MOKYMOSI TIKSLAI
- Aiškinsitės bendravimo žodžiu ir raštu skirtumus.
- Aptarsite, kaip kalbėti girdimai ir aiškiai, pašnekovui suprantamu tempu.
- Mokysitės kalbėti darydami pauzes ir tinkamai intonuodami.
STEBIME
Paklauskite klasės draugo, ką jis veikė vakar po pamokų. Išklausykite jo pasakojimą ir įvertinkite, kaip jis kalbėjo.
Pažymėkite atsakymus ir trumpai pakomentuokite.
PAŠNEKOVAS KALBĖJO … | Taip | Ne | Pastaba |
nevartodamas perteklinių žodžių ir nereikalingų garsų (ten, nu, iš tikro, žodžiu, žinai, aa, ėė, hm, mm). | |||
neskubėdamas, bet gyvai, nenuobodžiai. | |||
nei per tyliai, nei per garsiai. | |||
aiškiai, todėl viską gerai išgirdau. | |||
rišliai, todėl viską supratau. | |||
gestikuliuodamas (mosavo rankomis, kraipė galvą). | |||
pasitelkdamas mimiką (šypsojosi, raukėsi, mirktelėjo). |
AIŠKINAMĖS
Kalbėdami gyvai, dažniausiai elgiamės laisvai ir spontaniškai. Stengiamės palaikyti ryšį su pašnekovu, reaguojame į jo nuotaiką, elgesį. Mintis pašnekovui perduodame ne tik žodžiais, bet ir balso tembru, intonacija. Kurti kalbos prasmę padeda žvilgsnis, veido išraiška ir kūno judesiai, daromos pauzės.
Kalbėdami gyvai, galime daug ką nutylėti ir vis tiek būsime teisingai suprasti. Todėl sakýtinė kalbà visuomet paveikesnė už rašýtinę. Tiesa, rašydami galime viską geriau apmąstyti: pataisome, kas netinkama; ištriname, kas nereikalinga; labiau įsigiliname į pašnekovo mintis; galime cituoti. Tačiau bendraujant raštu lengviau suklysti. Mat žinutę, komentarą ar laišką galima perskaityti netinkamai, pabrėžiant ne tuos dalykus.
Kalbėdami norime būti išgirsti ir suprasti. Susipažinkite su kalbėtojo atmintine ir patarimais, kaip parengti tinkamą kalbą.
KALBĖTOJO ATMINTINĖ | |
Veikla | Patarimai |
Numatykite kalbos paskirtį. Informacinė kalba Įtikinimo kalba Sveikinimo kalba | Apmąstykite, ko siekiate savo kalba. |
Numatykite kalbėjimo aplinkybes. Klausytojai Situacija Laikas | Kam kalbėsite – bendraamžiams, mokytojams, nepažįstamiesiems? Ką jie jau žino šia tema? Ko tikisi?Kur kalbėsite – klasėje, mokyklos salėje, miesto rotušėje? |
Numatykite kalbos tikslą. | Atsakykite į klausimus ir išsikelkite kalbėjimo tikslą. Su kokiu dalyku noriu supažindinti klausytojus? Ką jiems paaiškinsiu? |
Aiškiai suformuluokite pagrindinę mintį. | Suformuluokite svarbiausią mintį, kurią norite pasakyti savo kalba. |
Susidarykite kalbos planą. | Turėdami kalbos planą, nenukrypsite nuo pagrindinės minties, nieko nepraleisite, nesupainiosite svarbiausių dalykų. |
Valdykite balsą. | Kalbėkite pasirinkę tinkamą balso stiprumą, natūraliu tembru. Numatykite pauzes, intonacijas, loginius kirčius. Kalbėjimo tempas turi būti gyvas, bet ne per greitas. |
Apmąstykite kūno kalbos raišką. | Apmąstykite savo laikyseną. Per daug negestikuliuokite, pažinkite savo mimikos trūkumus ir išmokite juos valdyti. Palaikykite akių kontaktą su klausytojais. Nukreipkite žvilgsnį nuo vieno į kitą. Pernelyg dažnai nesišypsokite. |
ĮTVIRTINAME
1. Graži kalba – sklandi, glausta ir aiški. Perskaitykite spontanišką Emilijos pasakojimą apie atostogas. Ar jos kalba sklandi? Ar malonu jos klausytis? Pagrįskite savo nuomonę. O dabar perrašykite visą pasakojimą pagal pavyzdį. Pasakojimas turi neprarasti pagrindinės minties, būti nuoseklus ir suprantamas.
III tai klausi, kur aš buvau šią vasarą? II nu kur? II niekur… II aaa… I savaitę sodyboj su tėvais II jie atostogavo I iš pradžių I ilgai nežinojom, kur važiuoti II galvojom prie jūros I bet ai… I kad ten šaltas vanduo II tada… I hmm… I radom sodybą I fainą tokią I bet ką ten veikti? II žiūrim I jo I ten yra upė I baidarių I ten galima plaukti II tada tėvai ten pakvietė savo draugus su vaikais II o tada I tai buvo tikrai faina! III
tikrai I ten tokia gamta! II ten vanduo, medžiai, saulė I matėm ir piliakalnį II nu plauki I nu paskui sustoji II ten pietūs I ten pamiegi palapinėj III Dubysos ilgis I daugiau kaip šem kilų II o mes įveikėm daugiau nei kem II tik žinai I hmm… I gale tai trūko maisto I liko vien čipsai ir kola II bet šiaip kompanija I tai buvo jėga! III
Pavyzdys. Šią vasarą visą savaitę atostogavau su tėvais ir savo šeimos draugais. Mes ilgai galvojome, kur važiuoti, – prie jūros, į sodybą ar dar kur nors kitur. Ir galiausiai pasirinkome vandens kelionę baidarėmis. Buvo įspūdinga!..
 |  |
2. Pauzės reikalingos tam, kad kalbėtojas galėtų atsikvėpti, pabrėžtų norimas mintis. Jos taip pat rodo perėjimą nuo vieno dalyko prie kito. Jeigu nebūtų pauzių, klausytojas negalėtų sekti minties. Tylos pauzės veiksmingesnės negu žodeliai ten, nu, hmm. Perrašytame Emilijos pasakojime pagal pavyzdį sutartais ženklais pažymėkite vietas, kuriose reikėtų pauzių.
Pavyzdys. Šią vasarą I visą savaitę I atostogavau su tėvais II ir savo šeimos draugais. III Mes ilgai galvojome, I kur važiuoti, II – prie jūros, I į sodybą I ar dar kur nors kitur...
3. Perskaitykite du sakinio variantus pabrėždami pažymėtus žodžius – tai loginiai kirčiai. Pabraukite viso perrašyto Emilijos pasakojimo žodžius, kuriuos norėtumėte pabrėžti. Tuomet raiškiai ir gyvai balsu perskaitykite tekstą. Palyginkite sakinius ir aptarkite, kaip loginiai kirčiai veikia kalbą.
Šią vasarą I visą savaitę atostogavau su tėvais II ir savo šeimos draugais. III
Šią vasarą visą savaitę I atostogavau su tėvais I ir savo šeimos draugais. III
APIBENDRINAME IR ĮSIVERTINAME
4. Raiškiai kalbėti galima išmokti skaitant balsu. Klasėje surenkite eilėraščių deklamavimo popietę. Kiekvienas padeklamuokite bendraklasiams savo mėgstamiausią eilėraštį (ar kurį kitą mintinai išmoktą tekstą) ir įvertinkite vieni kitus.
- Pirmiausia prisiminkite eilėraščio tekstą.
- Apmąstykite, ką šiuo eilėraščiu norite perteikti, ko siekiate. Kur bus loginiai kirčiai? Kaip šį eilėraštį padeklamuoti natūraliai, gyvai?
- Visi kartu patreniruokite balsą, kiekvieną pratimą kartodami kelis kartus:
- keldami rankas aukštyn įkvėpkite, o leisdami žemyn balsiai iškvėpkite;
- apšilkite lūpas garsiai tardami ba ba ba, brrrr, la la la la, rrrrr;
- sukaukite kaip sirena kylančiu ir besileidžiančiu balsu viiieaaauu.
- Prieš deklamuodami, kiekvienas išsitraukite lapelį su bendraklasio vardu. Remdamiesi kalbėsenos vertinimo teiginiais, įvertinkite deklamuotoją. Pateikite jam pastabų, siūlymų, kaip patobulinti kalbėseną. Jei reikia, papildykite vertinimo kriterijus.
5 – puiku
4 – gerai
3 – patenkinamai
2 – reikia tobulintis
1 – būtina atkreipti dėmesį
KALBĖSENOS VERTINIMAS | ||
Vertinimo teiginiai | Įvertinimas | Pastabos, siūlymai |
Kalba sakyta pasitikint savimi. Gera stovėsena, gestai, mimika. Tinkamas kalbėjimo tempas. Tinkama intonacija, tinkamai sudėlioti loginiai kirčiai ir pauzės. Palaikytas akių kontaktas su klausytojais. Patrauktas klausytojų dėmesys. | 5 4 3 2 1 5 4 3 2 1 5 4 3 2 1 5 4 3 2 1 5 4 3 2 1 5 4 3 2 1 | |
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"