Žmogus keičia aplinką

2022 m. pasaulyje gyveno net 8 milijardai žmonių. Ar žinojote, kad žmonių skaičius pasaulyje toliau auga? Mokslininkai mano, kad žmonių pasaulyje ir toliau daugės. Didėjant žmonių skaičiui, didėja ir gamtos išteklių naudojimas. Juk visi norime valgyti, turėti namus, nešalti ir būti aprūpinti technologijomis. Deja, visi šie poreikiai vis labiau sekina Žemę. Ji paprasčiausiai nebegali visų mūsų aprūpinti. Kad būtų aprūpinti visi gyventojai ir tinkamai sutvarkytos jų atliekos, jau dabar reikėtų daugiau nei 1,5 Žemės!

Siekiant patenkinti vis daugiau žmonių poreikių, didėja ir gamyba – tiek maisto, tiek daiktų, energijos. Dėl didėjančios gamybos susiduriame su augančia tarša.

Jau daugelį metų žmonės keliasi į miestus įgyti išsilavinimo, ieškoti geresnio darbo ir patogesnio gyvenimo. Miestai auga (6.2.1 pav.), jų daugėja. Statant miestus, naikinamos natūralios gamtos buveinės. Kylant miestams, kuriama ir infrastruktūra: tiesiami keliai, automagistralės. Tose vietose, kur žaliavo miškas, gyveno įvairūs gyvūnai, augo augalai, tekėjo švarūs upeliai, iškyla miestai.

Didelę įtaką aplinkai daro mūsų mitýba. Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių šiltnamio dujų sukėlėjų. Šios dujos turi įtakos klimato kaitai. Taigi tai, ką kasdien valgome, gali daryti daugiau ar mažiau žalos aplinkai. Pavyzdžiui, mėsos, ypač raudonos, tokios kaip jautienos (6.2.2 pav.), taip pat sūrio produktų gamyba, gabenimas ir vartojimas palieka didelį vadinamąjį anglies pėdsaką.Anglies pėdsakas rodo, kiek anglies dioksido ir kitų šiltnamio dujų išmetama į aplinką vykdant kokią nors veiklą. Kuo anglies pėdsakas didesnis, tuo didesnę taršą sukelia ta veikla. Valgydami egzotinius vaisius, turėkite galvoje, kad jų anglies pėdsakas didesnis nei vaisių, užaugintų vietoje, nes juos iki mūsų šalies juk dar reikia atgabenti.

Kiti maisto produktai gali būti tiesiogiai susiję su buveinių naikinimu. Pavyzdžiui, drėgnieji atogrąžų miškai naikinami, kad didesniame plote būtų galima auginti palmes ir gauti daugiau palmių aliejaus, naudojamo konditerijoje. O atogrąžų miškai dažnai vadinami mūsų planetos plaučiais.

Didėjant žmonių skaičiui ir vartojimui, susiduriame ir su atliekų problema. Jų kaskart susidaro vis daugiau, ir tik dalis tinkamai sutvarkoma – rūšiuojama, perdirbama. Itin opi problema dabar yra mikroplastikas (6.2.3 pav.), jo į aplinką kasmet patenka be galo daug – tūkstančiai tonų. Tai mažytės plastiko dalelės, jų susidaro yrant plastikui. Mikroplastikas, naudojamas kosmetikoje ir kitur, dažnai patenka į aplinką. Šios plastiko dalelės biologiškai nebesuyra, jos iš aplinkos patenka į gyvūnų organizmus ir čia kaupiasi, o vėliau per maistą ir vandenį patenka į žmogaus kūną.

Ar dar galime ką nors pakeisti ir neniokoti buveinių ir mūsų planetos? Galvokite apie mažus darbus savo aplinkoje, kuriuos galite padaryti dėl planetos.

Pirmiausia turėtume mažiau vartoti, tai yra pirkti tik tai, ko tikrai reikia, ir naudoti tol, kol tas daiktas vis dar veikia, mums tinka. Geriau pirkti mažiau plastiko. Turėtume taupyti elektrą ir vandenį. Galėtume užsukti vandenį valydamiesi dantis ir muiluodamiesi po dušu.

Rinkitės maistą, mažiau teršiantį aplinką. Skaitykite etiketes ir nepirkite maisto su palmių aliejumi ir kitais aplinkai kenkiančiais produktais.

Puikus pavyzdys, kaip žmonės kartu gali padėti planetai, yra atsikurianti ozòno skylė. Ozono sluoksnis aplink planetą apsaugo mus nuo žalingų ultravioletinių (UV) spindulių. Jei jo nebūtų, žalingi spinduliai sukeltų ligas, pakenktų gyvūnams, augalams, žemės ūkiui ir mūsų sveikatai. 1985 m. mokslininkai nustatė, kad ozono sluoksnyje atsiranda skylė.

Pasirodo, ozono skylė (6.2.5 pav.) atsiranda dėl senuose šaldytuvuose, purškiamuosiuose dezodorantuose naudotų medžiagų. Uždraudus šias medžiagas, ozono sluoksnis atsikuria ir ozono skylė pamažu traukiasi!