Skyriaus „Gamtos mokslų tyrimai“ apibendrinimas

Tema / sąvoka

Apibūdinimas

Kaip atliekami gamtos mokslų tyrimai

• Gamtos mokslai paremti tyrimais, kurie apima stebėjimą, matavimus ir skaičiavimus.
• Pirma atliekamų tyrimų dalis – hipotezė. Tai teiginys, kurį reikia patikrinti. Atliekant gamtos tyrimus, reikia būti labai pastabiems.
• Norint pagrįsti hipotezę, atliekami bandymai – jie dar vadinami eksperimentais. Siekiant gauti tikslias išvadas, eksperimentai kartojami.

Elgesio taisyklės atliekant tyrimus

• Laboratorijoje reikia laikytis saugaus elgesio taisyklių.
• Laboratorijoje reikalinga speciali apranga: chalatas, apsauginiai akiniai, pirštinės.
• Laboratorijoje nieko neragaujame, negeriame ir nevalgome. Nepažįstamas medžiagas uostome delnu nukreipdami oro srovę.
• Pavojingos medžiagos ženklinamos specialiaisiais ženklais (žr. 1.2.1 lentelę, p. 18).
• Net ir buityje galime susidurti su pavojingomis medžiagomis, todėl būtina išmanyti jų savybes.

Fizikinis dydis

Reiškinių, kūnų ar medžiagų savybes apibūdinantys dydžiai – ilgis, tūris, masė, tankis, laikas – vadinami fizikiniais dydžiais.

Fizikinių dydžių matavimas

Išmatuoti fizikinį dydį – tai palyginti jį su tos pačios rūšies dydžiu, kuris laikomas to dydžio matavimo vienetu (etalonu).

Kūno ilgis

Ilgis – atstumas tarp dviejų labiausiai nutolusių vietų; didžiausias kūno matmuo. Pagrindinis ilgio matavimo vienetas tarptautinėje vienetų sistemoje (SI) yra metras (m):

[l] = 1 m.

Kūno plotas

• Kūno paviršiaus dalį vadiname plotu. Jis žymimas raide S. Pagrindinis ploto matavimo vienetas yra kvadratinis metras (m²):​
  ​[S] = 1 m².
• Kvadrato plotas:
  ​S = a × a = a².
• Stačiakampio plotas:
  ​S = a × b.

Kūno tūris

• Tūris – kūno užimama vieta erdvėje. Jis žymimas raide V. Pagrindinis tūrio matavimo vienetas yra kubinis metras (m³):
  ​[V] = 1 m³.
• Stačiakampio gretasienio tūris: 
  ​V = a × b × c.

Kūno masė

• Masė – medžiagos kiekio matas. Kūno masę matuojame svarstyklėmis.
• Pagrindinis masės matavimo vienetas yra kilogramas (kg):
  ​[m] = 1 kg.

Prietaiso skalės padalos vertė

Atstumas tarp gretimų skalės padalų vadinamas prietaiso skalės padalos verte. Pasirenkami du gretimi skalės brūkšneliai, prie kurių nurodytos dydžio vertės, ir iš didesnės vertės atimama mažesnė. Pavyzdžiui, liniuotės padalos vertė yra 1 mm, nes tarpas tarp 0 ir 1, atitinkantis 1 cm, padalytas į 10 lygių dalių, o

\frac{1\ \mathrm{cm}\ -0\ \mathrm{cm}}{10}=\frac{1\ \mathrm{cm}}{10}=0,1\ \mathrm{cm}\ =1\ \mathrm{mm}.

Matavimo paklaida

Skirtumą tarp išmatuotos ir tikrosios, paprastai nežinomos, matuojamo dydžio reikšmės vadiname matavimo paklaida.

Absoliučioji paklaida

Prietaiso absoliučiąja paklaida laikoma pusė mažiausios prietaiso padalos vertės. Pavyzdžiui, išmatavus kūno ilgį milimetrais sugraduota liniuote, rezultatas užrašomas taip:

l=450,0\ \mathrm{mm}\pm0,5\ \mathrm{mm}