MOKYMOSI TIKSLAI
- Pakartosite balsių ir priebalsių rašybos žodžių kamiene taisykles ir svarbiausius taisyklingos tarties reikalavimus.
STEBIME
Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.
- Kai aš laukdavau tėvų, mane dažniausiai apsupdavo draugai, ir diena neprailgdavo.
- Elkis kaip tik nori: arba eik į vidų miegoti, arba (láuk, laũk) vidurnakčio.
1. Ištarkite pažymėtus žodžius. Kurie priebalsiai tariami vienodai, bet juos žyminčios raidės rašomos skirtingai? Kaip rašant nesuklysti?
2. Ištarkite suskliaustus žodžius ir pasirinkite tinkamą variantą. Dabar perskaitykite šiek tiek pakeistą sakinį: Elkis kaip tik nori: arba eik į vidų, arba (láuk, laũk). Aptarkite, kaip sakinio prasmė priklauso nuo pasirinkto žodžio.
3. Ištarkite pabrauktą žodį. Kokią rašybos taisyklę reikia prisiminti, rašant pažymėtą žodžio vietą?
AIŠKINAMĖS
Prisiminėte nosinių balsių rašybą žodžių šaknyse (ąžuolas, drąsa, spręsti, šąla) ir priešdėliuose (įnašas, sąmonė). Pakartokite svarbiausias žõdžių kamieno (žodžio dalies be galūnės) rašybos taisykles.
Pradėkime nuo kelių balsių ir priebalsių rašybos žodžių kamiene taisyklių.
BALSIŲ RAŠYBA | |
Taisyklė | Pavyzdžiai |
e rašymas | |
Lietuviškų žodžių šaknyse rašome tik balsę e. | medis, pelė, lesti, senas |
Balsę e rašome lietuviškose priesagose -elis, -esnis, -esys, -etas, -eri, -eji, -sena. | žiedelis, piktesnis, liūdesys, penketas, šešeri, treji, rašysena |
ia rašymas | |
Lietuviškų žodžių šaknyse rašome iau (ne eu). | siaučia, kiaulė, šiaudas, kriaušė |
Lietuviškose priesagose -iausias, -iauti, -iauja, -iavo, -iava, -liava rašome ia. | juodžiausias, keliauti, keliauja, keliavo, baudžiava, rinkliava |
Sudurtiniuose žodžiuose nėra jungiamosios balsės e, todėl visuomet rašome ia. | stačiakampis, piliakalnis |
PRIEBALSĖS J RAŠYBA | |
Taisyklė | Pavyzdžiai |
Priebalsės j nerašome prieš ie žodžio pradžioje ir žodžio viduryje. | ietis, ieva, iešmas, ieško, paieškojo |
SUPANAŠĖJUSIŲ IR SUSILIEJUSIŲ PRIEBALSIŲ RAŠYBA | |
Taisyklė | Pavyzdžiai |
Rašome pagal giminiškus žodžius. Žodį pakeičiame taip, kad aiškiai girdėtume supanašėjusį priebalsį. | dirbti – dirbo |
Rašome taip, kaip rodo žodžio sudedamosios dalys. | išbėgti – iš + bėgti |
Pasikartokite pagrindines žodžių tarimo taisykles.
Prisiminkite, kaip taisyklingai tariami supanašėję ar susilieję priebalsiai.
Duslieji priebalsiai žymimi raidėmis p, t, k, s, š, c, č, f ir dviejų raidžių junginiu ch, skardieji – b, d, g, z, ž, h ir dviejų raidžių junginiais dz, dž. Pusbalsiai žymimi raidėmis v, j, l,m,n,r.
PRIEBALSIŲ SUPANAŠĖJIMAS IR SUSILIEJIMAS | |
Taisyklė | Pavyzdžiai |
Skardieji priebalsiai prieš dusliuosius suduslėja, o duslieji prieš skardžiuosius suskardėja. | žingsnis – [žinksnis] |
Susidūrus priebalsiams [s], [š], [z], [ž], ištariamas tik antrasis priebalsis. | užsukti – [usukti] |
Susidūrę supanašėja priebalsiai [s], [č], [z], [dž]: | rūsčiai – [rūščiai] |
Susidurus dviem vienodiems priebalsiams, ištariamas tik vienas. | užžėlė – [užėlė] |
Prisiminkite kietųjų ir minkštųjų priebalsių tarimo taisykles. Jos taikomos ir lietuviškiems, ir tarptautiniams žodžiams.
KIETŲJŲ IR MINKŠTŲJŲ PRIEBALSIŲ TARIMAS | |
Taisyklė | Pavyzdžiai |
Priebalsiai tariami kietai, jeigu eina prieš [a], [o], [u]. | sako, lūpa, kova, darbas, asfaltas, filmas |
Priebalsiai tariami minkštai, jeigu jie eina prieš [e], [ė], [i]. | senelis, kepė, gyvybė, rašiklis, scena, algebra |
Priebalsis [j] visuomet minkštas. | svajoja, jūra, jeigu, jachta |
Prisiminkite trumpuosius ir ilguosius balsius kirčiuotame ir nekirčiuotame skiemenyje.
Trumpieji balsiai užrašomi raidėmis a, e, i, u, o ([o] trumpas būna tik tarptautiniuose žodžiuose).
Ilgieji balsiai užrašomi raidėmis a, ą, e, ę, ė, y, į, o, ū, ų.
TRUMPIEJI IR ILGIEJI BALSIAI | |
Kirčiuotame skiemenyje | Nekirčiuotame skiemenyje |
Trumpasis balsis | |
mano, geresnis, kitas, buvo | lapelio, nematė, miškelį, druska |
Ilgasis balsis | |
sodas, pūkas, ryti, pelė, senas, lapas | mojuoti, sūnelis, tylėti, vėluoti, tęsinys, žąsis |
Prisiminkite, kaip skiriama dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių tvirtapradė priegaidė nuo tvirtagalės.
Dvibalsiai užrašomi dviejų balsių samplaikomis: ai, au, ei, ie, ui, uo ([ie] ir [uo] – tik iš dalies dvibalsiai, jie vadinami sutaptiniais dvibalsiais). Mišrieji dvigarsiai žymimi taip:
al, am, an, ar;
el, em, en, er;
il, im, in, ir;
ul, um, un, ur.
DVIBALSIŲ IR MIŠRIŲJŲ DVIGARSIŲ PRIEGAIDĖS | |
Tvirtapradė priegaidė – pabrėžiamas pirmasis dvibalsio arba mišriojo dvigarsio dėmuo. | Tvirtagalė priegaidė – pabrėžiamas antrasis dvibalsio arba mišriojo dvigarsio dėmuo. |
pjauti, leisti, kaina, laisvė, verti, kaltas | pjaus, keisti, skaito, laisvas, versti, |
Prisiminkite balsius [e], [ė], [o] ir sutaptinius dvibalsius [ie], [uo] kirčiuotame ir nekirčiuotame skiemenyje.
BALSIAI [E], [Ė], [O] IR DVIBALSIAI [IE], [UO] | |
Kirčiuotame skiemenyje | Nekirčiuotame skiemenyje |
[e], [ė] ir [ie] | |
senas, melas, rėkti, gėris, riekti, pienas | senolis, melagis, perrėkti, sėja, riekutė, pienelis |
[o] ir [uo] | |
odą, koja, uostyti, uoga | odinis, kojelė, uoslė, uogauti |
ĮTVIRTINAME
1. Kiekvienam atvejui sugalvokite po penkis pavyzdžius.
e lietuviškų žodžių kamiene
Priesaga -esnis, -esnė: geresnis, geresnė ...
Priesaga -elis, -elė: namelis, saulelė ...
ia lietuviškų žodžių kamiene
Priesaga -(i)ausias, -(i)ausia: skaniausias, skaniausia ... Jungiamoji balsė (i)a: trečiadienis ...
j nerašome žodžių pradžioje: ietininkas ...
Būdvardžio laipsniai
Nelyginamasis | Aukštesnysis | Aukščiausiasis |
stiprus, stipri | stipresnis, stipresnė | stipriausias, stipriausia |
2. Į sąsiuvinį užrašykite nurodytus žodžius ir juos taisyklingai perskaitykite. Nuspalvinkite raides, žyminčias priebalsius, kurie tariant supanašėja arba susilieja.
2.
- Pakeiskite žodžius taip, kad z ir s atsidurtų prieš dž ir č.
Pavyzdys – pavyzdžiai | Rūstus – rūsčiai |
Skruzdė – | Skaistus – |
Vyzdys – | Mokestis – |
Vamzdis – | Priežastis – |
Vaizdus – | Rankšluostis – |
- Parašykite būtojo dažninio laiko veiksmažodžius, kuriuose duslusis priebalsis atsiduria prieš skardųjį.
Kepa – kepdavo |
Lipa – |
Seka – |
Kęsti – |
Tręšti – |
- Parašykite žodžius su priešdėliais. Pasakykite, kuriuo atveju (A, B ar C) tariant žodžius priešdėlio priebalsis suskardėja, suduslėja arba yra praleidžiamas.
A Iš + gelbėti → išgelbėti Iš + griauti Iš + bėgti Iš + degti | B Iš + žiūrinėti Už + skliausti Už + šaldyti Iš + zvimbti | C Už + kelti Už + pilti Už + tepti Už + traukti |
3. Persirašykite žodžius ir viena spalva nuspalvinkite minkštuosius priebalsius žyminčias raides, kita – kietuosius. Prisiminkite priebalsių tarimą. Taisyklingai perskaitykite žodžius.
Likimas, lėktuvas, šašlykas, kultūra, skulptūra, albumas, koncertas, procesas, licėjus, buhalteris.
4. Taisyklingai perskaitykite žodžių poras.
- i ir u
Miškas – miškelis, kepurė – kepurėlė, užmigo – nemiga, žino – žinoti, upė – upėtakis, drabužiai – drabužinė. - y ir ū
Sūris – sūrelis, ryšulys – ryšininkas, liūdesys – liūdi, vyras – vyriškis, žiūri – apžiūrėti, mėlynas – mėlynė. - o ir uo
Obuolys – meduolis, juodas – juoduoti, suolas – suoliukas, sodas – sodelis, skolinti – paskola, kopti – kopinėti. - e, ė ir ie
Pieva – pievelė, siena – užsienis, riestainis – riesta, nubėgo – bėgioti, padėklas – padėkliukas, lėtas – lėtai, seka – pasekmė, geras – apygeris, lekia – lekioti.
5. Taisyklingai perskaitykite žodžių poras.
Veidrodis – kreivas, láimė – laikrodis, mergáitė – žvaigždę, paragáuti – jaũsti, sténgtis – reñgti, padángė – dañtį, įdárbinti – bedarbis.
APIBENDRINAME
6. Persirašydami sakinius, įrašykite tinkamas raides (ia, e, ė, ie, o arba uo). Paaiškinkite pažymėtų žodžių rašybą.
1. Ina džiaug_si, bet net labiausiai džiūgaudama vart_ja ž_di „g_ras“. 2. Š_ndien Ina mat_jasi temperatūrą. 3. Mama ją pašauk_. 4. Ina atsis_da pr_šais. 5. Lazerio spindulys nusitaiko virš suminkšt_jusios kauk_lės pl_kštės ir į kairį r_šą. 6. Jos temperatūra dv_m laipsniais aukšt_snė už mano. 7. Inai temperatūra nė m_tais, užtat man įd_mu. 8. Mama sykį paaiškino, kodėl: ji panaš_snė į mūsų prot_vius, bet ilgainiui taps tok_ kaip mes. 9. Aš irgi užd_du r_šą patikrai.
(Pagal Rebeką Uną)
7. Taisyklingai perskaitykite tekstą. Paaiškinkite paryškintų žodžių rašybą.
Aną saváitę Ròkas triskart lipo iš dùšinės. Nežinaũ, kàs jám nutiko, bèt sugebėjo paslýsti ir išmèsti iš rañkų užrašinę.
Pirmąsyk jám pasipáiniojo rañkšluostis, ir susvérdėjęs įsitvėrė jõ, õ stódamas išmetė užrašinę, ir ši tèkštelėjo añt šlapių plytẽlių. Dabar užrašinės vandẽniui atspãrios, bèt svirduliúoti ỹra nevėkšliška. Ką padarýsi. Mẽs vis labiaũ dãromės tokiẽ. Kaip áiškino raidõs mókytoja, tai susiję sù kai kuriais smegenų ir kitais kūno netobulùmais. Tačiaũ greit bùs
pagamintos speciãlios mikroschèmos, kuriõs padės susiformúoti naujiems pusiáusvyros pójūčiams. Ir nėrà čià kõ juõktis, kai kàs nórs slýsta añt šlapių plytẽlių. Apskritai máudytis dùšinėje pavojinga. Geriaũ jaũ naudóti ãpsaugas.
(Pagal Rebeką Uną)
8. Persirašydami sakinius, įrašykite tinkamas raides.
1. Nedidelio ūgio, malonios išvaizdos senukas ka_dien (z, s) sėdėdavo ant suoliuko lau_damas (g, k) laivų. 2. Jis žvelgdavo į tolį, kol išvy_davo (z, s) juos. 3. Tada senukas pašo_davo (g, k), ir jo veidas nušvi_davo (z, s) iš džiau_smo (g, k). 4. Karats į uostą atplau_davo (g, k) daug turistų. 5. Turistams išvykus, tas žmogus dar ilgai li_davo (g, k) sėdėti ant suoliuko. 6. Bet džiau_smas (g, k) neišny_davo (g, k) iš jo veido.
7. Grį_damas (ž, š) namo, jis nešdavosi (ž, š) širdyje gerus dienos prisiminimus. 8. Ir tai padėdavo jam u_kopti (ž, š) net į stačiausią uosto kalvą.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"