Vandens svarba gyvybei
Ar galėtų be vandens egzistuoti gyvybė? Ar žinote, kad, mokslininkų manymu, pirmoji gyvybė Žemėje atsirado būtent vandenyje? Vanduo buvo būtinas gyvybei atsirasti ir tebėra būtinas organizmams išgyventi. Ne veltui, tyrinėjant kitas planetas, ieškoma vandens ženklų. Radus vandens ar jo buvimo pėdsakų, būtų galima spėti, kad toje planetoje egzistavo gyvybė. Kol kas vienintelė Žemė gali pasigirti stabiliais skysto vandens (ne ledo) telkiniais savo paviršiuje. Dėl šios priežasties mūsų planetoje tokia didelė gyvybės įvairovė. Žemėje itin daug vandens, todėl ji vadinama mėlynąja planeta (3.1.1 pav.).
Vandens reikia, kad egzistuotų gyvūnai, augalai, grybai, pirmuonys. Nemažai gyvūnų, pavyzdžiui, ruoniai, lydekos, dėlės, banginiai, vandens telkinius laiko namais.
Žmogui vanduo yra ne mažiau svarbus. Maždaug 60–70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo! O kai kuriuose žmogaus kūno organuose jo dar daugiau. Pavyzdžiui, smegenyse ir širdyje – daugiau nei 75 proc., plaučiuose – kiek daugiau nei 80 proc. (3.1.2 pav.).
Taigi, vanduo būtinas mūsų širdies, plaučių, smegenų ir kitų organų veiklai. Jis yra mūsų kūno sudedamoji dalis, mums padeda reguliuoti kūno temperatūrą prakaituojant, dalyvauja virškinimo procese, šalina atliekas, yra kraujo sudedamoji dalis, dalyvauja įvairių medžiagų kitimo procesuose. Juk be vandens žmogus gali išgyventi vos kelias dienas.
Nors vanduo gyviems organizmams, taip pat ir žmogui, yra būtinas, tik labai mažą pasaulio vandens dalį sudaro gėlas ir tinkamas gerti vanduo. Pasaulyje yra šalių, kuriose trūksta geriamojo vandens. Dėl dažnėjančių sausrų, taršos, didėjančio vandens poreikio jo ištekliai senka. Privalome saugoti ir tausoti vandens išteklius.
Tai įdomu! Ar žinote, kad senosios žmonių civilizacijos kūrėsi prie vandens, dažniausiai prie upių? Senovės Egipto – prie Nilo, Mesopotãmijos – prie Tigro ir Eufrãto (3.1.3 pav.).
Ir dabar daug svarbių miestų įkurti ant upių krantų. Vanduo svarbus ne tik mūsų kūnui. Besikuriančioms kultūroms vanduo teikdavo maisto – žuvų; atslūgus potvyniui, užlietose derlingose žemėse buvo galima ūkininkauti. Vandeniu buvo galima nuplaukti iki kitų vietovių, atsigabenti reikalingų prekių. Didieji Lietuvõs miestai taip pat įsikūrę greta vandens.
Augalams vanduo toks pat svarbus kaip ir gyvūnams. Augaluose yra apie 80–95 proc. vandens. Daugiau nei gyvūnuose! Be vandens, kaip ir be šviesos, augalai negalėtų pasigaminti maisto.
Vanduo augaluose taip pat perneša medžiagas. Kad augalai galėtų augti, iš dirvožemio per šaknis jie siurbia vandenį su įvairiomis mineralinėmis medžiagomis. Vanduo juda išnešiodamas šias medžiagas po visą augalą.
Tiriamasis darbas „Medžiagų pernaša augalu“
Patyrinėkime, kaip vanduo keliauja augalu ir neša ištirpusias medžiagas (3.1.4 pav.).
Jums reikės: 3 salierų stiebų (galite naudoti kopūstų lapus, baltas gėles), 3 stiklinių vandens, 2 spalvų maistinių dažų, arbatinio šaukštelio.
Darbo eiga:
- Dvi stiklines maždaug iki pusės pripildykite vandens, vieną palikite tuščią.
- Į stiklines su vandeniu įlašinkite po maždaug 10 lašų maistinių dažų. Kuo ryškesnė bus vandens spalva, tuo geriau matysite eksperimento rezultatus.
- Šaukšteliu išmaišykite dažus.
- Į kiekvieną stiklinę įdėkite po saliero stiebą.
- Kad geriau matytumėte rezultatus, saliero stiebus stiklinėse palikite per naktį. Praėjus šiam laikui, apžiūrėkite. Ar pasikeitė jų spalva? Išimkite stiebus iš stiklinių ir perpjaukite skersai. Ką matote? Kas nutiko vandenyje nebuvusiam saliero stiebui?
Salierų stiebai nusidažė pasirinktų dažų spalva. Perpjovę stiebus skersai, galėjote pamatyti spalvotų taškelių. Tai medienos indai, pripildyti kylančio spalvoto vandens.
Medienos indai – augalo viduje esantys dariniai, kuriais vanduo su medžiagomis iš šaknų keliauja į kitas augalo dalis.
Vanduo medienos indais, kildamas saliero stiebu, kartu nešė ir jame ištirpusius dažus. Tuščioje stiklinėje paliktas saliero stiebas arba nuvyto, arba suglebo. Tai parodo, koks vanduo svarbus augalams.
Tai įdomu! Ar žinojote, kad eksperimentas ir stebėjimas nėra tas pats? Eksperimento metu, keičiant pasirinktas sąlygas, žiūrima, kokią įtaką jos daro rezultatui, o stebėjimo metu registruojami duomenys, stebima eksperimento eiga į ją nesikišant.
Klausimai ir užduotys
- Gydytojai pataria gerti daug vandens: suaugusieji turėtų išgerti 2–3 l (9–13 puodelių), 9–13 metų vaikai – 1,5–2 l vandens (7–8 puodelius) per parą. Pabandykite apskaičiuoti, kiek per parą išgeriate vandens.
- Išvardykite bent 10 vandens gyventojų.
- Daug vietovių pasaulyje kasmet susiduria su sausromis. Sausrà – tai reiškinys, kai pastebimas didesnis, nei tai vietai įprasta, vandens trūkumas. Sausros pavojingos, nes padidėja užterštumo, gaisrų rizika. Sausra taip pat neigiamai veikia gyvūnus ir augalus – kai kurie neišgyvena, kiti migruoja ieškodami vandens. Pasidomėkite, kodėl sausros trunka vis ilgiau ir dažniau.
- Pasvarstykite, kurie mėnesiai Lietuvojè lietingiausi ir kaip tai paveikia gamtą.
- Pasidomėkite, kokių vandens telkinių yra jūsų gyvenamojoje aplinkoje. Ką apie juos žinote?
Ko išmokome?
- Pirmoji gyvybė Žemėje atsirado vandenyje.
- Ieškodami gyvybės ženklų kitose planetose, mokslininkai ieško vandens ar jo pėdsakų praeityje.
- Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus bei kitų gyvūnų kūno ir yra būtinas organų veiklai.
- Augalai šaknimis iš dirvožemio siurbia vandenį su įvairiomis mineralinėmis medžiagomis. Vanduo juda išnešiodamas šias medžiagas po visą augalą.
- Medienos indai – augalo viduje esantys dariniai, panašūs į plonyčius vamzdelius, kuriais vanduo su medžiagomis kyla iš šaknų į kitas augalo dalis.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"