Išsaugokime aplinką kitiems (6.3 tema)

Jau žinote, kaip žmogus veikia aplinką ir kad mūsų veikla gali jai pakenkti. Svarbu nepamiršti, kad mūsų, kaip Žemės gyventojų, atsakomybė – palikti planetą ateinančioms kartoms bent jau ne blogesnės kokybės, nei radome. Daug gamtos saugojimo darbų jau atliekama valstybiniu ar tarptautiniu lygmeniu.

Biologinės įvairovės nykimas – viena didžiausių problemų, su kuria dabar susiduriame. Biològinė įvairóvė (6.3.1 pav.) – tai gyvų organizmų visuma. Ji apima gyvūnus, augalus, grybus, bakterijas, dumblius. Kodėl biologinė įvairovė nyksta ir ar tai vyksta tik šiuo metu? Iš tiesų per visą laiką Žemė regėjo penkis mãsinius rūšių išnykimùs. Šeštasis vyksta šiuo metu: išmiršta didžiulė dalis gyvų organizmų, ir tai vyksta labai sparčiai. Tai kelia riziką visai gyvybei Žemėje. Turbūt esate girdėję apie dinozaurų išnykimą, kurį sukėlė asteroidas prieš 65 milijonus metų. Tai – penktasis masinis rūšių išnykimas, visiškai pakeitęs Žemę. Šiuo metu vykstantį šeštąjį masinį išnykimą sukėlė žmogaus veikla.

Vienas iš biologinės įvairovės išsaugojimo būdų – steigti sáugomas teritòrijas. Tai tokios vietos, kuriose, siekiant išsaugoti ir moksliškai tirti gamtos ar kultūros vertybes, ribojama žmogaus veikla. Saugomos teritorijos skirstomos į nacionalinius, regioninius parkus, draustinius, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, „Natura 2000“ teritorijas, ekologinės apsaugos zonas ir kitus. Šios saugomos teritorijos skiriasi apribojimais: vienose jie daug griežtesni nei kitose. Rezervãtuose draudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla, jie griežčiausiai saugomi. Nacionãliniai párkai, be saugojimo, užsiima ir pažintine veikla – žmonės čia laukiami, bet būtina saugoti svarbius objektus. Lietuvojè yra penki nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijõs ir Trãkų istorinis (6.3.2 pav.).

Su saugomų teritorijų veikla ir jų gamtos bei kultūros paveldu galima susipažinti Saugomų teritorijų lankytojų centruose, juose įrengtos pažintinės ekspozicijos, vyksta edukacijos. Kai kuriose saugomose teritorijose veikia gamtos mokyklos. Šiose vietose ne tik susipažįstama su tam tikra saugoma teritorija, bet ir aiškinama, kodėl būtina ją saugoti.

Ne veltui, norėdami žvejoti, medžioti ar užsiimti ūkine veikla, turime laikytis tam tikrų taisyklių. Šios taisyklės sukurtos norint apsaugoti gamtą, jos gyventojus, kraštovaizdį. Taisyklių nesilaikantiems gresia didelės baudos. Pavyzdžiui, žvejóti (6.3.4 pav.) leidžiama tik turint specialų leidimą. Įvairius gyvūnus galima gaudyti skirtingais būdais ne tuo pačiu metu. Kai kurias žuvis ir vėžius iš viso draudžiama gaudyti ištisus metus, nes šios rūšys saugomos, pavyzdžiui, vijūnai ir plačiažnypliai vėžiai. Daugumos mažų žuvų negalima žvejoti siekiant jas apsaugoti. Taip pat negalima žvejoti žuvims neršiant, pavyzdžiui, gaudyti lydekas draudžiama nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d., nes tada vyksta lydekų nerštas.

Medžiõklė taip pat turi taisykles. Gyvūnai gali būti medžiojami skirtingais metų laikais, kontroliuojama, kokie ginklai naudojami. Be to, kasmet nustatoma, kiek ir kokių gyvūnų galima sumedžioti. Tai daroma norint tam tikrus gyvūnus apsaugoti nuo išnaikinimo, taip pat palaikyti tinkamą jų skaičių. Štai lapes, šernus galima medžioti ištisus metus, nes jų Lietuvojè yra daug ir jiems negresia išnykti. Jei tai pasikeistų, būtų apribotas medžiojimo laikas ir leistinų sumedžioti gyvūnų skaičius.

Kai kuriose vietose taip pat ribojama ūkinė veikla. Ūkinė veiklà – kai žmonės teikia paslaugas, atlieka darbus tam tikroje vietoje ir už tai gauna atlygį. Tai gali būti žemės ūkis, žvejyba, naudingųjų iškasenų kasyba, įvairios paslaugos. Saugomose teritorijose taikomos griežtos taisyklės ir kai kuriose ūkinė veikla draudžiama arba ribojama. Visa tai daroma norint apsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę.

Ar teko lankytis Kaũno zoologijos sode? Zoològijos sõdas (6.3.5 pav.) – vieta, kur laikomi, veisiami gyvūnai ir su jais supažindinama visuomenė. Zoologijos sodai laikui bėgant keitėsi. Tai nebėra vieta, kur žmonės ateina gerai praleisti laiko ir pažiūrėti nelaisvėje laikomų gyvūnų. Pagrindinis zoologijos sodų tikslas – saugoti, suteikti pagalbą sužalotiems gyvūnams, veisti retas, nykstančias, kartais net gamtoje jau išnykusias gyvūnų rūšis, šviesti žmones apie biologinę įvairovę, jos svarbą. Štai Lietuvõs zoologijos sodas veisia retus Lietuvõs vėžlius – balinius vėžlius. Zoologijos sode jie ritinami iš kiaušinių ir paleidžiami į laisvę. Spikso papūgos, gyvenusios Brazilijoje, 2019 m. oficialiai paskelbtos kaip išnykusios gamtoje. Vienintelės likusios Spikso papūgos laikomos keliuose skirtinguose pasaulio zoologijos soduose, kur veisiamos siekiant paleisti jas į laisvę.

Saugoti svarbu ne vien gyvūnus. Augalai taip pat yra itin svarbi gamtos dalis. Siekiant juos išsaugoti, kuriami sėklų bankai. Sėklų bankas – vieta, kur saugomos įvairių augalų sėklos. Sėklų bankas tampa vis reikalingesnis spartėjant klimato kaitai ir nykstant biologinei įvairovei. Jei dėl šių ar kitų priežasčių išnyktų kurie nors augalai, sėklų banke turėsime sėklų, iš kurių augalus galėsime atkurti.