Justinas Marcinkevičius. „Mindaugas“ (iš­traukos) (5.3 tema) – Opiq
1 / 15
×
Tema 5.4 (Literatūra 9)

Justinas Marcinkevičius. „Mindaugas“ (iš­traukos) (5.3 tema)

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Justinas Marcinkevičius „Mindaugas“

Justinas Marcinkevičius

Mindaugas yra reali Lietuvõs istorijos asmenybė. Tai pirmas ir vienintelis Lietuvos karalius, sujungęs lietuvių genčių žemes į valstybę. Jis pats ir jo valdymo laikai yra minimi senuosiuose metraščiuose.

Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) „Mindaugas“ pasirodė 1968 m. sovietinės okupacijos sąlygomis, kai daug svarbių Lietuvos istorijos ir kultūros temų buvo nutylima. Dėl cenzūros apie praeitį reikėjo kalbėti vien remiantis sovietiniu požiūriu. Ieškoti istorijoje valstybės ištakų, tautos vienybės idealų, juo labiau kalbėti apie krikščionybės įtaką pasaulėvokos ir kultūros raidai nebuvo leidžiama.

Valdžia nedraudė gilintis į Lietuvos praeitį, bet ją vertinti autoriai turėjo kritiškai. Just. Marcinkevičiaus pasirinkta Mindaugo asmenybė iš dalies atitiko šį reikalavimą, nes mus pasiekusios istorinių šaltinių žinios gana prieštaringos. Viena vertus, Mindaugas sujungė lietuvių žemes į valstybę, krikštijosi ir buvo vainikuotas karaliumi, bet po keleto metų atsimetė nuo krikščionybės, ir galop konkurentai, Lietuvos kunigaikščiai, jį nužudė. Kita vertus, šaltiniai mini, kad vienydamas Lietuvą Mindaugas žudė ir trėmė tuos, kurie priešinosi bendros valstybės idėjai, buvo negailestingas ir artimiems žmonėms, giminaičiams. Atkreipkime dėmesį, kad pastarosios žinios jau susijusios su asmenybės vertinimu.

Kodėl Lietuvos valdovo paveikslas istoriniuose raštuose toks dviprasmiškas? Tai paaiškinti nesunku: lietuviškų ar lietuviams palankių šaltinių, pasakojančių apie XIII a. vidurio įvykius ir karalių Mindaugą, neturime. Tos žinios, kurios vėliau buvo perkeltos į Lietuvos metraštį ir pasiekė mus, paimtos iš Lietuvai priešiškų rusėnų metraščių ir kryžiuočių kronikų.

Nuveikti darbai paminimi kaip faktai, bet priešų rašytame metraštyje neigiamas požiūris į stiprios valstybės sukūrimą išreiškiamas užsipuolant Mindaugą kaip žmogų, smerkiant jo žmogiškąsias savybes. Dažniausiai jis kaltinamas žiaurumu, savanaudiškumu. Nepalankus požiūris į asmenį mažina pasitikėjimą juo, menkina jo darbų vertę. Tokia buvo to meto metraščių ir kronikų tradicija. Tad Lietuvos metraštis, perėmęs skurdžias žinias iš priešiškų šaltinių, teigiamai vertina Mindaugo nuveiktus darbus ir, cituodamas vienintelius esamus šaltinius, neigiamai apibūdina asmenybę.

Remdamasis šiais šaltiniais, Just. Marcinkevičius sovietmečiu prisilietė prie tokios svarbios lietuvių tautai nepriklausomos valstybės temos, bet sykiu, pagal Lietuvos metraščio tradiciją, jis sukūrė komplikuotą, prieštaringą Mindaugo paveikslą, kuris tarsi leidžia suabejoti Lietuvos kūrimo idėja ir jos įgyvendinimo būdu.

Skaitydami ir aptardami Just. Marcinkevičiaus dramą, lyginsime atskirtus jos epizodus su istoriniais šaltiniais. Tai padės suprasti, kokias žinias apie Mindaugo asmenybę autorius perėmė iš metraščių, o ką sukūrė vaizduotėje. Apskritai reikia pabrėžti, kad, interpretuodami istorijos faktus, piešdami istorines asmenybes, moderniųjų laikų rašytojai siekia paaiškinti poelgių priežastis, ieško psichologinių elgesio motyvų.

Derėtų prisiminti, kaip dramoje kai kada nevienareikšmiškai vaizduojamą Lietuvos valstybės kūrimo istoriją priėmė Lietuvos žiūrovai. Teatrus užplūdusius žmones visų pirma jaudino nepriklausomos valstybės idėjos iškėlimas, o kritiško požiūrio į jos įgyvendinimą jie tarsi nematydavo ir negirdėdavo, nes gerai žinojo sovietmečio žaidimo taisykles: jei nebus tokių abejonių, nebus ir galimybės visuomenei parodyti spektaklio apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą.

Čia galima priminti vieną to meto teatrinio gyvenimo epizodą – 1969 m. „Mindaugo“ pastatymą Klaipėdos dramos teatre (rež. Povilas Gaidys). Nors Just. Marcinkevičiaus dramoje rašoma, kad Lietuvos valstybės žemėlapis lipdomas iš molio, bet šiame spektaklyje Lietuvos žemėlapis padarytas kaip veidrodis, o jame atsispindėjo salėje sėdinčių žiūrovų veidai. Taip buvo pabrėžiama, kad, pasakojant apie Lietuvos praeitį, turima galvoje ir Lietuvos dabartis Sovietų Sąjungoje. Po teatro gastrolių Vilniuje tuometinis kultūros ministras liepė režisieriui nukabinti veidrodį. Valdžios atstovai suvokė, kad veidrodžio metafora pernelyg susieja Lietuvos praeitį ir dabartį.

Justinas Marcinkevičius ir Dausprungo vaidmens atlikėjas Laimonas Noreika susitikime su žiūrovais Klai̇̃pėdos dramos teatre

Kad būtų patogiau įdėmiai perskaityti dramos tekstą, jis suskaidytas nedideliais epizodais. Keletą epizodų reikės perskaityti savarankiškai, nes į vadovėlį jie neįtraukti. Bet teksto suvokimo, tyrimo, lyginimo su šaltiniais, apibendrinimo užduotys apima visą kūrinį. „Mindaugas“ yra ne tik drama, bet ir poema. Kai kurios ilgesnės veikėjų kalbos dialoguose ir monologai primena eilėraščius, todėl aptariami išsamiau.

Skaitydami kurkime Mindaugo paveikslą drauge. Kiekvienas epizodas jį papildys vis naujais bruožais.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

MINDAUGAS

​Dviejų dalių drama-poema
​(ištraukos)

Pirma dalis
MEILĖ IR SMURTAS

[Pirmas epizodas]

​Baltas metraštininkas
​Juodas metraštininkas

[1/6]

JUODAS METRAŠTININKAS
​Tai vis rašai?

BALTAS METRAŠTININKAS
​Žinai, kad aš rašau
​Net ir tada, kai nerašau...

JUODAS METRAŠTININKAS
​Vadinas,
​Tu ir miegodamas rašai?

BALTAS METRAŠTININKAS
​O kaipgi –
​Istoriją sapnuoju visą laiką:
​Karai, gaisrai, laiškai, pasiuntiniai...
​Klasta, apgaulė, melas, išdavystė...
​Aš negaliu miegot. Baisi atsakomybė,
​Kai visa šita aprašyti reikia!

JUODAS METRAŠTININKAS
​Atsikvošėk, žmogau! Ką tu rašai:
​Ar metraštį, ar sapnininką?

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Ką Baltas metraštininkas mąsto apie sapno ir tikrovės santykį?
  2. Kas, Balto metraštininko nuomone, yra dabartis, koks jos santykis su praeitimi ir ateitimi? Kodėl dabartį jis pavadina kalėjimu?
  3. Kaip Juodas metraštininkas žvelgia į faktus? Kodėl vien faktų nepakanka Baltam metraštininkui?
  4. Kaip suprantate Balto metraštininko žodžius „Tu duok faktus, aš duosiu žmogų“? Apie ką rašys vienas ir kitas metraštininkas?
  5. Koks, Balto ir Juodo metraštininkų nuomone, metraščio tikslas?
  6. Palyginkite pirmuosius metraštininkų įrašus turinio ir stiliaus atžvilgiu. Kuo jie skiriasi?
  7. Kokią užuominą įterpia Baltas metraštininkas, pasakodamas apie Mindaugo sutikimą užsukti į Vismanto pilį?

​[Antras epizodas]
​1
​​Vismanto pilyje
​Vismantas, Mindaugas, Kintibutas, Daumantas, Dausprungas, Vykintas ir kiti

[1/16]

VYKINTAS
​Trečia diena balne! Jūs kaip sau norit,
​O aš tuojau kur nors į kampą krisiu.

MINDAUGAS
​Na ką jūs, dėde! Jūs po dvi savaites
​Balne praleidę esat! Mano tėvas
​Sakydavo, kad jūs ant arklio gimėt
​Ir mirsite ant arklio...

VYKINTAS
​Tai tiesa:
​Gėdinga būtų vyrui lovoj mirti.
​Manau, jog vyrui tinka du kartus,
​Tik du kartus nušokt nuo savo žirgo:
​Kai reikia žmoną pakylėt į balną
​Ir kai saviškį sužeistą iš mūšio
​Išgelbėti, išnešti privalai.

DAUSPRUNGAS
​Garbė narsiam Žemaičių kunigaikščiui
​Ir mano svainiui!

MINDAUGAS
​Betgi tu, man rodos,
​Iš Vykinto nedaug tepasimokei:
​Tiktai didžiausio reikalo prispaustas,
​Lipi į balną.

Mindaugas (akt. Regimantas Adomaitis) spektaklyje „Mindaugas“, rež. Henrikas Vancevičius, 1969 m.
13 Rėdýti (pasenęs skolinys iš baltarusių k. – radzic’) – čia tvarkyti.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Koks yra Mindaugo brolis Dausprungas? Kuo jis skiriasi nuo Mindaugo?
  2. Dėl ko susiginčija Mindaugas ir Vykintas?
  3. Ko Dausprungas prašo dievų? Kodėl ne visiems patinka jo malda?
  4. Kokia Mindaugo nuomonė dėl pasirašytos sutarties su Voluine?
  5. Ką Mindaugas pasakoja kunigaikščiams apie kryžiuočius? Kokią išeitį siūlo?
  6. Palyginkite raudą su autentišku tekstu. Prisiminkite, kada ji pirmą kartą paminėta šaltiniuose. Kaip manote, ar tinkamai ji panaudota šiame dramos epizode?
  7. Dėl ko Vykintas prieštarauja Mindaugui? Ką mano kiti veikėjai?
  8. Ką Vismantas pasiūlo Mindaugui?
  9. Kokiais žodžiais Dausprungas laimina Mindaugo išrinkimą vyriausiuoju kunigaikščiu?
  10. Ką apie Mindaugą sako raginimas Dausprungui kalbėti ir žodžiai „Tu juk žinai, ką reikia / Kalbėti tokiais atvejais kaip šis!“?
  11. Kaip kiti kunigaikščiai priima Mindaugo išrinkimą ir palaiminimą?
  12. Atkreipkite dėmesį į Mindaugo žodžius išeinantiesiems. Dėl ko jis vis „susigriebia“?
  13. Apibūdinkite aptartoje scenoje tarp kunigaikščių tvyrančią atmosferą.
  14. Koks Mindaugo paveikslas ryškėja dramos pradžioje?

[Trečias epizodas]

[1/3]

Įeina Morta

BALSAI
​... Ir gražią žmoną išsirinko kuprius!
​... Ar išsirinko? Prievarta ją ėmė...
​... Iš meilės ar iš prievartos – vis tiek...
​... A, jau žinai, gyvenimas be meilės
​Lyg židinys koks be ugnies, išblėsęs:
​Tik suodžiai, pelenai, nuodėguliai...
​... Su ja ir pelenus žarstyt sutikčiau...
​... Ar neprailgo jaunai šeimininkei,
​Išleidus vyrą tolimon kelionėn?

MORTA
​Tokia jau mūsų, moterų, dalia:
​Tik laukt ir laukt. Sulaukus – vėl išleisti.

Mindaugas stovi nuošaliau. Įpylusi visiems, Morta prie jo artėja

MINDAUGAS
​Ak, Morta, Morta!..

MORTA
​Mindaugai!..

MINDAUGAS
​​Tylėk.
​​Aš viską suprantu, nes mus abu
​​Vienoda ir sunki lemtis ištiko.
​​Mes paaukojome save. Kodėl,
​​Kodėl mes negalėjom būt laimingi?
​​A, mes galvojome apie tėvynę!
​​Ir ištekėdami, ir vesdami,
​​Mes vienijome, jungėm ją. O mūsų,
​​Kodėl, sakyk, ji mūsų nesujungė?
​​Kodėl jai reikalingos mūsų kančios,
​​Mūs ilgesys ir sielvartas, ir... melas?
​​Juk mes meluojam, Morta?

Morta (akt. Aldona Janušauskaitė) ir Mindaugas (akt. Regimantas Adomaitis) spektaklyje „Mindaugas“, rež. Henrikas Vancevičius, 1969 m.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Ką aplinkiniai kalba apie Mortą?
  2. Kokie Mindaugo ir Mortos santykiai ryškėja iš jų pokalbio?
  3. Apie kokį vieną dievą kalba Mindaugas?
  4. Kaip susipina valstybės ir asmens interesai? Kuria prasme, pasak Mindaugo, jis ir Morta paaukoja save tėvynei?
  5. Apie kokią pradžią, kokią laukiančią naštą kalba Mindaugas?
  6. Kaip Mindaugas reaguoja į garbinimo šūksnius?
  7. Aptarkite trumpą Mindaugo monologą, kurį jis pasako išėjus Mortai. Kokia pagrindinė jo mintis?
  8. Kuo ši scena papildo Mindaugo paveikslą?

[Ketvirtas epizodas]

Baltas metraštininkas
Juodas metraštininkas​

JUODAS METRAŠTININKAS
​Ir kaip gudriai jis panaudojo žinią,
​Kurią žygūnas atnešė į puotą!
​Apstulbę, išsigandę kunigaikščiai
​Iškėlė patys Mindaugą! O jis
​Tik laukė šito, siekė ir norėjo.

BALTAS METRAŠTININKAS
​Dabar tu pats matai – ką gali faktai
​Papasakoti apie žmogų? Nieko.
​Kokia tauri ir kenčianti širdis!

JUODAS METRAŠTININKAS
​Argi valdovai turi širdį? Juokas...
​Ar kito skausmą jie suprasti gali?
​Galvoja tik apie save, tačiau
​Apsimeta, kad apie mus galvoja.
​Valdovai, mano mielas, tai karūnos,
​Tai rietenos ir sąmokslai, tai sostai,
​Tik pridengti idėjomis ir žodžiais,
​Kad sau ir mums atrodytų gražiau.
​Valdovai, mano mielas, tai vergai.
​Jų galima tiktai pasigailėti,
​Bet pavydėti jiems, man rodos, kvaila.

BALTAS METRAŠTININKAS
​Ne pavydėti, o suprasti stengiuos.

JUODAS METRAŠTININKAS
​A, būta ko čia taip jau nesuprasti!
​Kiekvienas mūsų gimstame valdovu.
​Garbė dievams, kad jais nepasidarom.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kaip Juodas ir Baltas metraštininkai vertina įvykius Vismanto pilyje?
  2. Ką Juodas metraštininkas kalba apie valdovus? Koks Balto metraštininko atsakymas?

Tiriame

Mindaugas pirmą kartą paminėtas 1219 m. sudarytoje Lietuvos ir Haličo-Voluinės kunigaikščių taikos sutartyje. Štai kas apie ją rašoma XIII a. antros pusės Voluinės metraštyje:

Dievui liepus, lietuvių kunigaikščiai atsiuntė [pasiuntinius] pas didžiąją kunigaikštienę Romanovienę ir Danielių, ir Vasilką, dovanodami taiką.

Lietuvių kunigaikščių vardai: šie vyresnieji – Živibudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila; žemaičių kunigaikščiai – Gerdvilas, Vykintas; Ruškaičiai – Kintibutas, Vambutas, Butautas, Vyžeikis ir jo sūnus Višlius; Kintenis, Plikienė; Bulevičiai – Vismantas, jį nužudė tas Mindaugas ir vedė jo žmoną, ir jo brolius išžudė: Gedvilą ir Sprudeikį; Déltuvos kunigaikščių vardai – Judeikis, Pukeikis, Bikšys, Lygeikis. Šie visi kunigaikščiai suteikė taiką kunigaikščiui Danieliui ir Vasilkui ir žemė buvo rami.

Kas sutampa ir kas skiriasi (veikėjai, įvykiai, jų interpretavimas) dokumente ir Just. Marcinkevičiaus dramoje? Kuo metraščio žinią papildo aptarti dramos epizodai?

Savarankiškai perskaitę penktą dramos epizodą – 2 sceną Mindaugo pilyje iki Dausprungo pasirodymo, atsakykite į klausimus.

  1. Kur Mindaugas buvo išsiuntęs Vismantą ir kokias naujienas šis parneša?
  2. Kaip Vykintas aiškina, kodėl nenori leisti už Mindaugo savo dukros?
  3. Kam Mindaugui Vykinto dukra?
  4. Dėl ko Mindaugą kaltina jo paties dukra?
  5. Kaip Mindaugas aiškina Ramunei būtinybę tekėti už Haličo kunigaikščio?
  6. Kodėl Ramunė vis kartoja: „Tėveli, tu mamaitės nemylėjai“?
  7. Kaip Vismantas komentuoja Mindaugo pokalbį su dukra?
  8. Dėl ko Mindaugas priekaištauja Vilikailai?
  9. Kaip Vilikaila reaguoja į Mindaugo pasiūlymą?
  10. Dėl ko Mindaugas ištremia Vilikailą į Slanimą? Kaip priverčia išvykti?

[Šeštas epizodas]

[1/12]

<...>
​Įeina Dausprungas

DAUSPRUNGAS
​Garbė dievams!

MINDAUGAS
​Garbė dievams, kad šiandien
​Vėl pamačiau tave aš – gyvą, sveiką!
​Kaip šiemet derlius? Kaip bitynai tavo –
​Ar neiššalo?

DAUSPRUNGAS
​Aš ne apie derlių
​Pasišnekėti su tavim norėjau.

MINDAUGAS
​Įsivaizduok – aš irgi ne.

DAUSPRUNGAS
​Sakyk,
​Ką reiškia visos šitos baisios kalbos,
​Kurios apie tave po kraštą plinta:
​Pakorė, nugalabijo, išvijo?..

Mindaugas (akt. Regimantas Adomaitis) ir Dausprungas (akt. Laimonas Noreika) spektaklyje „Mindaugas“, rež. Henrikas Vancevičius, 1969 m.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kuo Dausprungas kaltina Mindaugą? Kaip jis nusako brolio pasikeitimą?
  2. Kaip suprantate Mindaugo žodžius „Jūs nelįskit – / Sudegsite“?
  3. Kaip Dausprungas ir kaip Mindaugas kalba apie valdžią?
  4. Kokią savo istorinę misiją turi galvoje Mindaugas?
  5. Kodėl Dausprungui kelia abejonių šalies suvienijimo kaina?
  6. Ką, Dausprungo nuomone, galima ir ko negalima daryti Lietuvos vardu? Ką jam atsako Mindaugas?
  7. Koks yra tikrasis Dausprungo iškvietimo tikslas?
  8. Kodėl Mindaugas puola ant kelių prieš brolį?
  9. Kaip suprantate Dausprungo žodžius „Tu valdovas, / Tu privalai ir savo neteisybėj / Teisus išlikti“?
  10. Kaip Dausprungas išsako nepasitikėjimą broliu?
  11. Kodėl Dausprungui atrodo netvirti Mindaugo valstybės pamatai?
  12. Koks Mindaugo ir koks Dausprungo požiūris į prievartą?
  13. Įsiskaitykite į trumpą Mindaugo monologą Dausprungui išėjus. Kokia jo tema? Kur glūdi konflikto priežastis?

Tiriame

Palyginkite aptartus dramos epizodus su Lietuvos metraščio žiniomis apie Mindaugo valdymo pradžią. Kas sutampa ir kas skiriasi?

Ir didysis kunigaikštis Mindaugas, viešpataudamas Naugarduke ir Rusų miestuose, ėmė žudyti savo giminaičius. Tais metais Mindaugas išvarė savo sūnėną Tautvilą ir Erdivydą; siųsdamas juos su Vykintu į karą prieš Rusią nukariauti Smolensko, sakė jis: „Kas ką užsikariaus, tą ir turės. Dantis už dantį.“ O su jais išsiuntė ir nesuskaičiuojamą daugybę lietuvių. Plačios jų buvo valdos ir dideli turtai.

Buvo šitaip. Jis [Mindaugas] kunigaikščiavo Lietuvos žemėje ir ėmė žudyti savo brolius ir savo giminaičius, o kitus išvarė iš krašto, ir ėmė pats vienas kunigaikščiauti visoje Lietuvos žemėje, ir ėmė labai didžiuotis, girtis didžia šlove bei didybe. Ir nepakentė nė vieno, kuris būtų galėjęs jam prieštarauti.

Savarankiškai perskaitę septintą dramos epizodą – 2 scenos pabaigą ir 3 sceną, atsakykite į klausimus.

  1. Mindaugas ir Vismantas:
    1. Kaip suprantate girios metaforą?
    2. Ko, Mindaugo manymu, trūksta lietuviams?
    3. Kokio vieno dievo jis norėtų?
    4. Kodėl Mindaugas liepia atidaryti sandėlius ir atpilti žmonėms rugių? Kaip pats aiškina tokį savo sprendimą?
  1. Mindaugo monologas:
    1. Ar apie du gerus savo darbus Mindaugas kalba ironiškai? Argumentuokite.
    2. Kaip Mindaugas vertina kitus savo sprendimus?
    3. Kodėl jis sako, kad nėra gerų ir negerų darbų, visa tik melas? Kaip suprantate šiuos jo žodžius?
  1. Mindaugas ir Baltas metraštininkas:
    1. Dėl ko Mindaugas supyksta ant Balto metraštininko?
    2. Kaip šis bando prieštarauti valdovui?
    3. Kaip manote, ar Baltas metraštininkas užrašinėja tik faktus?
  1. Mindaugas ir Morta:
    1. Kaip jaučiasi Mindaugas, nuėjęs aplankyti naujagimio sūnaus?
    2. Aptarkite dviejų temų – Lietuvos kūrimo ir sūnaus auginimo – sąsajas Mindaugo pokalbyje su Morta.
    3. Kaip savo meilę Mindaugui išsako Morta?
    4. Dėl ko ji priekaištauja?
    5. Kodėl Mindaugas prabyla apie užmarštį?
    6. Koks Mindaugas santykiuose su Morta?
  1. Mindaugas ir Vismantas:
    1. Trumpai atpasakokite, apie ką Mindaugas kalbasi su Vismantu.
    2. Kam ryžtasi Vismantas, kai sužino, kad Ruklys – ne jo sūnus? Kodėl renkasi tokią išeitį?
    3. Mindaugas kartoja: „Nenužudžiau! Nenužudžiau!“ Kaip manote, ar galima jį kaltinti žmogžudyste?
    4. Ką naujo prie Mindaugo paveikslo prideda ši scena?

Tiriame

Kaip Morta tapo antrąja Mindaugo žmona, Lietuvos metraštyje aprašyta vos keliais sakiniais:

Tuo laiku mirė kunigaikštienė Mindaugienė, ir tas [Mindaugas] pradėjo jos gedėti. O jos sesuo buvo ištekėjusi už Daumanto, už Nalšiõs kunigaikščio. Ir Mindaugas pasiuntė kvieslius į Nal̃šią, pas savo svainę, tarydamas: „Numirė tavo sesuo; atvažiuok savo sesers apraudoti.“ O kai ji atvažiavo gedėti, Mindaugas užsimanė vesti savo svainę. Ir ėmė jai kalbėti: „Tavo sesuo mirdama liepė man tave vesti. Sakė, kad kita vaikų neskriaustų.“ Ir vedė ją. O Daumantas, tai išgirdęs, labai susikrimto ir pradėjo galvoti, kaip Mindaugą nužudyti, bet negalėjo, nes menka buvo jo jėga, o Mindaugo – galybė.

Palyginkite šią žinią su dramos siužetu. Prisiminkite ir žodžius iš lietuvių kunigaikščių sutarties su Voluine paminėjimo: „Vismantas, jį nužudė tas Mindaugas ir vedė jo žmoną, ir jo brolius išžudė.“

Antra dalis
ŠLOVĖ IR KANČIA

​[Aštuntas epizodas]

​Baltas metraštininkas
​Juodas metraštininkas

[1/2]

JUODAS METRAŠTININKAS

Daug visa ko įvyko nuo to laiko,
​Kai paslaptingom aplinkybėm žuvo
​Pirmasis kunigaikščio patarėjas
​Kuprelis Vismantas. Ir kunigaikščiui
​Pagailo jo našlės ir jo našlaičio:
​Jis vedė Mortą, nors velionio broliai –
​Ir Sprudeika, ir Edivilas – baisiai
​Tam priešinosi. Mindaugas tada
​Juos pakvietė į didelę medžioklę.
​Medžioklė buvo nelabai sėkminga,
​Nes Vismanto abudu broliai žuvo.
​Stebėjosi visi: tokie galiūnai,
​Ne vieną mūšį su garbe praėję,
​Staiga medžioklėj žuvo... Betgi visko,
​Kaip sakoma, pasauly pasitaiko...
​Morta, kunigaikštiene pasidarius,
​Pagimdė Mindaugui dar vieną sūnų.
​Sprudeikos, taipgi Edivilo žemę,
​Jų atminimą gerbdamas, valdovas
​Prie Lietuvos prijungė.
​Atsitiko
​Ir su žemaičiais daug nesutarimų.
​Jų kunigaikštis Vykintas, pakvietęs
​Kryžiuočių brolius, šitaip jiems kalbėjo:
​„Eime kartu prieš Mindaugą jo krikštyt.“
​Kryžiuočiams tai patiko. Jie, sudarę
​Su Vykintu susitarimą, puolė
​Ir Mindaugą apsupo. Ir tada
​Pats Mindaugas pamatė – bus daug kraujo.
​Pas popiežių tad pasiuntinius siuntė,
​Pas Inokentijų IV. Liepė
​Jam pasakyti šitaip: sutinku
​Priimti krikštą ir jūs Dievą garbint.
​Ir krikštijosi Mindaugas. Paskui
​Jisai karalium buvo karūnuotas
​Per Andrių Stirliandą, kurs iš ​Rygõs
​Jam atgabeno Lietuvos karūną.
​O visa tai įvyko, Dievui leidus,
​Viens tūkstantis du šimtai penkiasdešimt
​Pirmaisiais metais.
​Reikia dar pridurt,
​Jog tų visų nesutarimų metais,
​Kai Mindaugas su Lietuvos pulkais
​Apgulęs Vykintą prie Tvẽrų laikė
​Ir šaukė pasiduot, – polovcas Kočius,
​Klastingai prisitaikęs, jį pašovė
​Į kairę šlaunį. Mindaugas dėl to
​Turėjo skausmo daug ir baisiai pyko.
​O gydėsi jisai meškos taukais
​Ir smarkiai gėrė žoleles visokias.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kokius įvykius vardija Juodas metraštininkas?
  2. Kaip to meto padėtį vertina Baltas metraštininkas?
  3. Kodėl Baltas metraštininkas kalba apie prieštaras: karalius – žmogus, pergalė – pagalba, sušildo – sunaikina?

[Devintas epizodas]

1
​Uždanga pakyla
​Didžioji menė Mindaugo pilyje. Ką tik pasibaigė Mindaugo karūnavimo ir sveikinimo iškilmės.
​Mindaugas ir Dausprungas​

[1/6]

MINDAUGAS (nusiima ir padeda karūną)
​Na, štai ir baigės viskas. Pagaliau
​Bent pailsėsim nuo žmonių ir triukšmo,
​Nuo sveikinimų ir kalbų visokių.
​​(Apžiūrinėja karūną)
​Pasižiūrėk – visai gražus žaisliukas.
​Aš dar ir pats gerai jos nemačiau,
​Tik ant galvos jaučiau nelengvą svorį.
​Reikės ją nuo vaikų gerai paslėpt...
​Žiūrėk, kaip spinduliuoja, a? Kaip žiba!
​Tai brangakmeniai, Dausprungai!

DAUSPRUNGAS
​O gal
​Tai ašaros? Jos irgi spinduliuoja.
​Jos irgi žiba... Betgi jos brangesnės
​Už šituos akmenis. Kur kas brangesnės!

MINDAUGAS
​​Vis ašaros ir ašaros! Kieno?

DAUSPRUNGAS
​​Žmonių, kurių kančiom tu užmokėjai
​​Už šituos akmenis... kurių vargais
​​Grindei sau kelią į karūną...

MINDAUGAS
​​Broli,
​​Aš gi ne sau! Ar man ji reikalinga?
​​Juk ne ant mano ją galvos uždėjo –
​​Ant Lietuvos galvos. Ant Lietuvos!

Mindaugas (akt. Vytautas Paukštė) ir Dausprungas (akt. Gediminas Pauliukaitis) spektaklyje „Mindaugas“, rež. Povilas Gaidys, 1969 m.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kaip Mindaugas kalba apie karūną? Kurie jo žodžiai ironiški?
  2. Kaip suprantate Dausprungo žodžius, kad ant karūnos žiba ašaros?
  3. Ką Mindaugas atsako į Dausprungo priekaištą dėl pasitenkinimo pagaliau tapus karaliumi? Kuo jis didžiuojasi?
  4. Kodėl Dausprungas ragina Mindaugą atsisakyti ir karūnos, ir naujojo Dievo?
  5. Kokia prasme Mindaugas lygina save su Kristumi? Kodėl jis jaučiasi nukryžiuotas? Kas jį nukryžiavo? Dėl ko jis aukojasi?
  6. Ką nusprendžia daryti Dausprungas? Kodėl?
  7. Apie ką užsisvajoja Mindaugas, išgirdęs Dausprungo sprendimą? Ką liepia pasakyti ant tėvo pilkapio?

[Dešimtas epizodas]

Mindaugas nusiima karūną ir ilgai žiūri į ją

Dabar galiu tave į žemę trenkti
​Ir kojomis sutrypt, galiu sulaužyt,
​Tuos blizgučius išmėtyt – kam jie man?
​Ar tu mane išaukštinai, iškėlei,
​Ar atnešei ramybę man ir laimę?
​Ar gal nuo mano rankų tu nuplovei
​Tą kraują, kur praliejau dėl tavęs?
​O ne! Esi tik paprastas metalas,
​Kurs mėgsta suteptas krauju rankas.
​Tai džiaukis – tu į tokias ir papuolei.
​Esi, matai, valdžios, galybės ženklas, –
​O ko verta valdžia, jei rankos švarios!
​Žiūriu aš į tave ir negaliu suprasti,
​Ar aš tave laikau, ar tu mane.
​Tie brangakmeniai – kaip gyvatės akys –
​Net kraują stingdo ir užgniaužia kvapą.
​Aš jau nebegaliu judėti... Kirsk!
Tai ko dar lauki? Kirsk tiesiog į širdį.​
​Bet aš tavęs jau nepaleisiu. Ne!
​Tu, mūsų papročiu, turėsi gulti
​Su manimi į vieną kapą. Taip!
​Po daugel metų, ardamas dirvoną,
​Žmogus tave išars. Nusistebės –
​Kokia keista kepurė! Ir nuspirs
​Tave į vagą, vėl užvers velėna.
​Tavęs nebus – idėja tavo liks.
​Taip kaip ir mano.
​O valdžios idėja!
​Kokia saldi esi, kokia karti!
​Kokiais keliais tu ateini į širdį
​Ir kaip tu ją sunaikini visai!
​O gal ne tu – žmogus tave suranda?
​Tu jį tiktai vilioji, tik šauki,
​Kaip klaidžiojanti pelkėse žaltvykslė.
​Ir atsisakom dėl tavęs tėvų,
​Namų, šeimos, draugų ir artimųjų,
​Ištikimybės, meilės ir svajonių.
​Tuščia širdim pasiekiame tave.
​Ir kai toks tuščias, vienas ir apleistas
​Laikai tave ant rankos – tai matai,
​Jog tu esi tik Niekas. Niekas. Niekas!
​Ir aš tik Niekas, kurs tave laikau.
​Ir jei tu moki tik valdyt ir teisti,
​Ir jei tarnaut nemoki ir atleisti,
​Tada prasmek! Pražūk! Nesivaidenk
​Daugiau žmonėms. Ir nesirodyk man.

<...>

Mindaugas (akt. Vytautas Paukštė) spektaklyje „Mindaugas“, rež. Povilas Gaidys, 1969 m.
Mindaugas (akt. Regimantas Adomaitis) spektaklyje „Mindaugas“, rež. Henrikas Vancevičius, 1969 m.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Įsigilinkite į Mindaugo monologą, vieną svarbiausių dramos vietų.
    1. Kaip, kalbant apie karūną, prasiveržia Mindaugo pyktis?
    2. Kodėl karūna ir valdžia jam atrodo neatsiejama nuo kruvinų rankų?
    3. Dėl ko Mindaugą kankina savigrauža?
    4. Pakomentuokite žodžius „Žiūriu aš į tave ir negaliu suprasti, / Ar aš tave laikau, ar tu mane.“
    5. Kaip Mindaugas nusako karūnos vertę? Jis kalba rimtai ar ironiškai?
    6. Kaip jis supranta valdžios idėją?
  2. Kaip manote, kodėl viską apmąstęs Mindaugas ir karūną, ir save pavadina Niekuo?

Savarankiškai perskaitę vienuoliktą dramos epizodą – 1 scenos pabaigą, atsakykite į klausimus.

  1. Mindaugas ir Morta:
    1. Kodėl Mindaugas karūną pavadina gyvate? Kaip šis palyginimas susijęs su ankstesniu monologu?
    2. Ko bijo Morta? Dėl ko ją graužia sąžinė?
    3. Ką Mindaugas atsako paklaustas, ar tiki Dievą?
    4. Ko mokė Mortą vienuolis Zyvertas?
  1. Baltas ir Juodas metraštininkas:
    1. Kuo skiriasi metraštininkų požiūris į tą metą, kai „nieko neįvyko“?
    2. Apie kokį aukštesnį teismą kalba Baltas metraštininkas?
    3. Kaip metraštininkai supranta istoriją?
    4. Kaip Baltas metraštininkas apibendrina karaliaus Mindaugo padėtį?
    5. Paaiškinkite Balto metraštininko išryškintą žmogaus ir valdovo priešpriešą.

​[Dvyliktas epizodas]
​2
​Keramikos dirbtuvė Mindaugo pily.
​Mindaugas ir Senis

[1/8]

MINDAUGAS ​(įeina su karūna po pažastim)
​Aš jau seniai žadėjau tau parodyt
​Tai, ko lig šiol dar Lietuvoj nebuvo.

​SENIS ​(apžiūrinėja karūną)
​Neblogas darbas. Taip, visai neblogas...
​Reikėjo pasakyti man – aš būčiau
​Nulipdęs tau iš molio ne blogesnę.

MINDAUGAS
​Ė Seni, juk žinai, kad molis dūžta!

SENIS
​Kad nieko amžino nėra, valdove!

MINDAUGAS
​Vadink mane vardu – kaip ir seniau.

SENIS
​Tai kur dabar ją dėt? Jei būt kepurė –
​Ant sienos pakabinčiau. Jei puodynė –
​Padėčiau ant lentynos.

MINDAUGAS
​Gal geriau
​Padėk ją ant lentynos.

SENIS
​Tai ar nori
​Pirštus pamiklint ir ką nors nužiesti?
​Geras rankas turėjai – būtum buvęs
​Garsiausias puodžius Lietuvoj. Dabar...

MINDAUGAS
​Dabar – karalius. Lietuvos karalius!
​Paduok tą lentą. Lietuvą paduok!

Senis atneša lentą, ant kurios – keraminis Lietuvos žemėlapis

Mindaugas (akt. Vytautas Paukštė) ir Senis (akt. Eduardas Čepulis) spektaklyje „Mindaugas“, rež. Povilas Gaidys, 1969 m.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Ką Senis mano apie Mindaugo karūną?
  2. Koks Senio požiūris į molinio Lietuvos žemėlapio didinimą po gabalėlį?
  3. Kaip Mindaugas supranta valstybės plėtimą?
  4. Kokia Senio žodžių apie molinį žemėlapį perkeltinė prasmė?
  5. Kaip Senis aiškina, kodėl tas žemėlapis neskamba? Su kuo jį lygina?
  6. Dėl ko Seniui nepatinka Mindaugo kuriama valstybė? Ką jam atsako Mindaugas?
  7. Kaip suprantate Mindaugo mintį, kad tėvynę reikia kurti visą laiką?
  8. Kodėl Mindaugui atrodo, kad nėra kuo maitinti išdygusį daigą – Lietuvą?
  9. Paaiškinkite, kokia prasme Senis vandenį, ugnį ir žemę laiko trimis dievais. Kas turi rastis iš jų?
  10. Komentuodami Just. Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ pasirodymą, minėjome, kad sovietiniais laikais, norint viešai kalbėti apie tautines vertybes, jos turėjo būti vertinamos kritiškai. Kaip tą kritišką požiūrį pokalbyje su Mindaugu išreiškia Senis?
  11. Sovietiniais laikais nebuvo priimtinas palankus krikščionybės vertinimas. Kaip apie krikščionių tikėjimą atsiliepia Senis? Kokį nemirtingą Dievą jis siūlo kurti?
  12. Kodėl ne kas kitas, o vienuolis Zyvertas praneša Mindaugui, kad atvyko žemaičiai?
  13. Kaip Zyvertas aiškina Mortos išprotėjimą?
  14. Aptarkite Mortos monologą.
    1. Kas slegia karalienę? Kaip ji save vadina?
    2. Iš ko matyti, kad Mortos sąmonė pakrikusi? Paanalizuokite jos maldų maišatį.
    3. Ko meldžia Morta?
    4. Kodėl ji sako: „Kupra – tai meilė“?

[Tryliktas epizodas]
​3
​Uždanga pakyla
​Didžioji Mindaugo menė.
​Mindaugas ir Žemaičių pasiuntiniai

[1/9]

MINDAUGAS
​Ką pasakysite, garbingi vyrai,
​Iš Žemaitijos savo žirgus varę
​Į Lietuvą? Tikiuosi, žinios geros.

PIRMAS PASIUNTINYS
​Šlovė tau, Mindaugai!

ANTRAS PASIUNTINYS
​Šlovė, karaliau!

MINDAUGAS
​Už pagarbą dėkoju, bet žinau,
​Jog ne todėl keliavot ilgą kelią,
​Kad pagarbą pareikštumėt.

TREČIAS PASIUNTINYS
​Valdove!
​Dievai...

MINDAUGAS
​Dabar jau reik sakyti: Dievas.

TREČIAS PASIUNTINYS
​... Dievai tesiunčia tau sveikatos, laimės.
​Ir ilgą amžių tau tedovanoja.

KETVIRTAS PASIUNTINYS
​Tebūna pilnos aukštos tavo klėtys,
​Aruodai tavo...

Mindaugas (akt. Regimantas Adomaitis) ir Žemaičių pasiuntiniai spektaklyje „Mindaugas“, rež. Henrikas Vancevičius, 1969 m.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Apie ką Mindaugas kalbasi su Žemaičių pasiuntiniais?
  2. Kaip jis žvelgia į pasiuntinius?
  3. Kokie priešai grasina Žemaičiams? Ko pasiuntiniai atvyko pas karalių?
  4. Kodėl Mindaugas atsisako padėti?
  5. Kaip pasiuntiniai įrodinėja, kad Mindaugas privalo paremti žemaičius?
  6. Ką Mindaugas primena pasiuntiniams? Kaip jis aiškina krikšto priežastis?
  7. Kodėl Mindaugo krikštas gelbėjo Lietuvą?
  8. Kam iš tiesų meldžiasi Mindaugas?
  9. Ką karalius žada pasiuntiniams?
  10. Kokią Lietuvos ateitį regi Mindaugas?
  11. Kaip jis priima siūlymą sujungti rankas?
  12. Kaip Mindaugas apibūdina Zyvertą?
  13. Ką jis sako Zyvertui apie žemaičius?
  14. Kokį argumentą ginče su Mindaugu pasitelkia Zyvertas?
  15. Kaip Mindaugas aiškina, kas naudinga jo dievui – Lietuvai?
  16. Kas ir kaip išgelbsti Zyvertui gyvybę?
  17. Kuo aptarta scena papildo Mindaugo paveikslą?

Tiriame

Lietuvos metraštyje pasakojama, kaip Mindaugo valdymu nepatenkinti lietuviai, rusėnų kunigaikščiai, lenkai ir ordino riteriai ėmė regzti sąmokslą. O Lietuvos kunigaikštis Tautvilas nuvyko į Rỹgą ir iškilmingai krikštijosi.

Mindaugas, patyręs, jog riteriai ir vyskupas, ir visa Rygõs kariauna nori jam [Tautvilui] padėti, pabūgo ir slapta nusiuntė pas Rygos magistrą Andrių [pasiuntinius], ir davė jam daug dovanų, ir tuo jam įsiteikė. Mat pasiuntė jam daug aukso ir sidabro bei gražių sidabrinių ir auksinių indų ir daug žirgų. Ir tarė: „Jeigu nužudysi arba išvarysi Tautvilą, gausi dar daugiau.“

Rygos magistras pasakė jam: „Neišsigelbėsi ir nenugalėsi priešo, jeigu nepasiųsi pas popiežių ir nepriimsi krikšto. O draugiškumą tau jaučiu, ir nors apakinai akis auksu, kurį gavau iš tavęs, vis dėlto aš tau palankus.“ Mindaugas pasiuntė pas popiežių [pasiuntinius] ir priėmė krikštą, bet jo krikštas buvo apgaulingas: jis slapčia nuolat aukojo aukas savo dievams.

Palyginkite metraščio žinią su Mindaugo istorija Just. Marcinkevičiaus dramoje.

[Keturioliktas epizodas]
​4
​Keramikos dirbtuvė ​Mindaugo pily.
​Mindaugas ir Senis

[1/5]

SENIS
​Toksai ankstyvas šiandien?

MINDAUGAS
​Nesimiega.
​Kasnakt vis nekantriau aš laukiu ryto,
​Bijodamas – o gal jau neišauš?
​Ir taip kamuojuos, kol rytinis langas
​Šviesėti ima... Ir nubunda paukščiai.
​Dangus parausta. Ir atgyja viltys,
​Kad viskas dar galbūt pasikartos.
​Žinau, kad ne, o vis dėlto tikiuosi.
​Ne taip gyvenčiau, Seni, ak, ne taip!
​Aš nebuvau tėvams sūnus – paguoda.
​Šeimoj aš nebuvau laimingas vyras.
​Aš nemokėjau net vaikų mylėti,
​Pasinaudojau jais saviems tikslams.
Tai kam aš gyvenau, jei niekam laimės​
​Neatnešiau ir nesukūriau? Kam?

SENIS
​Valdovų laimė – ji visai kitokia
​Negu prastų žmonių.

Mindaugas (akt. Regimantas Adomaitis) spektaklyje „Mindaugas“, rež. Henrikas Vancevičius, 1969 m.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Ką Mindaugas ir Senis kalba apie valdovų ir paprastų žmonių laimę?
  2. Apie ką Mindaugas prisipažįsta galvojantis naktimis?
  3. Kodėl Seniui atrodo, kad Mindaugas vis dėlto laimingas?
  4. Kaip Mindaugas žvelgia į ateitį?
  5. Kaip Daumantas paaiškina, kodėl grįžo iš karo žygio?
  6. Atpasakokite Mindaugo nužudymo sceną. Ką daro Mindaugas? Kokius įsakymus duoda Daumantas?
  7. Ko Mindaugas prašo Balto metraštininko? Ką prisipažįsta?
  8. Kaip Mindaugas teisina savo poelgius?
  9. Kodėl Juodas metraštininkas nužudo Baltą?

Tiriame

Viename iš anksčiau cituotų Lietuvos metraščio fragmentų sakoma, kad Mindaugas paveržė Daumanto žmoną. Toliau eina pasakojimas apie Mindaugo nužudymą. Palyginkite metraščio pasakojimą su dramos siužetu.

Ir Daumantas ieškojo, su kuo jam susidėti ir Mindaugą nužudyti. Susirado Treniotą, Mindaugo seserėną, ir su juo sumanė nužudyti Mindaugą. O Treniota tuo metu buvo Žemaičiuose. 1263 metai. Mindaugas buvo visą savo kariuomenę pasiuntęs už Dniẽpro prieš Romaną, Briansko kunigaikštį. O su jais ir Daumantas buvo bežygiuojąs į kovą. Bet jis nutaikė patogų sau metą ir sugrįžo atgalios, sakydamas: „Žynys man neleido su jumis žygiuoti.“ 

O sugrįžęs atgalios, puolė kuo greičiausiai, pavijo Mindaugą ir ten nužudė jį, o su juo ir abu jo sūnus – Ruklį ir Repeikį. Toks Mindaugo nužudymo galas.

Ar iš tiesų Morta buvo Daumanto (apie 1240–1299) žmona, aiškiai nustatyti neįmanoma, bet jis tikrai dalyvavo sąmoksle prieš Mindaugą. Netrukus vyresnysis Mindaugo sūnus Vaišvilkas išvijo Daumantą iš Nalšios, ir šis su visa gimine pabėgo į Pskovą. Ten tapo stačiatikiu Timotiejumi, buvo išrinktas kunigaikščiu ir valdė trisdešimt trejus metus. Daumantas pagarsėjo kaip puikus karvedys (kelis kartus apgynė Pskovo ir Naugardo žemes nuo Livonijos riterių), sumanus politikas ir sąžiningas teisėjas. Pskoviškiai jį dar gyvą vadino šventuoju, o Rusų stačiatikių bažnyčia kanonizavo XVI amžiuje. Šventajam kunigaikščiui Daumantui Pskoviškiui su žmona Marija teko neregėta garbė: jų figūromis buvo papildyta Švenčiausiosios Dievo Motinos ikona, pasak padavimo, 1198 m. stebuklingai apsireiškusi Išganytojo vienuolyne. Yra daug pasakojimų, kaip šventasis Daumantas ir po mirties gelbėjo Pskovą nuo priešų.

Apibendriname

  1. Koks pagrindinis Just. Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ konfliktas?
  2. Koks Lietuvos vaizdas ir jos valdovo paveikslas ryškėja metraščių ištraukose?
  3. Kurie dramos įvykiai sutampa su metraščiuose užrašytais faktais ir kurie iš esmės skiriasi?
  4. Kaip trumpai apibūdintumėte dramoje vaizduojamų kunigaikščių santykius?
  5. Aptardami dramos epizodus, kaupėte medžiagą Mindaugo paveikslui, nuolat papildomam naujais bruožais. Koks šis paveikslas? Remdamiesi klausimais, surinktą informaciją susisteminkite lentelėje.
    1. Kodėl Mindaugą galima vadinti prieštaringu charakteriu?
    2. Kurios pagrindinės Mindaugo savybės lėmė charakterio prieštaringumą?
    3. Kurie Mindaugo būdo bruožai jums patrauklūs, kurie atstumiantys?
    4. Ar pateisinate tokį Lietuvos vienijimo būdą, koks vaizduojamas dramoje? Kodėl?
    5. Kaip tikri šaltinių tyrinėtojai, imkitės kritinės istorinių šaltinių analizės. Kas labiausiai erzino Lietuvos priešus ir kaip tai atsispindi metraščiuose? Koks iš tiesų galėjo būti Mindaugas?
    6. Kaip manote, ar Just. Marcinkevičius Mindaugo paveikslą kūrė norėdamas atskleisti, kaip iš tiesų buvo vienijama Lietuva, ar turėjo kitų, su savo epocha susijusių tikslų?

Mindaugo siekiai

.......................................................................................

Mintys

......................

.......................

Veiksmai

.....................

......................

Prieštaringi charakterio bruožai

.........................................................................................

.........................................................................................

  1. Kaip Mindaugas svarsto Lietuvos likimą? Kokius pavojus numato kuriamai valstybei? Kaip manote, ar tai aktualu dabar?
  1. Dramoje daug kalbama apie tikėjimą: pagonių dievus, krikščionių Dievą, Mindaugo Dievą – Lietuvą, Senio svajonių Dievą – naująjį žmogų. Kurie su tikėjimu susiję dalykai laikytini realiomis Lietuvos istorijos problemomis, o kurie susiję su sovietinėmis kultūrinio gyvenimo aplinkybėmis?
  2. Apibūdinkite Mortą. Kaip manote, ar tai irgi prieštaringas charakteris?
  3. Aptarkite Dausprungo, Vismanto ir vienuolio Zyverto paveikslus.
  4. Kaip manote, kam autoriui du metraštininkai – Baltas ir Juodas? Apibūdinkite vieną ir kitą. Kurio požiūris jums priimtinesnis?
    1. Kurio metraštininko raštai kuria viešą Lietuvos valdovo Mindaugo vaizdinį, kurio – intymų?
    2. Kurios dramos siužeto dalys labiau atspindi viešą, kurios – asmeninį Mindaugo gyvenimą?
    3. Kuo skiriasi Mindaugo paveikslas viešame ir privačiame gyvenime? Kur ir kaip šie du aspektai susilieja?
  5. Kokiam požiūriui į Mindaugo veiklą atstovauja Senis? Kaip vertinti tokį požiūrį? Pasvarstykite, kam apskritai dramoje atstovauja Senis.
  6. Jau minėjome, kad sovietmečiu dvi temos – Lietuvos valstybingumo ir krikščionybės – negalėjo būti teigiamai interpretuojamos. Aptarkite jų prieštaringumą Just. Marcinkevičiaus dramoje. Kaip autoriui pavyko vienu metu ir pritarti, ir pasmerkti? Kaip vertintumėte tokią autoriaus poziciją šiuolaikiniame kūrinyje?

Lietuvos valstybingumo tema

Krikščionybės tema

Pritarimas

Pasmerkimas

Pritarimas

Pasmerkimas

؜

  1. Kaip vertinate Mindaugo požiūrį į Lietuvą kaip į dievą? Ar mūsų laikais toks požiūris aktualus?
  2. Aptarkite sovietmečiu pastatytų spektaklių „Mindaugas“ nuotraukas. Kaip manote, ar scenovaizdis, veikėjų laikysena ir gestai labiau atspindi teigiamą ar neigiamą požiūrį į Lietuvos suvienijimą? Paaiškinkite, iš ko sprendžiate.
  3. Remdamiesi drama „Mindaugas“, atsakykite į klausimus.
    1. Ką laikytumėte šio kūrinio dramine užuomazga?
    2. Dėl ko kyla draminis konfliktas?
    3. Ką šiame kūrinyje galima laikyti išoriniu draminiu veiksmu?
    4. Ką šiame kūrinyje galima laikyti vidiniu draminiu veiksmu?
    5. Pateikite draminio dialogo pavyzdį ir jį aptarkite.
    6. Pateikite draminio monologo pavyzdį ir jį aptarkite.
    7. Kurią dramos vietą laikytumėte dramine kulminacija, kurią atomazga?
    8. Ką šioje dramoje laikytumėte protagonistu, ką antagonistu?
    9. Ar ši drama turi prologą ir epilogą? Atsakymą pagrįskite.
    10. Kodėl Mindaugą galima laikyti tragišku veikėju?
    11. Šis kūrinys vadinamas drama-poema. Jį galima vadinti ir poetine drama. Ką šiai dramai suteikia poetinė forma?

Diskutuojame

Ar pritariate, kad tėvynę reikia kurti visą laiką?

Rašome

Remdamiesi Just. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“, metraščių ištraukomis ir istorijos žiniomis, parašykite samprotaujamąjį rašinį.

Tiriame

Išsiaiškinkite, kokia kalba parašytas Lietuvõs metraštis. Kokiomis kalbomis XVI a. kuriama raštija Lietuvojè? Aptarkite, kas būdinga Lietuvos metraščių pasakojimui.

Senosios Lietuvos įsivaizdavimas XVI a. graviūroje

Rašome

Mėgdžiodami metraščių stilių, aprašykite pasirinktą įsimintiną savo krašto (miesto arba mokyklos) įvykį, kurio liudininku buvote. Įvykį galite aprašyti ir užsidėję dramos „Mindaugas“ veikėjų Balto arba Juodo metraštininko kaukę.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti