Tema / sąvoka | Apibūdinimas |
Medžiagų savybės | - Medžiagos pasižymi įvairiomis skirtingomis savybėmis: spalva, skoniu, kvapu, tirpumu vandenyje, trapumu, kalumu ir kitomis.
- Kai kurios medžiagų savybės gali būti nustatytos naudojantis prietaisais, pavyzdžiui, lydymosi ir virimo temperatūros matuojamos termometru.
- Dujų virimo temperatūra yra jų suskystinimo temperatūra.
- Kietųjų medžiagų virimo temperatūra matuojama šias medžiagas pavertus skystosiomis.
|
Atomai ir elementai | - Šiuo metu žinoma 118 cheminių elementų, iš jų sudarytos visos medžiagos. 94 iš šių elementų randami gamtoje.
- Mažiausia elemento dalelė yra atomas. Atomai yra be galo mažos dalelės.
- Mažiausia medžiagos dalelė, turinti tos medžiagos savybių, yra molekulė.
- Molekulių sudėtis gali būti užrašyta formulėmis, kuriomis žymimi jas sudarančių elementų atomų simboliai ir tų atomų skaičius.
|
Grynosios medžiagos ir mišiniai | - Medžiagos gali sudaryti mišinius, jų savybės skiriasi nuo juos sudarančių grynųjų medžiagų savybių.
- Mišiniai skiriasi juos sudarančių dalelių dydžiu.
- Tirpalai yra tirpiklio (pavyzdžiui, vandens) ir juose ištirpusios medžiagos mišiniai.
- Mišinių išskirstymo būdai paremti mišinį sudarančių medžiagų dalelių dydžiu, pavyzdžiui, tirpalai yra garinami, o stambios dalelės – filtruojamos arba nusodinamos.
- Lydiniai yra kelių kartu sulydytų metalų mišiniai.
|
Oras | - Oras yra dujų mišinys, sudarytas iš azoto, deguonies ir kitų dujų.
- Kvėpavimui ir degimui palaikyti reikalingas deguonis. Deguonis sudaro tik penktadalį oro.
- Daugiausia deguonies pagamina miškai ir vandenynų fitoplanktonas.
- Azotas reikalingas augalams tręšti, tačiau jo augalai tiesiogiai iš oro nepasisavina.
- Azoto trąšos susidaro iš mėšlo arba pagaminamos dirbtinai.
|
Mūsų organizmui būtinos medžiagos | - Maisto medžiagos – medžiagos, kurių gauname su maistu, kad organizmas augtų ir būtų sveikas.
- Pagrindinės yra šios maisto medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, vitaminai.
- Vanduo yra būtinas mūsų organizmui ir atlieka įvairias funkcijas.
- Mitybos sutrikimai – tai nepakankama arba netinkama mityba, daranti didelę fizinę ir psichologinę žalą.
- Dažniausi mitybos sutrikimai yra anoreksija, bulimija ir persivalgymas.
|
Kaip mūsų kūnas pasisavina skirtingas medžiagas | - Medžiagų pernaša – tai medžiagų keliavimas iš ląstelės į ląstelę.
- Virškinimo sistemą sudaro burna, stemplė, skrandis ir žarnynas. Virškinimo sistema aprūpina mus maisto medžiagomis ir energija.
- Kvėpavimo sistema sudaryta iš nosies, trachėjos, bronchų ir plaučių. Ji aprūpina mus deguonimi ir pašalina anglies dioksidą.
- Kraujotakos sistemą sudaro kraujagyslės ir širdis. Kraujotakos sistema po kūną išnešioja maisto medžiagas ir deguonį.
|
Šiluma ir jos perdavimas | - Visi už aplinką šiltesni kūnai vadinami šilumos šaltiniais.
- Šiluma yra energijos forma.
- Šilumą galima perduoti keleriopai: šilumos perdavimu, konvekcija ir šiluminiu spinduliavimu.
- Šiluminis laidumas – savaiminis šiluminės energijos atidavimo procesas kietuosiuose kūnuose (rečiau – skysčiais ir dujomis) iš aukštesnės temperatūros srities į žemesnę.
- Konvekcija yra šilumos pernešimas srautais dujose arba skysčiuose.
- Šilumos pernešimas ne medžiagomis vadinamas šiluminiu spinduliavimu.
|
Temperatūra ir jos matavimas | - Kūno šilumos rodiklis yra jo temperatūra.
- Temperatūrą matuojantis prietaisas vadinamas termometru.
- Yra trys pagrindinės temperatūros matavimo skalės: Farenheito, Celsijaus ir Kelvino.
- Celsijaus ir Farenheito skalių ryšį galima išreikšti lygtimi
t_{\mathrm{C}}=\frac{5}{9}\left(t_{\mathrm{F}}-32\right),
čia tC yra temperatūra pagal Celsijaus skalę, o tF– temperatūra pagal Farenheito skalę. - Absoliutusis nulis – pati žemiausia temperatūra. Esant absoliučiajam nuliui 0 K (–273 °C), molekulės nustoja judėti.
|
