Ką vadinti patyčiomis?
Prisipažinkim – vienas nemaloniausių dalykų, kuriuos patiriame mokykloje, yra patyčios. Kas tai yra?
- Pravardžiavimasis.
- Šaipymasis iš vaiko kilmės, amžiaus, išvaizdos, aprangos.
- Užkabinėjimas.
- Daikto atėmimas.
- Aptarkite, kaip suprantate kiekvieną iš čia paminėtų patyčių pavyzdžių.
- Ar jūsų klasėje to pasitaiko?
- Papildykite patyčių sąrašą.
Skųsti ar informuoti?
Ar kam nors pasakyti, kai iš tavęs tyčiojasi, tave užgaulioja, žemina?
- Pirmasis atsakymas. Jaučiuosi blogai. Bet geriau apie tai niekam nesakysiu. Nenoriu būti skundiku. Nenoriu pasirodyti silpnas.
- Antrasis atsakymas priešingas. Jaučiuosi blogai. Reikia apie tai pasišnekėti su suaugusiu žmogumi, nes prašydamas pagalbos jausiuosi saugesnis.
Tik pasakydamas, kad tave skriaudžia, prašydamas pagalbos iš tiesų rūpiniesi savo saugumu. Atsakingas elgesys bus ir kalbėjimas apie matytas, nors su tavimi ir nesusijusias patyčias, nes taip rūpiniesi savo bendraamžių saugumu.
- Ar kam nors pasakojate patyrę patyčias patys ar jas matę? Jeigu ne, paaiškinkite, kodėl. Jeigu taip, prisiminkite, kuo baigėsi tie įvykiai. O gal jie nesibaigė – taip pat papasakokite.
- Kartais vaikai vienas kitą pravardžiuoja „skundikais“. Kada kas nors taip vadinamas? Ar pagrįstai šaipomasi iš vaiko, jei jis prisipažįsta apie patirtas arba patiriamas patyčias?
Sužeisti galima ir žodžiu
Kartais sakoma, kad mušimas yra skaudesnis negu šaipymasis žodžiais – esą nuo jų mėlynių nelieka.
Bet nėra teisinga taip manyti, nes sumuštą vietą lengva nustatyti, skausmą galima numalšinti. O štai užgaulūs žodžiai sukelia skausmą, kurį sunku kitiems parodyti ir dar sunkiau numalšinti. Jis juntamas ilgą laiką.
Taigi suduoti ar sužeisti žodžiu yra vienodai skaudūs dalykai, ir to visi turime vengti.
- Aptarkite šias dvi nuomones. Kuriai iš jų labiau pritartumėte? Kodėl?
Ar stebėdamas dalyvauji?
- Pasiskirstykite į grupes po keturis penkis vaikus. Sugalvokite ir suvaidinkite atsitikimą autobuse, kai į jį įlipa grupelė jūsų bendraamžių ir iš kurio nors mokinio imama tyčiotis. Taigi vienas arba du tyčiojasi, vienas kenčia užgauliojimą, kiti yra stebėtojai.
- Pasikeiskite vaidmenimis. Visiems svarbu pabūti tais, iš kurių tyčiojamasi, tais, kurie tyčiojasi, ir tais, kurie stebi įvykius.
- Aptarkite, kaip jautėtės atlikdami skirtingus vaidmenis.
Įsidėmėkite, kad patyčias skatina nebylus stebėtojų pritarimas. Taigi stebėdami dalyvaujame!
Ar jūsų klasė per pertraukas gali gyventi be patyčių?
- Ką atsakytumėt į šį klausimą?
- Pasvarstykite, kodėl šią pamoką pradėjome žodžiais „Gerai, mes taip ir padarysim!“
- Į ką pavirstų mūsų gyvenimas, jei visi, ir klasėje, ir šeimoje, ir kieme ar parduotuvėje, šaipytųsi ir tyčiotųsi vieni iš kitų?
- Sugalvokite, ką galėtumėte nuveikti per pertraukas, užuot tyčiojęsi.
Užduotys
- Patyčios – įvairus elgesys, kai vaikai žemina, skaudina vieni kitus.
- Stebėtojų juokas ar susidomėjimas patyčiomis gali paskatinti jas tapti dar aršesnes.
- Jei kam nors juokinga – tai nėra patyčios, net jei kažkas jaučiasi įskaudintas.
- Jei patiri patyčias – geriausiai apie tai niekam nepasakoti, neieškoti pagalbos.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"