Šioje temoje MES:
- nustatysime knygnešių veiklos motyvus;
- išsiaiškinsime knygnešių veiklos sunkumus;
- įvertinsime knygnešių veiklos prasmę Lietuvos visuomenei.
Knygnešių veiklos pradžia, motyvai, grupės ir knygų gabenimo būdai
AKTUALU! Kodėl kilo knygnešių judėjimas Lietuvoje? Kuriame Lietuvos regione nelegali lietuviška spauda buvo platinama intensyviausiai, o kuriame – vangiausiai? Kodėl?
Remdamiesi žemėlapiu nustatykite lietuviškų knygų gabenimo kelius 1864–1904 metais.
1864 m. Rusijos administracijos pareigūnai uždraudė lietuvišką spaudą tradiciniu lotynišku raidynu ir primetė rusišką abėcėlę kirilicą. Taip buvo siekiama kuo greičiau surusinti lietuvius. Norėdama pasiekti šį tikslą, Rusijos administracija ėmė pati rūpintis lietuviškos spaudos rusišku raidynu leidimu, sprendė, kokius leidinius leisti, numatydavo jų rūšis, kiekį ir paskirtį. Kita vertus, caro valdžia tikėjosi nesunkiai į savo pusę patraukti 1861 m. iš baudžiavos išlaisvintus valstiečius. Atsitiko priešingai: valstiečiai, užuot buvę pagrindine caro administracijos atrama diegiant Rusų pradų atkūrimo programą, tapo aršiais okupacinio režimo priešininkais.
Spaudos draudimo laikotarpiu nelegalūs lietuviški leidiniai lotynišku raidynu pradėti spausdinti užsienyje, visų pirma Mažõjoje Lietuvojè (žr. 29 vadovėlio temą „Mažoji Lietuva XIX–XX a.“). Tokia spauda buvo slapta gabenama per Prūsijos ir Rùsijos sieną ir platinama įvairiose Lietuvos vietose (24.1 pav.). Draudžiamą lietuvišką spaudą iš užsienio gabendavo knygnešiai. Paprastai knygnešiais tapdavo paprasti lietuviai valstiečiai (24.1 lentelė).
24.1 lentelė. Asmenų, įkliuvusių dėl lietuviškos spaudos platinimo 1865–1904 m., luominis pasiskirstymas (proc.)
Luomai ir socialinės grupės | Gabentojai | Platintojai | Laikytojai | Iš viso |
Valstiečiai | 87,9 | 67,4 | 82,5 | 79,6 |
Miestiečiai | 4,8 | 10,8 | 6,7 | 7,4 |
Bajorai | 2,2 | 6,2 | 6,1 | 5,1 |
Dvasininkai | 0,3 | 3,7 | 0,6 | 1,4 |
Atsargos kareiviai | 1,7 | 3,6 | 1,5 | 2,1 |
Inteligentai ir moksleiviai | - | 8,0 | 2,0 | 3,2 |
Prūsijos piliečiai | 3,1 | 0,3 | 0,6 | 1,2 |
Iš viso | 100,0 | 100,0 | 100,0 | 100,0 |
Remdamiesi lentelės duomenimis, padarykite dvi išvadas apie asmenų, įkliuvusių dėl lietuviškos spaudos platinimo 1865–1904 m., luominį pasiskirstymą.
Įtakos knygnešių veiklai turėjo jų patriotizmas, priešinimasis rusinimui, siekis lietuviška spauda aprūpinti kuo daugiau nenutautėjusių lietuvių. Tokie leidiniai buvo itin laukiami slaptose lietuviškose mokyklose. Šių mokyklų mokytojai iš tokių leidinių mokė vaikus skaityti ir rašyti. Ne mažiau svarbi buvo ir kita knygnešystės priežastis – finansinė nauda. Iš užsienio pargabenti leidiniai Lietuvoje buvo kelis kartus brangesni. Rizikuodami ir nelegaliai gabendami spaudinius, knygnešiai galėjo neblogai užsidirbti. Tai pirmiausia pasakytina apie knygnešių draugijų narius, kuriems knygnešystė buvo pagrindinis verslas. Sunkiau verstis sekėsi ne draugijų nariams (1 šaltinis).
Vieni knygnešiai slaptos spaudos gabenimu vertėsi nuolat ir iš to gyveno. Kiti žmonės knygnešyste užsiėmė tik kartais arba net atsitiktinai draudžiamas knygas gabeno su kontrabanda. Pagal atliekamo darbo pobūdį knygnešius galima skirstyti į tris grupes: gabentojai, platintojai ir laikytojai. Gabentojas pereidavo sieną, nusipirkdavo reikiamų leidinių ir parvykdavo atgal. Platintojas nelegalius leidinius nunešdavo į pasirinktą vietą ar apylinkę, laikytojai leidinius pristatydavo skaitytojams. Dažnai profesionalus knygnešys visus darbus atlikdavo pats, bet buvo ir tokių, kurie dirbo tik vieną kurį darbą (pvz., tik gabendavo per sieną nelegalią spaudą).
Draudžiami leidiniai Lietuvą pasiekdavo keliais būdais: a) legaliai per sieną (dažnai tai pavykdavo turint pažinčių ar palaikant gerus santykius su pasienio sargybiniais, žandarais, juos paperkant ar vaišinant); b) nelegaliai pereinant sieną; c) paštu (nedaug laikraščių ar brošiūrų buvo siunčiama vokuose iš Mažõsios Lietuvõs, lietuvių emigrantų susitelkimo vietų ar Rusijos imperijos miestų); d) kontrafãkcija – lietuviškas leidinys pasirodydavo po oficialaus spaudos draudimo, tačiau leidinio pradžioje būdavo nurodomi ankstesni metai – data iki 1864 m. Nuolat buvo prašoma valdžios, kad leistų tokias knygas išparduoti (valdžia ribotą laiką tai leisdavo).
Klausimai ir užduotys
- Įvardykite knygnešių veiklos grupes. Kuo skyrėsi jų veikla?
- Kuris visuomenės sluoksnis aktyviausiai įsitraukė į knygnešystę? Kaip manote, kodėl būtent jis?
Knygnešių draugijos ir knygnešių karalius Jurgis Bielinis
AKTUALU! Kodėl J. Bielinis reikšmingas knygnešių judėjimui?
Gausėjant naujų lietuviškų leidinių, maždaug nuo 8-ojo dešimtmečio ėmė stiprėti knygnešių ryšiai. Atsirado pirmosios lietuviškų leidinių platinimo organizacijos. Viena pirmųjų buvo valstiečių knygnešių Garšvių draugija, kuri įsikūrė Garšvių̃ kaime, Pãnevėžio apskrities Naujãmiesčio valsčiuje. Knygnešių grupę vienijo ne tik bendras tikslas, bet ir kiekvieno įdėta pradinė 200 rublių suma, darbo pasidalijimas. Draugijoje buvo devyni nariai, ją rėmė ir bendradarbiavo dar 45 asmenys, daugiausia valstiečiai. Draugija daugelyje Lietuvos vietų platino slaptą pasaulietinę ir religinę spaudą. Draugija gyvavo dešimtmetį, jos veikla sustabdyta 1894–1895 m., kai buvo suimtas draugijos branduolys.
Aktyviai spaudą platino ir kitos knygnešių draugijos, pavyzdžiui, „Atgaja“ (branduolį sudarė Jõniškio ir Gruzdžių̃ apylinkių gyventojai), „Sietynas“ (veikė Marijámpolės apskrityje) ir kitos. Knygnešių draugijų veikla buvo apėmusi beveik visą dabartinės Lietuvos teritoriją (24.1 pav.), draugijų kūrimas liudijo, kad valstiečiai sąmonėjo ir įsitraukė į lietuvių tautinio atgimimo procesą.
Žymiausiu knygnešiu laikomas Biržų krašto valstietis Jurgis Bielinis (1846–1918) (24.2 pav., 2 šaltinis), dar vadintas Baltuoju Ereliu. Užuot ramiai ūkininkavęs, J. Bielinis daugiau kaip 30 metų paskyrė knygnešystei. Pats J. Bielinis knygų per sieną nenešdavo. Dažniausiai šiam darbui buvo samdomi knygų gabentojai, gerai pažįstantys pasienio vietoves. Samdyti gabentojai ryšulius nunešdavo į sutartą vietą, iš ten J. Bielinis knygas ir paimdavo.
J. Bielinis daug važinėdavo po Lietuvą ir pažinojo nemažai to meto inteligentų, lietuviškos spaudos leidėjų ir mylėtojų, pats bendradarbiavo leidžiant periodinę spaudą, rūpinosi ne tik lietuviškos spaudos platinimu, bet ir jos leidyba, domėjosi Lietuvos istorija. Beveik dešimtmetį J. Bielinis vadovavo Garšvių knygnešių draugijai.
Klausimai ir užduotys
- Padiskutuokite, kodėl buvo steigiamos knygnešių draugijos.
- Kokie yra J. Bielinio nuopelnai knygnešių judėjimui?
Valdžios nuobaudos knygnešiams ir lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas
AKTUALU! Kuo reikšminga Juozo Zikaro sukurta skulptūra „Knygnešys“ (24.3 pav.)?
Užsiimti knygnešyste buvo pavojinga. Pasienio sargybiniai dažnai naktimis rengdavo pasalas, tarp pasienio gyventojų stengdavosi turėti šnipų. Nuo 1898 m. kovo pasienio sargybiniai gavo teisę šaudyti į asmenis, nelegaliai einančius per sieną, taigi ir į knygnešius. Visa pasienyje sulaikyta kontrabanda, kaip ir nelegali spauda, buvo pristatoma į artimiausią muitinę.
Išsiaiškinus nelegalios spaudos gabenimo aplinkybes, knygnešiams būdavo iškeliamos bylos. Bausmė priklausė nuo rastos literatūros pobūdžio ir jos kiekio. Lietuvius knygnešius ir skaitytojus pareigūnai dažniausiai bausdavo pagal 252 straipsnį. Straipsnis skelbė, kad už raštų, kurie, nors ir neskatino sukilti, bet kėlė abejonių esamos santvarkos neliečiamybe, parašymą ir platinimą iš kaltųjų atimamos visos teisės ir jie ištremiami į katorgą 4–6 metams, vien už parašymą – baudžiami tvirtovės kalėjimu 8–16 mėnesių, už tokios pat spaudos laikymą grėsė areštas nuo 7 dienų iki 8 mėnesių ir vieša policijos priežiūra 1–3 metus (24.2 lentelė). Neretai knygnešys būdavo kuriam laikui ištremiamas į Sìbirą. Nepaisydami gresiančių baudų ar jau atliktos bausmės, knygnešiai dažnai ir toliau užsiėmė šia veikla.
24.2 lentelė. Asmenų, įkliuvusių dėl lietuviškos spaudos, bausmės 1866–1904 m.
Bausmė | Bausta asmenų | Bendras bausmės dydis | Vidutiniška bausmė vienam asmeniui |
Areštu valsčiaus areštinėje | 219 | 1 906 dienos | 9 d. |
Areštu policijos areštinėje | 647 | 7 717 dienų | 12 d. |
Kalėjimu | 37 | 158 mėn. | 4,3 mėn. |
Atidavimu policijos priežiūrai | 73 | 88 m. | 1,2 m. |
ir, be to, kalėjimu | 35 | 65 mėn. | 1,9 mėn. |
Ištrėmimu iš savo ir kaimyninių gubernijų | 117 | 235 m. | 2 m. |
ir, be to, kalėjimu | 50 | 314 mėn. | 6,3 mėn. |
Ištrėmimu į europinės Rusijos šiaurės gubernijas | 30 | 124 m.* | 4,1 m. |
ir, be to, kalėjimu | 6 | 108 mėn. | 17,7 mėn. |
Ištrėmimu į Sibirą | 10 | 83 m.* | 8,3 m. |
ir, be to, kalėjimu | 1 | 24 mėn. | 24 mėn. |
Pinigine bauda | 21 | 516 rublių | 24,5 rublio |
Išteisinti | 478 | - | - |
Bylos, nutrauktos dėl caro manifestų | 78 | - | - |
Nežinoma, kaip baigėsi byla | 1 189 | - | - |
* Tiems, kurie ištremti be termino, skaičiuota 10 metų tremties.
Kaip skyrėsi asmenų, įkliuvusių dėl lietuviškos spaudos, bausmės? Kodėl?
1904 m. gegužės 7 d. valdžia panaikino spaudos draudimą. Baigėsi 40 metų trukusi knygnešių epocha, kuri atskleidė lietuvių tautos sąmonėjimą ir Rusijos administracijos bejėgiškumą. Uždraudžiant spaudą, lietuvių tautinė savimonė buvo tik pradėjusi busti. Kai draudimas buvo panaikintas, lietuvių tauta jau buvo pakankamai subrendusi ne tik autonominiam, bet ir nepriklausomam gyvenimui. Už tai lietuvių tauta turėtų būti dėkinga knygnešiams.
Siekdamas pagerbti prasmingos knygnešių veiklos atminimą, 1939 m. J. Zikaras sukūrė garsiąją skulptūrą „Knygnešys“ (24.3 pav.). Ji pastatyta Kaunè, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Klausimai ir užduotys
- Aptarkite, kokios bausmės buvo skiriamos knygnešiams ir kodėl.
- Kuo knygnešiams buvo lemtingi 1904 metai?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl XIX a. antroje pusėje Lietuvoje kilo knygnešių judėjimas?
- Kuris visuomenės sluoksnis aktyviausiai dalyvavo knygnešių judėjime? Kodėl?
- Su kokiais sunkumais susidurdavo knygnešių judėjimas? Kodėl?
- Apibūdinkite knygnešių reikšmę Lietuvos istorijoje.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, pasidomėkite, ar jūsų krašte (regione, apskrityje) veikė knygnešių judėjimas. Išskirkite svarbiausius šio judėjimo asmenis, aprašykite jų veiklą ir pristatykite klasės draugams.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Istoriko Vytauto Merkio nuomonė
Nagrinėjant knygnešių veiklą, paprastai kyla klausimas, kaip jie pragyvendavo, kokių turėjo pajamų. Daugiau pakalbėkime apie pasaulietinės spaudos gabenimą ir platinimą. Spaustuvės ir knygynai Mažõjoje Lietuvojè įvairias mokslo populiarinimo, publicistikos knygutes, periodinę spaudą parduodavo už pusę tos kainos, kuri būdavo pažymėta viršelyje. Tačiau, sudėjus visas gabenimo per sieną išlaidas, toji knygutė ar periodinis leidinys jau pasienyje pasiekdavo viršelyje nurodytą kainą. Platintojas turėjo imti brangiau, bet, geriausiu atveju, kasdien teparduodamas 10 knygučių, pragyventi iš to negalėjo. Čia dar nepriskaičiuojami nuostoliai, kurių netrūkdavo dėl Rusijos valdžios persekiojimo, spaudos atėmimo, kalinimo ir trėmimo. Lengviau platinami ir truputį pelningesni tebuvo kalendoriai ir elementoriai. Daugumai spaudos gabentojų ir beveik visiems jos platintojams tekdavo verstis dar žemės ūkiu, amatais, kitų prekių prekyba, paprasta kontrabanda ir t. t.
Pagal Vytauto Merkio knygą „Knygnešių laikai 1864–1904“, Vilnius, 1994, p. 196.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokios knygnešių veiklos priežastys nurodytos šaltinyje?
- Su kokiais sunkumais susidurdavo knygnešiai?
- Kodėl knygnešiai užsiimdavo ir papildoma veikla, pavyzdžiui, žemės ūkiu?
- Kurie šaltinio faktai leidžia teigti, kad knygnešių veikla buvo pavojinga?
- Kokią išvadą galite padaryti apie knygnešių pragyvenimo lygį?
2 ŠALTINIS
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie pažintį su Jurgiu Bieliniu
Ne per sunku buvo man tame garbės žody stovėti, nes, kažin kokių gerų vėjų atpūstas, atsirado Jurgis Bieliakas-Bielinis, kurs gausiai aprūpindavo mane reikalaujamais raštais. Šnekėtis man su juo daug neteko. Mūsų namas stovėjo pavieškelėj. Be to, vis buvo pilnas svetimų žmonių. Bielinis visuomet skubėjo kuo greičiausiai iš mūsų išsinešdinti. Tik vieną sykį ilgiau mane kamantinėjo, ar aš moku prancūzų kalbos ir ar neapsiimsiu važiuoti su juo į Bel̃giją ar į Prancūziją atstovauti mūsų tautai. Daugiau nieko neaiškino. Tokiu pakvietimu sunku man buvo pasitikėti, tuo labiau jog aš pati tada tik tiek teišmaniau apie tautos reikalus, kad reikia žmones šviesti ir žadinti juose tautišką susipratimą. <...> Mačiau, kaip mano knygnešys buvo nepatenkintas tokiu mano griežtu atsisakymu keliauti su juo, bet knygų, gerasis, nesiliovė man statęs. Iš Joniškė̃lio mums 1901 m. į Pùziniškį persikėlus gyventi, o paskui ir spaudą atgavus, Bieliaką-Bielinį pamečiau iš akių. Tik jau karo metu buvo jis pas mane apsilankęs: pasenęs, sublogęs, seną energiją praradęs, neaiškus, tik vis apie Lietuvos nepriklausomybę svajojąs.
Pagal Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atsiminimus apie pažintį su Jurgiu Bieliniu, „Raštai“, I t., Vilnius, 1966, p. 433–434.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kuo J. Bieliniui neįtiko šaltinio autorė?
- Kodėl J. Bielinis nuolat skubėjo ir stengėsi pasišalinti atvykęs į svečius?
- Kokiomis vertybėmis pasižymėjo J. Bielinis?
- Kurie šaltinio žodžiai leidžia J. Bielinį laikyti užsispyrusiu?
- Ką galite pasakyti apie šaltinio autorės ir J. Bielinio santykius? Atsakymą argumentuokite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"