MOKYMOSI TIKSLAI
- Išsiaiškinsite, kas yra žodžių junginys.
- Sužinosite, kaip žodžiai derinami, valdomi ir šliejami.
- Išmoksite sintaksiškai nagrinėti prijungiamuosius žodžių junginius.
STEBIME
Sudarykite žodžių junginius. Kur reikia, išsirinkite tinkamiausią žodį. Atsakykite į klausimus.
- (Artima) aplinkoje, (artimi) kraštuose, (artimos) šalyse, (Artimieji) Rytuose, (artimiausia) parduotuvėje.
- Domisi (sportas), vadovauja (choras), stebi (katė), rūpinasi (šuo), nori (miegas).
- (Spalvotai, smarkiai, skaniai) lyja, (spalvotai, smarkiai, skaniai) valgo, (spalvotai, smarkiai, skaniai) perpiešia.
1. Į ką atsižvelgdami parinkote suskliaustų A grupės žodžių formas?
2. Kuo remdamiesi parinkote suskliaustų B grupės žodžių formas?
3. Į ką atsižvelgdami sudarėte C grupės žodžių junginius?
AIŠKINAMĖS
Žodžius sakinyje sieja prasmė ir intonacija. Prasminius ryšius galime įžvelgti, keldami klausimus, pavyzdžiui: Draugui ištiesė pagalbos ranką – ką ištiesė? ranką; kokią, kieno ranką? pagalbos; kam ištiesė? draugui.
Įžvelgti glaudų prasminį ryšį nesunku, kai žodžius sieja gramatinis ryšys. Jį rodo žodžių galūnės, pavyzdžiui, linksniai (ištiesė draugui ranką). Veiksmažodžio ištiesė reikšmei atskleisti (kam ištiesė?, ką ištiesė?) reikia ne tik kitų žodžių (draugas, ranka), bet ir jų linksnių (draugui, ranką).
Du ar keli savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję pagal prasmę ir gramatiškai, sudaro žõdžių jùnginį. Žodžių junginiai susidaro sakinyje ir yra jo dalys.
Vieni žodžiai, jungdamiesi sakinyje, yra priklausomi nuo kitų. Jie yra susieti prijungimo ryšiu. Prijùngiamąjį žõdžių jùnginį sudaro žodžiai, kurių vienas yra pagrindinis, o kitas – nuo jo priklausomas. Priklausomasis žodis atsako į klausimą, keliamą iš pagrindinio žodžio.
Priklausomieji žodžiai prie pagrindinio žodžio gali būti jungiami trimis būdais: derinimo, valdymo ir šliejimo.
ŽODŽIŲ PRIJUNGIMO BŪDAI | ||
Derinimas | Valdymas | Šliejimas |
Priklausomasis žodis gimine, skaičiumi ir linksniu derinamas su pagrindiniu žodžiu. | Priklausomojo žodžio linksnis arba linksnis su prielinksniu yra pavaldus pagrindiniam žodžiui. | Priklausomasis žodis yra prišlietas pagal prasmę prie pagrindinio žodžio. |
tikros vertybės | prisiminė vaikystę | tikisi ištverti |
Dẽrinimas yra toks žodžių prijungimo būdas, kai priklausomasis žodis įgyja tokią pačią giminės, skaičiaus ir linksnio formą kaip ir pagrindinis žodis. Abu žodžiai yra tos pačios formos.
Važiuoja (kuo?) | šiuo dviračiu (vyr. g., vns. Įn.) |
šia mašina (mot. g., vns. Įn.) | |
šiais motociklais (vyr. g., dgs. Įn.) |
Dažniausiai su pagrindiniu žodžiu derinami būdvardiškieji žodžiai.
SU PAGRINDINIU ŽODŽIU DERINAMI ŽODŽIAI | |
Būdvardžiai | įstabi dovana |
Valdymas yra toks žodžių prijungimo būdas, kai priklausomojo žodžio linksnis arba linksnis su prielinksniu yra pavaldus pagrindiniam žodžiui. Kaitant pagrindinį žodį, priklausomojo žodžio linksnis nesikeičia.
Čia yra būrys ko? draugų.
Pamatė būrį ko? draugų.
Esu būryje ko? draugų.
Pagrindiniam žodžiui pavaldūs linksniuojamieji žodžiai.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI, KURIE VALDO | |
Veiksmažodžiai | davė ką? dėžę kam? draugams |
Šliejimas yra toks žodžių prijungimo būdas, kai priklausomasis žodis su pagrindiniu susijęs tik pagal prasmę: nori išmokti (ko nori?), kryptingai mokytis (kaip mokytis?). Prie pagrindinio žodžio šliejami nekaitomieji žodžiai.
PRIE PAGRINDINIO ŽODŽIO ŠLIEJAMI ŽODŽIAI | |
Prieveiksmiai | kryptingai mokytis |
Pagrindinis žodžių junginio dėmuo dažniausiai yra veiksmažodis, daiktavardis arba būdvardis. Pagal tai skiriami veiksmažodiniai, daiktavardiniai ir būdvardiniai žodžių junginiai: dėkoti tėvams, padėka mokytojams, dėkingas draugams.
ĮTVIRTINAME
1. Perskaitykite Antano Škėmos novelės „Karuselė“ ištrauką, kurioje berniukas stebi per karą pasikeitusią vieno miestiečio situaciją. Atlikite užduotis.
Martynukas stebi gatvės kampe sėdintį armėną. Jis sėdi ištisą dieną ir laukia purvinų batų. Ant dėžutės krašto rudenį gulėdavo nusirpusios kriaušės, o žiemą ar pavasarį – spausti džiovinti vaisiai, kuriuos armėnas pjaustė aštriu peiliu ir pardavinėjo vaikams. Dabar armėnas sėdi ištįsusiu veidu, dėžutės kraštas tuščias, nėra džiovintų vaisių ir niekas nenori valyti batų. Martynukas žiūri į pablogusį armėną, ir jam diegteli širdyje.
- Išrašykite pažymėtus žodžių junginius. Keldami klausimus, nurodykite pagrindinį ir priklausomąjį žodžių junginio dėmenis. Pagal pavyzdį rodyklėmis parodykite žodžių priklausomybę.
Pavyzdys.
regi | pasaulį | sudėtingą | pasaulį | ||
ką regi? | kokį pasaulį? | ||||
- Tekste raskite po du žodžių junginius, kurie apibūdina armėno išvaizdą ir rodo jo elgsenos pokyčius vykstant karui.
2. Perskaitykite ištrauką ir atlikite užduotis, atsakykite į klausimus.
Tramvajus nušliaužia nuo kalno ir, linksmai tarškėdamas, rieda tarp veidrodinių vitrinų, iš kurių išnyko prekės. Daugelio stiklai išmušti, į juodas krautuvių kiaurymes įžūliai lenda saulės spinduliai, apuosto tuščias lentynas ir paklysta tamsiuose kampuose. Mėsos krautuvėje stovi nykštukas ištiestomis rankomis, lyg maldaudamas kažko iš praeivių. Dešrelių jis nebeturi. Ir Filipovo pyragaičių krautuvė užkalinėta lentomis. Dingo pyragaičiai su varške, su kopūstais, su kepenų paštetu ir labai skanūs su obuolių koše. Martynukas apatiškai brauko pirštu tramvajaus langą. Tokia nereikalinga gatvė.
(Pagal Antaną Škėmą)- Nustatykite, kurie žodžiai prijungimo ryšiu susieti su paryškintais žodžiais. Atkreipkite dėmesį, kad su tuo pačiu žodžiu gali būti daugiau negu vienas junginys. Išrašę junginius, iškelkite klausimus ir nubrėžkite žodžių priklausomybę rodančią rodyklę.
- Ką regi berniukas, važiuodamas tramvajumi? Remdamiesi pateikta ištrauka, baikite sakinį: Važiuodamas tramvajumi, berniukas regi ……………, ……………, …………… ir …………… . Kokiu ryšiu prijungėte papildinius? Atsakymą pagrįskite.
- Remdamiesi tekstu baikite daiktavardinius žodžių junginius, rodančius, kaip pasikeitė parduotuvių vaizdas, vykstant karui: …………… vitrinos, …………… stiklai, juodos ……………, …………… lentynos, …………… kampai.
- Kaip pasikeitė berniuko nuotaika, pamačius gatvės vaizdą? Kurie žodžių junginiai tai rodo?
3. Perskaitykite tekstą ir nustatykite, kuriomis spalvomis pažymėti valdymo, derinimo ir šliejimo ryšiais susieti žodžiai. Atsakymą pagrįskite.
Visi nori išgirsti Vernerio įspūdžius. Kokie buvo tie egzaminai, ką reikėjo daryti, viską pasakok. Jaunėliai tampo už rankovių, vyresnėliai staiga ima rodyti pagarbą. Šitas baltaplaukis vienišius ėmė ir ištrūko iš suodžių.
(Pagal Antonį Dorą)4. Perskaitykite prijungiamuosius žodžių junginius ir atlikite užduotis.
Atstovauja mokyklai, smagi kelionė, ėmė bėgti, sklidinas džiaugsmo, visoje kelionėje, žmogaus kelionė, panašus į citriną, nevisiškai aiškus, smarkiai lyja, laikas keliauti.
- Persibraižykite lentelę ir sugrupuokite žodžių junginius į veiksmažodinius, daiktavardinius ir būdvardinius.
ŽODŽIŲ JUNGINIAI | ŽODŽIŲ PRIJUNGIMO BŪDAS |
Veiksmažodiniai | |
Atstovauja mokyklai | Valdymas |
Daiktavardiniai | |
| |
Būdvardiniai | |
| |
- Lentelėje nurodykite žodžių prijungimo būdą (valdymas, derinimas ar šliejimas).
5. Apmąstykite, kaip pastaraisiais metais pasikeitė jūsų gimtasis miestas, miestelis ar kaimas, ir atlikite užduotis.
- Užrašykite septynis žodžių junginius, susijusius su vietovės pokyčiais: keturis su veiksmažodžiu ir daiktavardžiu (ką padarė?), tris – su daiktavardžiu ir jį apibūdinančiu žodžiu (koks?, kokia?, kieno?).
Pavyzdys. Nutiesė tiltą, pasodino ąžuolą, perdažė bažnyčią, išgriovė tvorą; beždžionių tiltas, atsodintas parkas, taikos simbolis.
- Žodžių junginiais pasikeiskite su suolo draugu. Parenkite trumpą pristatymą, pavartodami draugo žodžių junginius.
- Išklausykite vienas kito pristatymo.
APIBENDRINAME
6. Perskaitykite ištrauką ir atlikite užduotis.
Tu priimtas, sako laiškas. Verneris turįs prisistatyti į Šulpfortos nacionalsocialistinio ugdymo mokyklą. Jis stovi vaikų namų bendrajame kambaryje, dar neįstengdamas suvokti naujienos. Sutrūkinėjusios sienos, įlinkusios lubos, du suolai, ant kurių sėdėjo tiek vaikų, kiek kasyklos pridarydavo našlaičių. Ir štai jis rado būdą, kaip iš čia pabėgti.
(Pagal Antonį Dorą)- Persirašykite nuspalvintus žodžių junginius ir nustatykite žodžių prijungimo būdą.
- Persirašykite paskutinį sakinį ir rodyklėmis susiekite žodžius, sudarančius prijungiamuosius žodžių junginius.
7. Dar kartą perskaitykite 6 užduoties tekstą ir atlikite pasirinktą užduotį (1 arba 2).
- Našlaitis Verneris sutriko, laiške perskaitęs naujieną Tu priimtas. Prisiminkite dieną, kai sužinojote, kad jus priėmė, pavyzdžiui, į mokyklą, stovyklą, būrelį. Papasakokite suolo draugui, kaip tuomet jautėtės.
- Paklauskite draugo, į kurią mokyklą jis norėtų būti priimtas. Įsivaizduokite, kad esate tos mokyklos administratorius. Parašykite draugui dalykinį elektroninį laišką ir praneškite, kad jis priimtas į šią mokyklą. Nurodykite, kada ir kur turi atvykti.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"