir gerbti savo tautą galima ir reikia, tačiau tai daryti būtina su saiku, t. y. neperžengti leistinų ribų. Priešingu atveju nacionalizmas gali pavirsti šovinizmù – kraštutiniu nacionalizmu, kuriam būdingas aklas savo tautos ar valstybės garbinimas, nepagrįstas susireikšminimas, o kartu neapykanta kitoms tautoms ar valstybėms. Šovinizmas ypatingą dėmesį skiria didelėms tautoms bei valstybėms ir pateisina jų viešpatavimą, siekį užvaldyti silpnesnes tautas.
Šovinizmas pritaria darvinizmui, pagal kurį tik stiprios tautos turi teisę išgyventi. Šovinizmas būdingas imperializmui, kuris laikomas viena iš pagrindinių Pirmojo pasaulinio karo priežasčių, ir rasizmui – fizinį bei psichologinį žmonių rasių nelygiavertiškumą teigiančiai ideologijai, įsitikinimams ir jais paremtiems veiksmams.
XIX a. prancūzas Žozefas Artiūras de Gobinò (Joseph-Arthur de Gobineau, 1816–1882) (15.2 pav.) savo veikaluose didelį dėmesį skyrė rasių teorijos plėtotei ir rasizmui Vakarų Euròpos visuomenėje. Net keturių tomų veikale „Esė apie žmonių rasių nelygybę“ autorius pabrėžė prigimtinę žmonių rasių nelygybę: rasės skiriasi gebėjimais, o susimaišiusios išsigimsta. Dėl to esą išsigimsta kultūra. Ž. A. de Gobino išaukštino arijų rasę. XX a. pirmoje pusėje šios idėjos didelę įtaką padarė Adolfo Hitlerio valdomai Vokietijai (1933–1945 m.): ji rasių pagrindu pateisino vokiečių, kaip arijų rasės, pranašumą prieš žydus – antisemitizmą.
Kaip paveiksle pavaizduotas asmuo vertino visuomenę?
Kuo remdamasis jis grindė tokius savo vertinimus?
Šovinizmas – didelis ir nepateisinamas blogis, nes visos tautos yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jos būtų. Kiekviena tauta turi teisę išgyventi sveiką nacionalizmą – būti nepriklausoma ir niekieno nevaržoma.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Apibūdinkite nacionalizmo esmę.
- Su kuriuo istoriniu Europos įvykiu siejamas nacionalizmo atsiradimas?
- Ko Europos tautos siekė per Tautų pavasarį?
- Kaip nacionalizmas gali virsti šovinizmu?
- * Įrodykite arba paneikite mintį, kad XIX a. galima vadinti nacionalizmo amžiumi.
Klausimai ir užduotys
- Kokie yra trys svarbiausi šovinizmo bruožai?
- Pateikite šovinizmo įgyvendinimo arba siekių jį įgyvendinti pavyzdžių.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Antonis D. Smitas apie nacionalizmą XX amžiuje
Mes tapatiname save pirmiausia ir labiausiai su savo „tauta“. Mūsų gyvenimą daugiausia reguliuoja tautinė nacionalinė valstybė, kurioje esame gimę. <...> Nuo pat vaikystės mums diegiama savo šalies meilė, mes mokomi savo ypatingų tautinių dorybių. <...>
Kas yra šis tautinis idealas, kuris sugeba pažadinti tokį lojalumą tokioje daugybėje šalių, ir kaip jis atsirado? <...> Pirmą kartą aiškiai šis idealas buvo išdėstytas per Prancūzijos revoliuciją. Čia skaitome, kad vienintelis suverenas yra tauta, kad žmogus pirmiausia turi būti lojalus tautai ir kad tik tauta gali kurti įstatymus savo piliečiams. Čia pirmąkart išgirstame kvietimą prie ginklų tėvynei <...> ginti ir idėją, kad Prancūzijos „pilietis“ turi tam tikras teises ir pareigas savo tautai. Nors Prancūzijos revoliucija ne pirmoji išskleidė vėliavą ar sukūrė himną, bet tai buvo pirmas kartas, kai sau pavaldūs piliečiai šitai darė „tautos“ reikalui, o ne dinastijos garbei. Ir tai buvo pirmas kartas, kai piliečiai siekė primesti bendrą kultūrą ir kalbą visiems savo šalies regionams ir sulaužyti visus barjerus tarp šių regionų, kad taptų viena tauta, atsidavusia vieninteliam idealui.
Pagal Anthony D. Smith knygą „Nacionalizmas XX amžiuje“, vertė Albinas Degutis, Vilnius, 1994, p. 8–9.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokie pagrindiniai tautos požymiai?
- Kaip tauta (tautinis idealas) buvo suvokiama iki Prancūzijos revoliucijos?
- Kokių prancūzų visuomenės pokyčių įvyko per šaltinyje minimą revoliuciją?
- Kaip atrodė Prancūzijos visuomenė pasibaigus Prancūzijos revoliucijai?
2 ŠALTINIS
Apie nacionalinę valstybę ir nacionalizmą
Sėkmingai nacionalinei valstybei svarbiausia buvo ne didelė teritorija, o pamatinės vertybės. <...> Tos pačios valstybės ribose visiems galiojo tie patys įstatymai. Tokioje valstybėje galiojo tik viena valiuta. <...> Piliečiai galėjo kalbėti įvairiomis kalbomis, bet viena kalba turėjo valstybinį statusą, todėl visi viešieji reikalai buvo tvarkomi vartojant būtent šitą kalbą.
Nacionalinė valstybė turėjo aiškias sienas, kurias žmogus galėjo peržengti kaip kokį įskilimą šaligatvyje – vienoje tos sienos pusėje buvo, pavyzdžiui, Prancūzija, kitoje – Vokietija. <...>
Atsiradus nacionalinėms valstybėms, atsirado ir aistringiausia XIX amžiaus ideologija – nacionalizmas. Nacionalizmo, kaip emocijas keliančių teiginių rinkinio, pagrindinė idėja ta, kad kiekvienas žmogus yra kurios nors tautos dalis, o kiekviena tauta turi teisę į savo nepriklausomą valstybę. Nacionalizmas skelbė, kad vienos rūšies paukščiai turi gyventi kartu. Niekas negalėjo būti paliktas nacionalinės valstybės užribyje, taigi visi tokios valstybės gyventojai turėjo būti „mes“ dalis.
Pagal Tamim Ansary knygą „Vakar dienos atsiradimas. 50 000 metų istorija – civilizacijos, kultūros, konfliktai ir religijos. Pasaulio istorija kitaip“, vertė Rasa Dirgėlė, Vilnius, 2021, p. 360–361.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokie svarbiausi nacionalizmo požymiai išskirti šaltinyje?
- Kaip paaiškintumėte sąvoką nacionalinė valstybė?
- Kokią nacionalinę valstybę, gyvavusią (susikūrusią) XIX a. Europoje, galite nurodyti?
- Kaip pakomentuotumėte šaltinyje išsakytą mintį, kad nacionalizmas – „aistringiausia XIX amžiaus ideologija“? Argumentuotai įrodykite arba paneikite.
Sąvokos
Antisemitizmas – politinė, ekonominė, socialinė veikla prieš žydus ir jos pateisinimas.
Darvinizmas – materialistinė gyvosios gamtos evoliucijos teorija, skelbianti, kad gamtai ir visuomenei būdinga atranka, todėl išlieka tik stipriausi, o kiti žūsta.
Moderni tautà (nacija) – žmonių bendrija, susidariusi istorijos, kultūros, kalbos, teritorijos ir ekonominio gyvenimo bendrumo pagrindu.
Nacionãlinis judėjimas (tautinis atgimimas) – tautų išsivaduojamasis iš tautinės priespaudos judėjimas, sudarantis sąlygas tautai plėtotis, gauti savivaldą ar kurti savo nepriklausomą valstybę.
Romantizmas – XIX a. pirmoje pusėje Europoje paplitęs kultūrinis sąjūdis, skatinantis domėtis savo krašto praeitimi ir kultūra, keliantis patriotizmo ir tėvynės meilės idėjas.
Šovinizmas – teorija, skelbianti, kad tik didelės tautos ir didelės valstybės gali išlikti, įsitvirtinti pasaulyje; savo tautos, valstybės sureikšminimas ir neapykanta kitoms tautoms, valstybėms.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"