Absurdo drama
Kalbėdami apie dramą, dažnai turime omenyje tradicinio modelio kūrinį, kurio draminio veiksmo plėtotę lemia priešingų jėgų susidūrimas – konfliktinė situacija. Stebėdami spektaklį scenoje, matome tikrovės iliuziją, veikėjų siekiai bei kova su kliūtimis mums atrodo logiški ir kryptingi. Netradicinis dramos modelis yra sudėtingas, nevienalytis, todėl jį apibrėžti nėra paprasta.
Šiame vadovėlyje susipažinsite su viena iš netradicinio modelio dramos žanrų – absùrdo (lot. absurdum – beprasmis, neskambus, nemalonus) dramà. Susiformavusi Euròpoje po Antrojo pasaulinio karo, absurdo drama parodo žmogaus būties problemas išgalvotais, nelogiškais draminiais vaizdais. Šio žanro kūriniai kartais vadinami antidramà; taip pabrėžiama, kad šiose pjesėse nuoseklus veiksmas nėra svarbus (prisiminkite, kad žodis drama kilęs iš graikų kalbos veiksmažodžio drao – veikti).
Absurdo dramą galime atpažinti iš savitos raiškos. Atrodo, kad dramoje nieko esmingo nevyksta – nėra nei akivaizdaus konflikto, nei siužeto; veikėjų tikslai neaiškūs – jie tarsi panirę į beprasmę, neapibrėžtų siekių egzistenciją. Pjesės vaizduojamas pasaulis nepanašus į gyvenimišką tikrovę, kurioje veikiama suvokiamais logikos principais. Čia kuriama absurdiška pasaulio samprata, kalbama apie žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką ir keistis pačiam.
Arvydo Ambraso ir Regimanto Midvikio drama „Duobė“
Pjesės, pasirodžiusios XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, autoriai – Vilniaus dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) studentai Arvydas Ambrasas (1947–1970) ir Regimantas Midvikis (1947–2015). Absurdo drama „Duobė“ yra pirmoji trilogijos dalis (kitos dalys „Maratonas“ ir „Pirmadienio popietė“). Drama parašyta sovietmečiu, joje vaizduojamas sovietinės sistemos absurdiškumas, homo sovieticus mentalitetas.
Trilogija pirmąsyk išspausdinta 2009 m. A. Ambraso kūrybos rinktinėje „Žeme, nepalik mūsų“. Šioje knygoje įdėti vieno iš autorių R. Midvikio prisiminimai apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo sukurta pirmoji trilogijos dalis „Duobė“. Tuo metu Vilniaus dailės institutas rengė fakultetų vakarus. Skulptūros fakulteto vakaro programai parengti R. Midvikis pasikvietė freskos ir mozaikos specialybės studentą A. Ambrasą. Perskaičius Samjuelio Beketo (Samuel Beckett) absurdo dramą „Belaukiant Godo“, vaikinams kilo idėja sukurti savo pjesę ir ją suvaidinti. R. Midvikis atsimena, koks kūrybinis įkarštis buvo apėmęs: rašę beveik neatsiplėšdami, vienu atsikvėpimu.
Spektaklis turėjęs didžiulį pasisekimą. Pasak Tomo Venclovos, „buvo aišku kaip diena – nors apie tai nederėjo garsiai šnekėti, – kad „Duobė“ kalba apie visų mūsų tuometinę situaciją: istorinę ir kultūrinę okupacijos duobę, kurioje ne dėl savo kaltės gyvuojame, į kurią kiekvienas reaguoja savaip ir kurią įveikti anaiptol ne visi turi vilčių“. Drama, kilusi iš perskaitytos S. Beketo absurdo dramos įspūdžio, aktuali ir dabar: joje vaizduojama sąstingio apimto, ateities lūkesčių turinčio, bet nesiryžtančio jų siekti žmogaus situacija yra universali, būdinga visiems laikams.
Kaip skaitysime dramą?
Ši drama nėra suskirstyta į veiksmus ir scenas. Todėl aptarsime kūrinį ne dalimis, o perskaitę jį visą. Siūlome skaityti pjesę vienu atsikvėpimu taip, kaip, anot R. Midvikio atsiminimų, buvo rašoma. Skaitydami pabandykite įsijausti į dramos veikėjų situaciją – juk iš tiesų vaidinate dramą žodžiu. Prieš skaitydami atsakykite į klausimus – mokysimės iškelti teksto supratimo hipotezę; vėliau, aptarę kūrinį, galėsime patikrinti, ar spėjimai buvo teisingi. Žinoma, tam tikrų nuorodų, kaip suprasti šią dramą, buvo pateikta anksčiau pristatant absurdo dramos sampratą ir pjesės sukūrimo aplinkybes.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Atkreipkite dėmesį į dramos pavadinimą ir pasamprotaukite:
- Apie ką bus kalbama kūrinyje?
- Žodis duobė turės teigiamą ar neigiamą reikšmę? Kokių išbandymų ar įvykių, susijusių su duobe, galima tikėtis kūrinyje?
- Koks scenovaizdis galėtų būti kuriamas? Nupieškite scenovaizdžio eskizą.
- Užrašykite dramos supratimo hipotezę: Šioje dramoje bus kalbama apie...
- Perskaitykite veikėjų sąrašą. Kas galėtų sieti šiuos veikėjus?
DUOBĖ
Veikėjai
CEZARIS – klounas
OFELIJUS – tragikas
BENEDIKTAS – neaiškus tipas, tyli ir valgo
KORNELIS – skaito knygą ir rausiasi po lagaminą
DU DUOBKASIAI
Veiksmo vieta – duobė, iš kurios girdėti vykstančių į tolimus miestus traukinių pūškavimas. Veikėjai – Cezaris, Ofelijus, Kornelis, Benediktas sėdi duobėje, visi kažką veikia
Balsas. Į pirmą platformą atvažiavo traukinys, vykstantis į miestą. Keleivius prašome išeiti į peroną ir užimti vietas vagonuose...
Tyla, pauzė, girdėti traukinių pūškavimas
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Perskaitykite pirmąją remarką ir ją aptarkite.
- Kur vyksta veiksmas?
- Kuo ypatinga veiksmo vieta? Atkreipkite dėmesį į tai, kokiais pojūčiais suvokiamas išorinis pasaulis.
- Kas pasakyta apie dramos veikėjus? Kaip galėtumėte apibūdinti jų buvimą duobėje?
- Koks išorės įvykis paskatina veikėjų polilogą?
- Kokį paradoksą išryškina bilietą turinčio Cezario žodžiai?
- Kokia pagrindinė veikėjų buvimo duobėje priežastis? Kaip manote, ar tai tikroji priežastis?
- Kiek metų veikėjai lindi duobėje?
- Kaip Cezaris reaguoja išgirdęs balsą, pranešantį apie traukinio išvykimą?
- Bilietų pardavėjas pasiūlo kopėčias – galimybę palikti duobę. Kodėl Cezaris atsisako kopėčių?
- Kuriuo asmeniu apie būsimą išlipimą iš duobės kalba Cezaris? Kaip į tai reaguoja Ofelijus ir Kornelis?
- Ofelijaus nuostatą atskleidžia šie jo žodžiai: „O kam? Čia man geriau traukinio laukti. Ir bilietus juk atneša. Visada spėsiu išlipti. Jei neleistų išlipti, tai gal pabandyčiau. O dabar – kam?.. (Ryžtingai) Palauksiu traukinio!“ Kokią Ofelijaus būdo savybę (-es) galėtumėte įvardyti?
- Ofelijaus sakinyje „Čia man geriau traukinio laukti“ panaudota inversija. Koks žodis pabrėžiamas? Kas Ofelijui yra duobė – kalėjimas ar prieglobstis?
- Vėliau veikėjai pasineria į pokalbį apie miestą, esantį viršuje. Koks miesto vaizdinys kuriamas? Raskite citatų ir užpildykite lentelę.
Veikėjas | Kokį miestą įsivaizduoja veikėjas? | Ką veikėjas darytų mieste? |
Kornelis | ||
Benediktas (Dešrininkas) | ||
Cezaris | ||
Ofelijus |
- Kuo ypatingas miesto vaizdinys? Atkreipkite dėmesį į tai, kokiais pojūčiais suvokiamas. Kodėl šie pojūčiai yra svarbūs?
- Remdamiesi 11 ir 12 užduočių atsakymais pabaikite mintį 5–8 sakiniais atsakydami į klausimus, kokius dalykus vaizduodamiesi duobės gyventojai kuria savo ateities iliuziją, ką jiems reiškia miestas:
Pokalbyje iškilusiais prisiminimais apie miestą (atrodo, kad kiekvienas veikėjas ten yra gyvenęs) kuriamas idealizuoto miesto vaizdinys. Pjesės veikėjai miestą įsivaizduoja savaip. Kornelis...
- Duobės gyventojų kasdienybę sudrebina įvirtęs Nepažįstamasis. Kuo Nepažįstamojo elgesys yra panašus ir kuo skiriasi nuo kitų veikėjų?
- Kaip Nepažįstamasis paveikia sėdinčiuosius duobėje?
- Įsiskaitykite į pasirodžiusių dviejų duobkasių dialogą.
- Kaip I duobkasys vertina savo darbą?
- Kas stebina duobkasius? Ko jie negali suprasti?
- I duobkasys iškelia duobių atsiradimo idėją. Kokią? Ar teisus II duobkasys, teigdamas, kad jie tik užkasinėja duobes?
- Kodėl duobkasiai nebaigia užkasti duobės?
- Kaip į duobkasius reaguoja duobėje sėdintys veikėjai?
- Ką padaro veikėjai, kai iškyla realus pavojus gyvybei – būti užkastiems?
- Ką praneša antrą kartą į duobę įvirtęs Nepažįstamasis? Aptarkite jo emocinę būseną (atkreipkite dėmesį į veikėjo tariamų sakinių struktūrą bei intonaciją).
- Kodėl, jūsų nuomone, šitaip nereaguoja Cezaris, išlipęs iš duobės pasižvalgyti?
- Kodėl ir Nepažįstamasis atsisako pardavėjo pasiūlytų kopėčių?
- Kaip jūs manote, ar duobėje esantys veikėjai nori iš jos išlipti? Atsakymą pagrįskite.
- Kas yra pasikeitę, kai pjesės pabaigoje veikėjai persikelia į kitą duobę?
Apibendriname
- Prisiminkite prieš skaitymą iškeltą hipotezę apie kūrinį. Ar jūsų spėjimai buvo teisingi?
- Kaip dabar interpretuotumėte kūrinio pavadinimą? Kokių – teigiamų ar neigiamų – reikšmių įgyja duobė? Pabaikite mintis remdamiesi kūriniu.
- Duobė kūrinyje yra kalėjimas, nes...
- Duobė galėtų būti ir spąstai, nes...
- Duobė yra ir saugumą teikiantis prieglobstis, nes...
- Pjesėje sugretinama duobė, stotis, iš kurios išvykstama, ir miestas, į kurį vykstama. Apibūdinkite šių trijų erdvės nuorodų santykius. Ar keičiasi jų reikšmės pjesėje?
- Kaip įvertintumėte Cezario elgesį, kai traukiniui nuvažiavus kiekvienąkart jis perka bilietą į kitą traukinį? Ar galima teigti, kad šis bilietų pirkimas yra skirtas palaikyti viltį kada nors išsiropšti iš duobės? Kaip supratote bilieto pirkimo ir neišvykimo metaforą?
- Pjesė pasirodė sovietmečiu, kai išsakyti ideologijos neatitinkančią nuomonę buvo pavojinga. Pats pjesės atsiradimas ir suvaidinimas Dailės akademijoje jau buvo antisovietinio nepaklusnumo faktas, netiesioginis aktyvumo žadinimas, kvietimas veikti. Koks pagrindinis duobėje lindinčių žmonių bruožas parodomas kūrinyje?
- Paradoksalu, kad kalbėdami žmonės nori naujovių, bet iš tikrųjų jų nesiekia. Taigi svarbus konfliktas tarp žodžių ir veiksmų – kalbama, bet nedaroma. Pagrįskite šią mintį kūriniu.
- Apibūdinkite kiekvieną veikėją. Kuo jie yra simboliški? Kokie visuomenės bruožai išryškinami ir supriešinami?
- Koks yra telefono vaidmuo dramoje?
- Papildykite savo scenovaizdžio eskizą, nupieštą prieš skaitant dramą. Kurios svarbiausios vaizdinės detalės atskleistų „Duobės“ kuriamą pasaulį? Paaiškinkite.
- Pagrįskite, kad šis kūrinys yra absurdo drama. Kaip kuriama absurdiška pasaulio samprata?
- Ofelijus pjesėje deklamuoja Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“ ištraukas. Joje protagonistas Hamletas yra dvejojantis veikėjas, negebąs ryžtingai įgyvendinti savo ketinimų. Koks vaidmuo šioje pjesėje galėtų būti skirtas V. Šekspyro citatoms?
Kuriame
- Įvaizdinkite dramą: sukurkite komiksą ar filmą. Pasirinkite vieną iš interpretacijos užduočių:
- iliustruokite kūrinį nenukrypdami nuo dramos;
- interpretuokite dramą, atskleisdami absurdišką pasaulio sampratą.
- Galima sakyti, kad dramos laikas neapibrėžtas, vykstantis dabar, be pradžios ir pabaigos, nors ir užsimenama, kad į duobę veikėjai įkrito prieš ketverius metus. Jei istorija turėtų pabaigą, kokia ji būtų?
Rašome
Pasirinkite vieną iš teksto kūrimo užduočių:
- Parašykite A. Ambraso ir R. Midvikio pjesės recenziją. Atskleiskite pjesės aktualumą, absurdiško pasaulio ir veikėjų paveikslų kūrimo būdus, aptarkite scenografijos galimybes.
- Sukurkite vieno iš dramos veikėjų įsivaizduojamo dienoraščio fragmentą.
- Parašykite rašinį „Kaip dramoje „Duobė“ kuriama absurdiško pasaulio samprata?“.
- Parašykite rašinį apsvarstydami, ar mūsų vartotojiškai visuomenei nestinga valios veikti, kai daugiau kalbama, nei daroma. Svarstydami remkitės drama „Duobė“ ir kultūriniais, istoriniais ar kitais pavyzdžiais.