MOKYMOSI TIKSLAI
- Aptarsite aplinkybių rūšis ir sandarą.
- Išmoksite atpažinti aplinkybes sakinyje.
- Susipažinsite su aplinkybių raiškos būdais.
- Aptarsite aplinkybių skyrybą.
STEBIME
Kai išgirstame apie kokį nors dominantį įvykį, keliame daugybę klausimų, norėdami išsamiau išsiaiškinti jo aplinkybes.
Perskaitykite žinią apie Timą Talerį ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.
Kokiai sąlygai esant? | Ko nepaisydamas? | ||
Kodėl? | Našlaitis Timas Taleris pardavė savo juoką nepažįstamajam. | Kuriuo tikslu? | |
Kur? | Kaip? | ||
Už kiek? | Kada? | ||
1. Dar kartą perskaitykite naujieną apie Timą. Iš kurios pagrindinės sakinio dalies keliame klausimus?
2. Kaip vadinamos sakinio dalys, kurios atsako į šiuos klausimus?
3. Pamąstykite, ko jūs dar paklaustumėte Timo. Klausimus užrašykite.
4. Perrašykite naujieną apie Timą Talerį, pavartodami penkias pasirinktas aplinkybes.
AIŠKINAMĖS
Nustatę sakinyje veiksnį ir tarinį, iš tarinio keliame klausimus kur?, kada?, kaip?, kiek?, kodėl?, kokiai sąlygai esant?, kuriuo tikslu? Į šiuos klausimus atsako aplinkybės. Aplinkýbė – tai antrininkė sakinio dalis, rodanti įvairias sąlygas, aplinką, kurioje vyksta tam tikras veiksmas, reiškiasi koks nors požymis. Skiriamos vietos, laiko, būdo, kiekybės, priežasties, sąlygos, nuolaidos ir tikslo aplinkybės.
Aplinkybės sakinyje gali būti įvairios sandaros: vientisinės, reiškiamos vienu žodžiu ar žodžių samplaika, arba sudėtinės, reiškiamos žodžių grupe ar išplėstinėmis dalyvinėmis, padalyvinėmis ir pusdalyvinėmis konstrukcijomis. Dažniausiai aplinkybės reiškiamos prieveiksmiu.
Susipažinkite su pagrindiniais aplinkybių raiškos būdais.
VIETOS APLINKYBĖ | |
Žymi veiksmo vietą, kelią, kryptį. | |
Kuo reiškiamos | Pavyzdžiai |
Vientisinės aplinkybės | |
Prieveiksmiais (arti, aukštai, čia, dešinėje, kur, ten, viršuj; aukštyn, pirmyn, tiesiai) | Esu namie. Eikite tiesiai. Ten bus mano durys. |
Daiktavardžių ir įvardžių vietininku, įnagininku | Sėdžiu kambaryje. Jame tamsu. Lipu laiptais. |
Linksniais su prielinksniais: | Mano stalas yra prie lovos. |
aplink, prieš, pas, per, pro, į su galininku; po, ties su įnagininku | Priešais duris pastatėme spintą. Automobilis sustojo ties langu. |
Sudėtinės aplinkybės | |
Žodžių grupe | Tai atsitiko trys kilometrai nuo pagrindinio kelio. |
LAIKO APLINKYBĖ | |
Žymi veiksmo laiką, trukmę ir dažnį. | |
Kuo reiškiamos | Pavyzdžiai |
Vientisinės aplinkybės | |
Prieveiksmiais (kada, dabar, greitai, dažnai, šiandien, tuoj, kartais) | Tuoj susikaupsime. |
Daiktavardžių naudininku, galininku, įnagininku, vietininku | Pirmadieniais dirbu. Ryte ir dieną jie nevažinėja. Lieka darbo trečiadieniui. |
Linksniais su prielinksniais: |
|
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais | Sugrįžę pavalgėme. Grįžtant ėmė lyti. Grįždami kalbėjome. |
Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės | |
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais. Tokios aplinkybės yra išplėstinės. | Sugrįžęs po pamokų, vaikinas nustebo. Grįžtant namo, ėmė lyti. Grįždama iš mokyklos, ji svajojo. |
Žodžių grupe | Mergina grįžo valanda anksčiau už jį. |
BŪDO APLINKYBĖ | |
Žymi veiksmo kokybę, laipsnį, pobūdį. | |
Kuo reiškiamos | Pavyzdžiai |
Vientisinės aplinkybės | |
Prieveiksmiais (gerai, puikiai, skubiai, įdomiai) | Įdomiai kalbatės. |
Daiktavardžių įnagininku | Akys degė džiaugsmu. |
Linksniais su prielinksniais: |
|
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais | Nevaikščiok susikūprinęs. |
Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės | |
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais | Vaikas kalba prisikimšęs burną maisto. Nemandagu kalbėti prisikimšus burną maisto. Jie gyvena gydydami žmones. |
KIEKYBĖS APLINKYBĖ | |
Žymi erdvės, laiko, kitokio kiekio matą. | |
Kuo reiškiamos | Pavyzdžiai |
Vientisinės aplinkybės | |
Prieveiksmiais (daug, daugiausia, dvigubai) | Daugiau nebestovėk čia. |
Daiktavardžių galininku, kilmininku, įnagininku | Krepšys svėrė kilogramą. Nekainavo nė euro. Aplinkui kilometrais tęsėsi miškai. |
Linksniais su prielinksniais: |
|
PRIEŽASTIES APLINKYBĖ | |
Reiškia veiksmo priežastį. | |
Kuo reiškiamos | Pavyzdžiai |
Vientisinės aplinkybės | |
Prieveiksmiais (kodėl, kažkodėl, todėl) | Mums knyga kažkodėl patiko. |
Daiktavardžių įnagininku | Salė gaudė dainomis. |
Linksniais su prielinksniais: |
|
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais | Apsidžiaugęs išbėgo į priekį. Man prailgo belaukiant. Jis garsiai sušuko džiaugdamasis. |
Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės | |
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais | Žmogus, pamatęs nematytą gyvį, išsigando. Taip sunkiai bedirbant, galima greitai pavargti. Bijodamas atpildo, aš šaukiau balsu pasigailėti. |
SĄLYGOS APLINKYBĖ | |
Nurodo sąlygą, kuriai esant vyktų veiksmas. | |
Kuo reiškiamos | Pavyzdžiai |
Vientisinės aplinkybės | |
Linksniu su prielinksniu (be su kilmininku) | Be valgio, be miego negyvensi. |
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais | Nepametęs neieškok. Ieškant galima rasti. Ieškodamas rasi. |
Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės | |
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais | Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis. Geriau pažinus priešą, lengviau su juo kovoti. Rimtai nesimokydamas neišmoksi. |
NUOLAIDOS APLINKYBĖ | |
Reiškia, kad veiksmas vyksta ko nors nepaisant. | |
Kuo reiškiamos | Pavyzdžiai |
Vientisinės aplinkybės | |
Linksniu su prielinksniu (be su kilmininku) | Ir be jūsų bus daug svečių. |
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais | Ieško nepametęs. Neradus reikia toliau ieškoti. Skubėdamas nespėjo. |
Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės | |
Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais | Ir labiausiai supykdytas nepaleisk liežuvio. Būk teisingas niekam nematant. Ir labiausiai norėdamas, jis nespėjo išvykti laiku. |
TIKSLO APLINKYBĖ | |
Reiškia veiksmo tikslą, daikto paskirtį. | |
Kuo reiškiamos | Pavyzdžiai |
Vientisinės aplinkybės | |
Bendratimi | Važiavo atostogauti. |
Daiktavardžių kilmininku, naudininku | Pakvietė pietų. Imk vandens kelionei. |
Linksniais su prielinksniais: prie su kilmininku; į su galininku | Nuskubėjo prie darbo. Pakvietė į gimtadienį. |
Sudėtinės aplinkybės | |
Daiktavardžių kilmininku arba naudininku su bendratimi | Visi stojo tėvynės ginti. Nedegė šviesos kambariui apšviesti. |
ĮTVIRTINAME
1. Perskaitykite tekstą ir nustatykite, kuria spalva kurios aplinkybės (vietos, laiko, būdo, kiekybės, priežasties, sąlygos, nuolaidos ir tikslo) pažymėtos. Kuo jos reiškiamos?
Timas kaip patrakęs bėgo į susitikimą. Languotasis ponas stovėjo prie hipodromo vartų. Jie dviese ėjo į sodą pasivaišinti. Nepažįstamasis, nutaisęs rimčiausią veidą, išdarinėjo tokius pokštus, kad Timas raitėsi iš juoko. Galop languočius užvedė kalbą apie sandėrį.
– Mano mielas Timai, – neskubėdamas pradėjo jis, – aš siūlau tau daugybę pinigų, kiek tik panorėsi! Aš suteiksiu tau galią išlošti bet kurias lažybas! Bet kurias, supranti?!
Timas, visko gerai nesupratęs, linktelėjo. Valandėlę nepažįstamasis delsė ir staiga prapliupo lyg užsuktas:
– Žinoma, šitą galią aš tau duosiu ne veltui, o tik gavęs tavo juoką.
Kiekvienas daiktas turi savo vertę! Aš noriu tavo juoko!
(Pagal Džeimsą Kriusą)
2. Persirašydami sakinius, atskliauskite ir parašykite tinkamą aplinkybių formą – kilmininką arba naudininką. Prieš pradėdami rašyti, perskaitykite įsidėmėtiną pastabą.
Įsidėmėkite!
Su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan. bei veiksmažodžiu kviesti tikslui reikšti vartojame kilmininką arba bendratį, linksnį su prielinksniu: Išėjo pietų / pietauti. Susirinko į posėdį / posėdžiauti. Vykstame su oficialiu vizitu / oficialaus vizito. Išjojo tėvynės ginti. Kviečiu kavos.
Naudininką vartojame veiksmo trukmei ir paskirčiai reikšti: Išvažiavo vienai dienai. Darbą atidėjo kitai savaitei. Pinigų davė šiam mėnesiui. Radau raktą spintai atrakinti. Kai paskirtis nežymima, konkretaus laiko ribą ar momentą reiškiame ne naudininku: Iki šios dienos darbo dar nebaigėme. Šią valandą varžybų rezultatai dar neaiškūs. Pradžioje dirbo tik 50 žmonių.
1. Mes išvykome (atostogos) prie jūros (viena savaitė). 2. Grįžau pasiimti (pirštinės). 3. Avis laikome (vilna), o karves – (pienas). 4. Žiūrovai liko stebėti (varžybos). 5. Sėdau rašyti (prašymas). 6. Tėtis (vakarienė) iškepė pyragą. 7. Vakar pradėjau ruoštis (kelionė). 8. Atėjau pasirašyti (sutartis). 9. Išvyko pasitikti (svečias). 10. Ieškome aktoriaus (šis vaidmuo) atlikti. 11. Jaunuoliai susirinko (krepšinis) žaisti. 12. Senelis atvyko (vaikaičiai) aplankyti. 13. Kviečiame (arbata). 14. Radome mašiną (stalai) pervežti. 15. Šis peilis skirtas (duona) raikyti. 16. Visi grįš į namus (pietūs). 17. Atsiskaitymą atidėjo (kita savaitė). 18. Mokinių darbus atiduos (komisija) svarstyti.
3. Persirašydami sakinius, pagal pavyzdį išplėskite paryškintas aplinkybes. Pabraukite išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvinės aplinkybes. Jei norite, išskirkite kableliais.
1. Bėgdamas berniukas svajojo apie susitikimą. 2. Vairuotojas atsigręžęs paprašė nevalgyti ledų. 3. Moteris stovėdama šypsojosi. 4. Mašina įvažiavusi sustojo prie durų. 5. Belaukiant atėjo vakaras. 6. Grįžus galima viską papasakoti tėvams. 7. Einant pradėjo pustyti.
Pavyzdys. Klausydamiesi būkite dėmesingi. Klausydamiesi draugo pranešimo(,) būkite dėmesingi.
4. Savais žodžiais išplėskite sakinius, parašydami nurodytas vientisines arba sudėtines aplinkybes.
1. Atėjau į mokyklą …………… (tikslo aplinkybė). 2. Prisiartinau prie draugo …………… (priežasties aplinkybė). 3. Draugė …………… (būdo aplinkybė) pažiūrėjo į mane. 4. …………… (laiko aplinkybė) atsisėdau …………… (vietos aplinkybė). 5. …………… (laiko aplinkybė) pasitarsiu su mokytoja …………… (priežasties aplinkybė). 6. Krepšys svėrė …………… (kiekybės aplinkybė). 7. …………… (nuolaidos aplinkybė) perskaičiau visas žinutes. 8. …………… (sąlygos aplinkybė) būčiau perskaitęs knygą. 9. …………… (laiko aplinkybė) …………… (vietos aplinkybė) …………… (būdo aplinkybė) nusipirkau bilietą, nes eisiu į kiną …………… (tikslo aplinkybė).
APIBENDRINAME
5. Persirašydami sutartį, kurią Timas Taleris sudarė su baronu Sanomedu, atlikite užduotis.
- Iš suskliaustų žodžių junginių sudarykite penkias išplėstines aplinkybes: vieną dalyvinę, vieną pusdalyvinę ir tris padalyvines.
- Persirašydami 1, 3, 4 punktus, įrašykite trūkstamas aplinkybes, sudarytas iš šių žodžių: (1) ši ir diena; (2) du ir egzemplioriai; (3) be ir išimtis; (4) nė ir žodis.
- Nustatykite išplėstinių aplinkybių rūšį ir nurodykite, kuo jos išreikštos. Aptarkite galimą aplinkybių skyrybą šiame tekste.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"